Naujienos

*Artėja Miškininko diena

Pasak ministro, tai ypatingos profesijos žmonės. Nors nuo istorinių laikų ligi dabar Lietuvoje gerokai keitėsi miškų plotai, miškininkų misija praktiškai nepasikeitė. Kaip ir ankstesniais amžiais, taip ir dabar svarbiausia jų priedermė – saugoti, atkurti ir gausinti žaliąjį mūsų turtą.

Šiuo metu miškai užima trečdalį (32 proc.) šalies teritorijos – 2,08 mln. ha. Dauguma jų (67 proc.) yra valstybiniai. Juos prižiūri ir tvarko 42 miškų urėdijos. Šios pelningai dirbančios valstybės įmonės miškuose nuolat plėtoja rekreacinę infrastruktūrą, juos pritaiko žmonių poilsiui. Urėdijos rūpinasi ne tik valstybiniais miškais. Visuose Lietuvos miškuose, nesvarbu, kam jie priklauso, jos yra įdiegusios veiksmingą priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemą, rūpinasi privačių miškų savininkų švietimu, juos nuolat konsultuoja.

Dabar privatūs miškai sudaro 33 proc. visų šalies miškų ir užima 700 tūkst. hektarų. Jie nuosavybės teise priklauso beveik 240 tūkst. savininkų. Urėdijos nuolat bendradarbiauja su privačių miškų savininkus vienijančiomis asociacijomis ir kartu įgyvendina jų švietimo, mokymo ir konsultavimo programas.

Nors ir didėja privačių miškų plotai, kuriuose valstybės reguliavimo svertai yra mažesni, nors pramonei ir energetikos sektoriui reikia vis daugiau medienos, ir šis poreikis labai sparčiai auga, šalies mastu pavyksta išlaikyti stabilias kirtimo apimtis. Todėl nėra pereikvojami miško ištekliai, medienos perdirbimo pramonė aprūpinama apvaliąja mediena. Tai, kad visi Lietuvos valstybiniai miškai yra sertifikuoti pagal tarptautinius standartus, rodo, pasak aplinkos ministro, jog šiuose miškuose ūkininkaujama pagal darnaus vystymosi principus, sėkmingai suderinamos jų ekonominės, socialinės bei ekologinės funkcijos. Tokia dermė turėtų įsivyrauti ir privačiuose miškuose. Beje, prasideda ir jų sertifikavimo procesas.

Vienas svarbiausių šalies miškų politikos tikslų – didinti miškingumą. Jis per pastaruosius penkerius metus padidėjo 0,8 proc. Tačiau mūsų žaliasis turtas gausėja ne taip sklandžiai, kaip buvo planuota. Visų pirma privačios žemės savininkai neskuba pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama miškams įveisti, nors dabartinės sąlygos yra itin palankios.

Pastaruoju metu miškininkams nerimą kelia džiūstantys eglynai, uosynai ir ąžuolynai. Tai, specialistų manymu, gali būti sietina su visuotinės klimato kaitos procesais. Miškininkai tikisi, kad išeitį rasti padės mokslininkai. Šiemet pirmą kartą Lietuvoje buvo patvirtinta Ąžuolynų atkūrimo programa. Ją įgyvendinus, ąžuolynų plotai šalyje padidės trečdaliu.

www.am.lt