Naujienos
2005 - 09 - 21
*Miškų savininkai skatinami aktyviau įsijungti į biokuro verslą
Lietuvos miškuose kasmet susidaro daugiau nei 2 mln. kietmetrių miško kirtimo atliekų, apie 0,8 mln. kietmetrių galėtų būti panaudota biokuro gamybai, tačiau kol kas panaudojama vos dešimtadalis šio kiekio. Privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje priskaičiuojam apie 232 tūkst., nepakankamai naudojasi galimybėmis miško kirtimo atliekas parduoti bei iš to gauti papildomų pajamų – apie tai kalbėta Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA), Lietuvos medienos kuro tiekėjų asociacijos (LMKTA) ir „Rubicon group“ priklausančios biokuro gamybos įmonės „Aviridis“ surengtame seminare.
„Biokuro gamintojai nuolat ieško naujų resursų perspektyviai šalies ūkio šakai plėtoti. Skatindami privačių miškų savininkus paruošti bei parduoti miško kirtimo atliekas biokuro gamintojams, ne tik užsitikriname žaliavą biokuro gamybai, bet ir sudarome miškų savininkams galimybę papildomai užsidirbti“, - sakė LMKTA prezidentas, už bioenergetikos verslo plėtrą atsakingas „Rubicon group“ valdybos narys Remigijus Lapinskas.
Jo teigimu, šalies biokuro gamintojai jau dabar sėkmingai bendradarbiauja su valstybinėmis urėdijomis, tačiau privačių miškų savininkai kol kas nepakankamai aktyviai įsijungia į biokuro verslą, baimindamiesi, kad ši veikla nebus sėkminga dėl santykinai nedidelių privačių miškų plotų.
Seminaro dalyviams buvo realiu pavyzdžiu pademonstruota, kad privačių miškų savininkai, paruošdami ir parduodami miško atliekas biokuro gamintojams, gali uždirbti papildomų pajamų. Miško savininkui Kazimierui Šauliui priklausančiame 1 ha miško plote buvo paruošta apie 160 kietmetrių medienos bei virš 50 kietmetrių miško kirtimo atliekų, kurias susmulkino ir išsivežė bendrovė „Aviridis“. Pardavęs miško kirtimo atliekas, K.Šaulys gavo daugiau nei 1000 litų pajamų, o sąnaudos atliekų paruošimui buvo kelis kartus mažesnės.
LMSA prezidento dr. Algio Gaižučio teigimu, būtina atkreipti šalies Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos šalyse biokuro gamyba skatinama valstybės mastu – pavyzdžiui Suomijoje miško savininkas, pardavęs biokuro gamintojams 1 kietmetrį miško kirtimo atliekų, iš valstybės gauna 5 eurų dydžio tiesioginę išmoką.
„Lietuva, siekdama vykdyti savo įsipareigojimus oro taršos mažinimo srityje, turėtų aktyviau skatinti biokuro gamybą ir naudojimą - padėti miško savininkams bei kitiems ūkio subjektams tapti biokuro žaliavos tiekėjais“, - sakė A.Gaižutis.
Anot jo, nuolatinis informacijos skleidimas bei skatinimas parduoti miško kirtimo atliekas ženkliai prisidėtų prie biokuro rinkos plėtros, o tūkstančiai Lietuvos miškų savininkų gautų garantuotų papildomų pajamų.
Seminaro organizatorių teigimu, biokuro panaudojimo plėtra naudinga ne tik atskiriems miškų savininkams, bet ir visos šalies ūkiui, nes taip mažinama Lietuvos priklausomybė nuo įvežtinių kuro žaliavų, kuriamos naujos darbo vietos bei pajamų šaltiniai kaimo vietovėse. Katilinėse deginamas biokuras taip pat nedidina pasaulinio šiltnamio efekto, todėl išsaugoma švaresnė aplinka.
www.aviridis.lt
„Biokuro gamintojai nuolat ieško naujų resursų perspektyviai šalies ūkio šakai plėtoti. Skatindami privačių miškų savininkus paruošti bei parduoti miško kirtimo atliekas biokuro gamintojams, ne tik užsitikriname žaliavą biokuro gamybai, bet ir sudarome miškų savininkams galimybę papildomai užsidirbti“, - sakė LMKTA prezidentas, už bioenergetikos verslo plėtrą atsakingas „Rubicon group“ valdybos narys Remigijus Lapinskas.
Jo teigimu, šalies biokuro gamintojai jau dabar sėkmingai bendradarbiauja su valstybinėmis urėdijomis, tačiau privačių miškų savininkai kol kas nepakankamai aktyviai įsijungia į biokuro verslą, baimindamiesi, kad ši veikla nebus sėkminga dėl santykinai nedidelių privačių miškų plotų.
Seminaro dalyviams buvo realiu pavyzdžiu pademonstruota, kad privačių miškų savininkai, paruošdami ir parduodami miško atliekas biokuro gamintojams, gali uždirbti papildomų pajamų. Miško savininkui Kazimierui Šauliui priklausančiame 1 ha miško plote buvo paruošta apie 160 kietmetrių medienos bei virš 50 kietmetrių miško kirtimo atliekų, kurias susmulkino ir išsivežė bendrovė „Aviridis“. Pardavęs miško kirtimo atliekas, K.Šaulys gavo daugiau nei 1000 litų pajamų, o sąnaudos atliekų paruošimui buvo kelis kartus mažesnės.
LMSA prezidento dr. Algio Gaižučio teigimu, būtina atkreipti šalies Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos šalyse biokuro gamyba skatinama valstybės mastu – pavyzdžiui Suomijoje miško savininkas, pardavęs biokuro gamintojams 1 kietmetrį miško kirtimo atliekų, iš valstybės gauna 5 eurų dydžio tiesioginę išmoką.
„Lietuva, siekdama vykdyti savo įsipareigojimus oro taršos mažinimo srityje, turėtų aktyviau skatinti biokuro gamybą ir naudojimą - padėti miško savininkams bei kitiems ūkio subjektams tapti biokuro žaliavos tiekėjais“, - sakė A.Gaižutis.
Anot jo, nuolatinis informacijos skleidimas bei skatinimas parduoti miško kirtimo atliekas ženkliai prisidėtų prie biokuro rinkos plėtros, o tūkstančiai Lietuvos miškų savininkų gautų garantuotų papildomų pajamų.
Seminaro organizatorių teigimu, biokuro panaudojimo plėtra naudinga ne tik atskiriems miškų savininkams, bet ir visos šalies ūkiui, nes taip mažinama Lietuvos priklausomybė nuo įvežtinių kuro žaliavų, kuriamos naujos darbo vietos bei pajamų šaltiniai kaimo vietovėse. Katilinėse deginamas biokuras taip pat nedidina pasaulinio šiltnamio efekto, todėl išsaugoma švaresnė aplinka.
www.aviridis.lt
