Naujienos

LMSA delegacijos pažintis su Kroatijos miškais

Š.m. rugsėjo 20-26 d. tradiciškai minint Miškininko dieną LMSA delegacija lankėsi Kroatijoje. 23 aktyviausi LMSA nariai, miško savininkai ir LMSA įmonių narių atstovai susipažino su Kroatijos miškų sistema, privačių miškų ūkiu, lankėsi šalies miškuose.

LMSA delegaciją Kroatijoje, Zagrebo mieste šiltai ir svetingai sutiko Kroatijos privačių miškų savininkų asociacijų sąjungos prezidentas Zdenko Bogdovic bei organizacijos sekretorius Miljenko Zupanic.

Kroatijos privačių miškų savininkų asociacijų sąjunga (CUPFOA) buvo įkurta 2008 m. birželio mėnesį ir yra skėtinė organizacija vietiniams privačių miškų savininkams ir žemės naudotojų asociacijoms (šiuo metu yra apie 50). Sąjunga siekia abipusių interesų ir stiprina savo narių organizacijų bei miškų savininkų bendradarbiavimą. Pagrindinis CUPFOA tikslas yra pagerinti miškų ir miško produktų aplinkos kokybę ir ekonominę vertę bei pagerinti privačių miškų valdymą.

LMSA delegacija ir Kroatijos privačių miškų savininkų asociacijų sąjungos prezidentas Zdenko Bogdovic bei organizacijos sekretorius Miljenko Zupanic

Kroatai supažindino keliautojus su miškininkystės ypatumais savo šalyje. Kroatijoje, kurioje miškai užima 46 proc. visos šalies teritorijos, privatūs miškai sudaro apie ketvirtadalį (23 proc. – privatūs miškai, 77 proc. – valstybiniai miškai). Privačių miškų pasiskirstymas šalyje labai netolygus: kai kuriose vietovėse jie užima iki 57 proc., o kai kur siekia vos 1 procentą. Vidutinis privačios miško valdos dydis svyruoja vos apie 1 ha. Dominuojančios mažos valdos bei eilė biurokratinių sunkumų ir ribojimų, kaip ir Lietuvoje, taip ir Kroatijoje, apsunkina ūkininkavimą privačiuose miškuose.

Kroatijos privačių miškų savininkų asociacijų sąjungos prezidentas Zdenko Bogdovic bei organizacijos sekretorius Miljenko Zupanic pasakoja apie miškininkystę Kroatijoje	LMSA medaliais apdovanojome ir Kroatijos privačių miškų savininkų asociacijų sąjungos atstovus

Valstybinius miškus valdo valstybinė miškų įmonė, arba kitos valstybės agentūros, pvz. Nacionalinis parkas. Privačiuose miškuose metinis prieaugis yra 4,2 m3/ha, o kasmetinis kirtimas- 1,08 milijono kubinių metrų, o valstybiniuose miškuose- 6,4 m3/ha, o kirtimuose- 7,3 milijono m3. Visi valstybiniai miškai ir 40 proc. privačių miškų turi miškotvarkos planus. Apie 97 proc. Kroatijos miškų yra pusiau natūralūs miškai (savaime atsinaujinantys arba pasodinti), o 3 proc.-plantaciniai miškai. Skirtingai nei Lietuvoje, Kroatijoje vyrauja plačialapiai miškai, kurie sudaro apie 75 proc. miškų. Tuo tarpu spygliuočiai sudaro tik 6 proc. miškų, o apie 19 proc. yra mišrūs miškai. Pagrindinės rūšys yra paprastasis bukas (Fagus sylvatica) ir ąžuolai (Quercus robur ir Quercus petraea).

LMSA delegacija taip pat aplankė vieną garsiausių Kroatijos saugomų gamtos objektų, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Plitvicos nacionalinį parką. Šis gamtos stebuklas garsėja savo 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais. Ežerai išsidėstę pietinėje Kapelos kalnų, kurie sudaro dalį Dinarų kalnų, dalyje 503–639 m aukštyje. Visų ežerų ilgis sudaro 8 km, o bendras plotas apie 200 hektarų. Parke auga 1146 rūšių augalai, iš jų 72 endeminiai, vyrauja eglės, kadagiai, bukai. Veisiasi daugiau kaip 50 rūšių žinduoliai (rudieji lokiai, lūšys, vilkai, stirnos, šikšnosparniai), peri daugiau kaip 120 rūšių paukščiai. Ežeruose veisiasi upėtakiai.

Pasisėmusi žinių apie Kroatijos miškus bei pasigrožėjusi Plitvicos Nacionalinio parko vaizdais LMSA delagacija taip pat aplankė Istrijos pusiasalį ir liejo prakaitą net 4 val. kalnų žygyje Krk saloje. [Gražiausias kelionės akimirkas galite pažiūrėti LMSA nuotraukų galerijoje paskyroje soc.tinkle Facebook https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt ]

Kroatija, sužavėjusi savo įspūdinga ir įvairialype gamta, istorija, kultūra ir svetingumu, be abejonės yra šalis, į kurią norėsis sugrįžti dar ne kartą...

Didelis ačiū visiems keliavusiems ir iki naujų susitikimų svečių šalių miškuose sekančiais metais!

LMSA informacija