Naujienos

LMSA pastabos Energetikos ministerijos keičiamoms Elektros tinklų apsaugos taisyklėms

Susipažinę su derinimui pateiktu Energetikos ministro įsakymo projektu Nr. 20-15589(3) "Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1-93 Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo pakeitimo", Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) raštu Nr.32 pateikiame  pastabas ir pasiūlymus.

Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių pakeitimo projekto Nr. 20-15589(3)

Pirma, projektą, kiek tai liečia medžių kirtimus, reiktų suderinti su Aplinkos ministro 2021 m. gegužės 24 d. Nr. D1-309 naujai patvirtinta Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.390390/asr ).

Pavyzdžiui, reikėtų projekto 5.1¹.punkte  apibrėžiant, kas yra pavojų keliantis medis, taikyti Leidimų kirsti mišką tvarkos (toliau- Tvarkos) 2.2 punkto nuostatas:  2.2. pavojų keliantis medis– nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą ar padaryti kitokios žalos;

Antra, nesutinkame su projekto 24.5. punkto nuostatomis, numatančiomis imperatyvią pareigą miško savininkui / valdytojui tinklų operatoriaus reikalavimu atlyginti (kompensuoti) tinklų operatoriaus patirtus tiesioginius nuostolius dėl atsisakymo arba nepateikto sutikimo dėl elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimo. Agrumentai:

1) išsankstinio suderinimo nereikia, kuomet avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai [Tvarkos 4.3. elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai.];

2) Toks reikalavimas negali būti nustatomas visuotinai, nes nepagrįstai sukurtų beprecedentę naštą miško savininkams / valdytojams iš servituto naudotojo pusės;

3) tokie reikalavimai  peržengia LR energetikos ministro teisinio reguliavimo kompetencijas, todėl negali būti taikomi.

Trečia, projekto 24 punkte privalo būti nustatyta, kad :

1)    Apie ketinimą kirsti mišką miško savininkui/valdytojui turi būti pranešama asmeniškai:

24.1. tinklų operatorius miško savininkui / valdytojui praneša asmeniškai (raštu, paštu, elektroniniu paštu elektroninėmis ryšio priemonėmis, per kurjerį ar kitu būdu) apie ketinimą kirsti elektros tinklams pavojų keliančius medžius (pagal 1 priede pateikiamą suderinimo akto formą);

2)    Privalo būti detalizuota suderinimo akto su miško savininku/valdytoju forma ir turinys, kadangi tai yra dokumentas, kurio pagrindu bus užtikrinamas kirtimų teisėtumas (kad tinklų operatorius vykdo darbus suderinimo akte nurodytu mastu ir sąlygomis) ir tuo pačiu- po kirtimų realizuojamos medienos apskaita bei legalumas.  Todėl siūlome projektą papildyti priedu, kuriame detalizuojama suderinimo akto turinys ir forma. Pateikiamos informacijos turinys  gali būti rengiamas analogiškai, kaip, pavyzdžiui, tai nustatyta  Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytuose biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose. Juk svarbu nustatyti- suderinimo akto galiojimo terminą; miško savininko ar valdytojo duomenys (identifikavimo tikslais; žemės sklypo kadastrinis numeris; miško kirtimo rūšis, miškų grupė, kvartalo ir sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstinų medžių rūšys ir skaičius, planuojamas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris (ktm) kiekvienai medžių rūšiai. Be to, reikia nustatyti laiką - kada galima vykdyti kirtimus.

3)    Turi būti aptarta, kaip tinklų operatorius privalo suderinti numatomus medžių kirtimus, kuomet miško valda yra kelių bendraturčių nuosavybėje[1] ir aiškiai įvardinti, kad iškirsta mediena yra miško savininko/valdytojo nuosavybė.