*Nominacijos LMSA Panevėžio apskrities pirmininkei

ĮTEIKTOS NOMINACIJOS ,,Į MIŠKĄ – PROTU IR ŠIRDIM” STATULĖLĖS

Miškininko dienos šventė šiais metais ,,atnešė” ne tik linksmybes, dainas ir vienos profesijos atstovų susibūrimą. Šiemet profesinė mūsų šventė buvo neįprastai iškilminga, vainikuota ir šilta: iškilmingos penkios statulėlės, prasmingos jų įteikimo akimirkos ir šiltos, nuoširdžios šypsenos... Tad už kokius gi žmones ,,balsavo” biržiečiai ir pasvaliečiai (pastarieji, beje, buvo aktyvesni)? Už kokius nuopelnus buvo siūloma įteikti statulėles vienam ar kitam nominantui? Šiandien apie tai norisi parašyti plačiau: tiesiog apie žmones, kurių geri darbai neliko nepastebėti. Susipažinkime artimiau:

Virginijai Varanauskienei, Lietuvos miško savininkų asociacijos Panevėžio regiono pirmininkei, įteikta statulėlė ,,Už  nuoširdžią ir profesionalią pagalbą Pasvalio privačių miškų savininkams”. Virginija, sužinojusi apie jai skirtą apdovanojimą, tik skėstelėjo rankomis: ,,Negali būti, klaida kažkokia. Tai, kad aš jokio ypatingo darbo nedirbu...”. O pakalbinta buvo tiesi ir atvira: miškininke būti nenorėjusi. Vaikystėje gyvenusi Pagelupio kaime (Kėdainių raj.), vienkemyje prie miško. Ten tekę mišką sodinti, šis darbas nepatikęs. Baigusi Kauno  A.Kvedaro miškų technikumą, tapo diplomuota miestų ir kaimų apželdintoja, tačiau nuo miškininkavimo išsisukti nepavyko – laukė darbai Pasvalio rajono kolūkiniuose miškuose. 1994m. pradėjo dirbti rajono savivaldybėje paminklosaugos specialiste,  o nuo 1999 –ųjų darbas miško savininkų asociacijoje ir neakivaizdinės miškininkystės studijos jau visiškai ,,įtraukė” į miškus. Tai kaip gi su tuo pašaukimu? Virginija tik šypteli: ,,Žinai, kai pamatai, kiek gali tam miško savininkui padėti, kiek aplink veiklos, tai ir pašaukimas, ir noras matyt mišką ne tik pro automobilio langą atsiranda!”.

Jurgita Bruniuvienė

VĮ Biržų miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė