Naujienos
*Lietuvos miškų gaisringumas
Generalinės miškų urėdijos duomenimis šiais metais iki spalio 7 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 267 miško gaisrai kilę 44 ha miško plote.
Rugpjūčio mėnesį kilo 22 miško gaisrai 2,3 ha ploto. Šiais metais daugiausiai miško gaisrų kilo Nemenčinės (29), Šalčininkų (28), Varėnos (32), Vilniaus (20), Druskininkų (12), po 11 miško gaisrų užregistruota Kretingos, Trakų miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos teritorijose.
Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Jie skirstomi į tris degumo klases: I-didelio (40 proc. visų miškų), II-vidutinio (23 proc. visų miškų) ir III mažo gamtinio degumo miškai (38 proc. visų miškų).
Palankios meteorologinės sąlygos miškų gaisrų kilimui (kai vyrauja IV, V miškų gaisringumo klasė) Marijampolės apskrityje kartojasi kas 1-2 metai. Apskrities miškuose kasmet kyla vidutiniškai 22 gaisrai.
Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba gyventojus apie gaisringumo klases informuoja kasdien 13 val. per Lietuvos radijo I-ąją programą
|
Gaisrų sąlygos ir rūšys |
|
I |
Gaisrams kilti sąlygų nėra |
|
II |
Gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5 – 10 proc.).Gali kilti silpni žemutiniai gaisrai. |
|
III |
Gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 10 – 30 proc.). Gali kilti vidutiniai ir stiprūs žemutiniai gaisrai. |
|
IV |
Gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30 – 60 proc.). Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus. |
|
V |
Gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė iki 100 proc.). Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus. |
Miškų gaisrai
Atsižvelgiant į ugnies plitimo pobūdį, gaisrai skirstomi į žemutinius, viršūninius ir požeminius.
Kai ugnis plinta žemės paviršiumi (dega stagarai, nukritę lapai, spygliai ir t.t.), gaisras vadinamas žemutiniu. Jie prasideda pavasarį nutirpus sniegui ir išdžiūvus pernykštei žolei. Tačiau ugnis įsisiautėti negali, nes gilesni miško paklotės sluoksniai dar būna drėgni. Nukenčia smulkūs gyvūnai, apdega medžių žievė, išdega jauni miško želdiniai. Vasarą, ypač per sausrą, žemutinis gaisras apima visą išdžiūvusio miško paklotės storį, kur kas labiau apdega medžių šaknys ir kamienai. Gaisras plinta į visas puses, ypač pavėjui. Ugnis, priklausomai nuo sąlygų, slenka 1-3 m/min. greičiu ir pakyla į 0,5-4,5 metro aukštį.
Plintantis negesinamas gaisras pasiekia vietas, kur yra išdžiūvusių medžių, vėjavartų ar jaunuolynų. Tada ugnis kyla aukštyn, pradeda degti medžių lajos, liepsna šokinėja medžių vainikais. Gaisras plinta 100 m/min. ir didesniu greičiu. Toks gaisras vadinamas viršūniniu. Šie gaisrai dažniausiai kyla vasaros metu esant didelei sausrai ir silpnam vėjui..
Mišku apaugusiose pelkėtose vietose gaisras plinta ne tik žemės paviršiumi, bet ir įsidega po miško paklote esantis durpių sluoksnis. Toks gaisras vadinamas požeminiu arba dirvožemio gaisru.
Dažniausiai gaisrai kyla dėl poilsiautojų bei miško lankytojų nedrausmingumo (80 proc.), o anksti pavasarį dėl pernykštės sausos žolės deginimo (14 proc.) ir tyčinių padegimų (16 proc.). Dėl sausos žolės deginimo vidutiniškai kasmet pažeidžiama 40 ha miško.
Gaisrų atveju uždūmijama didelė teritorija aplinkui gaisro židinį, ugnis gali persimesti į gyvenamuosius kvartalus ir į gretimai esančias įmones, iškyla grėsmė žmonių gyvybei, materialinėms vertybėms, padaroma nepataisoma žala gamtai.
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės
Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrentant sniegui) draudžiama:
· naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kt, galinčius sukelti gaisrą miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos;
· deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir žemės ūkio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose ir panašiai);
· medžioti šoviniais, užkimštais įsidegančios medžiagos kamščiais;
· važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti nustatytąja tvarka uždrausta;
· miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas, įrengti sąvartynus miške ir arčiau kaip 100 m nuo jo ribos;
· gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus , stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs;
Šios taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams ir lankytojams.
Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir pareigūnams – nuo 150 iki 300 litų.
Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą - užtraukia baudą piliečiams nuo 500 iki 1000 litų ir pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų. (Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 77 str.).
Pastebėjus miške gaisrą, praneškite priešgaisrinės apsaugos tarnyboms, urėdijoms, valstybinio miško valdytojams, miškų savininkams, savivaldybei.
Informacijos šaltinis:
http://www.vilkaviskis.lt/pradzia/textai/Misku_gaisrai.htm
