Naujienos

Ar Prezidentas Gitanas Nausėda vetuos Žemės įstatymo pataisas?
Seimas praėjusį ketvirtadienį, balandžio 22 d., priėmė Žemės įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad privati žemė iš savininkų galės būti paimama viešiems želdynams kurti miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams. Už balsavo 90 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 21. Jei prezidentas Gitanas Nausėda Seimo priimtas įstatymo pataisas pasirašys, jos įsigalios nuo šių metų lapkričio. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) šiandien kreipėmės su prašymu vetuoti šį įstatymą ir grąžinti įstatymo leidėjams tobulinti [LMSA raštas Nr.22. ...>>>]
VMU nuotr.: Prie svarbiausio miškininkų pavasario darbo – miškasodžio, prisijungė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sodinę medelius Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Žėronių girininkijoje.
Projekto nuostatos yra nepriimtinos dėl siūlomų taikyti priemonių atitikties proporcingumo principui. Pabrėžiame, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Iš to seka, kad atskirų želdynų įrengimas ir eksploatacija gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Tad galima daryti išvadą, jog tikslas įrengti ir eksploatuoti želdinius nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį pasiekti būtų galima mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis.
Todėl, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatomis (ginančiomis privačią nuosavybę), konstatuojame, kad įstatymu Nr. XIV-273 bandomas įtvirtinti sprendimas žemę paimti visuomenės poreikiams atskirų želdynų įrengimui negali būti pripažintas proporcingu.
Tai argumentuotai ir išsamiai konstatavo LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, pradėjus svarstyti įstatymo pataisas, kuomet atkreipė įstatymo leidėjų dėmesį dėl Projekto suderinimo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo protokolo nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-04-15 išvada Nr. 110-P-8 nusprendė siūlyti Seimui atmesti šį įstatymo projektą. O Seimo Aplinkos apsaugos komitetas į šias LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išvadas neatsižvelgė [žiūr. Seimo AAK 2021-03-17 išvadą Nr. 107-P-8]
LMSA, išdėstę argumentus, prašome Jo Ekscelenciją Gitaną Nausėdą nepasirašyti Seimo priimtų Nr. XIV-273 įstatymo pataisų ir grąžinti rengėjams tobulinti.
Priimant Žemės įstatymo 45 straipsnio pataisas, vieni parlamentarai aiškino, kad miestuose atsiras daugiau žaliųjų erdvių, tuo metu kiti priekaištavo, kad „dėl kelių medelių pasodinimo“ bus atimama privati nuosavybė. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, sklypai visuomenės poreikiams gali būti paimami tik išskirtiniais atvejais.
Ištrauka iš LR Seimo 2021-04-22 rytinio posėdžio Nr.50:
[...]
10.20 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238(2). Prašau komiteto pirmininkės pakomentuoti gautą Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Balandžio 21 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė projektą, buvo gautos dvi Teisės departamento pastabos. Viena yra visiškai techninė, mes jai pritarėme ir atsižvelgėme, o antroji nurodo, kad taip, kaip dabar suredaguotas Žemės įstatymas, turėtų būti lygiagrečiai taisomas ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 15 straipsnis. Vakar komitete nutarėme, kad šitą įstatymo projektą pateiksime nuo komiteto. Į pastabą atsižvelgėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai už – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šis įstatymas iš tiesų leis formuoti ir išsaugoti žaliąsias erdves miestuose ir išvengti itin kurioziškų situacijų, kai dažnai nuosavybė grąžinama arba, sakykime, formuojami detalieji planai, planuojami pastatai tokiose vietose, kuriose visa bendruomenė nori matyti ir visi suvokia, kad turi būti kažkokie želdynai. Tiesą pasakius, yra šio įstatymo ir tam tikras trūkumas, kurį galėtų komitetas ar individualiai Seimo nariai ištaisyti, nes jis neapima saugomų miškingų teritorijų. Tačiau tai yra, matyt, ateities darbas ir mes kartu jį galėsime nuveikti. O šiandien tikrai kviečiu gelbėti ir formuoti žaliąsias erdves ir želdynus miestuose ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Manau, priėmus šį įstatymą grįžta sovietiniai laikai, kada žemė bus paimama. Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus nuosavybė bus paimama visuomenės poreikiams, tai ne reikalingai infrastruktūrai, ne geležinkeliams, ne keliams, o želdiniams, sporto reikmėms, tai yra mieste ar kurorte nusavinama žemė. Savivaldybė nusprendė, pateikė prašymą NŽT, NŽT savo sprendimu priima, ne Vyriausybė, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kito žodžio, kaip sovietų laikų grįžimas, kada atimama nuosavybė, aš negaliu įsivaizduoti.
Praėjusioje kadencijoje šis įstatymas buvo stabdomas būtent dėl tų motyvų. Pateiksiu akivaizdų pavyzdį. Visuomenės reikmėms prieš 15 metų buvo atiduotas 60 hektarų sklypas, kur „Siemens“ arena stovi. (Balsai salėje) Stovėjo, dabar pavadinimas yra kitas, „Avia Solutions“. Ši žemė savivaldybės paimta visuomenės poreikiams, buvo iškelti žmonės, bet Vilniaus savivaldybės klerkai sugebėjo tą žemę atiduoti draugams, suteikdami užstatymo teisę 99 metams. Žemė, kuri buvo atiduota savivaldybei iškėlus gyventojus, atiteko privatiems subjektams, užuot tarnavusi sporto, rekreacijos reikmėms. Jeigu netikite, nueikite, dar 10 hektarų sklypų šioje teritorijoje buvo išmiškinta per du mėnesius.
Kolegos, tai yra Konstitucijos akivaizdus pažeidimas, tai yra nuosavybės atėmimas. Už ką mes balsuosime? Aš manau, jeigu tas įstatymas bus priimtas, tikrai bus vertas Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Artūrai, aš, kaip liberalas, tikrai visada ginu nuosavybę. Nuosavybė pagal Konstitucijos 23 straipsnį tikrai neliečiama, bet išskirtiniais atvejais gali būti paimama visuomenės poreikiams. Na, čia ir yra būtent tas išskirtinis atvejis, kai reikia paimti miesto savivaldybėms. Ne kartą, jums dar būnant, gerbiamas Artūrai, Aplinkos apsaugos komitete svarstėme kaip pavyzdį Pilaitės visuomeniniame parke suformuotų privačių sklypų paėmimo galimybę. Iki tada to nebuvo galima daryti, o Pilaitės bendruomenė masiškai sukilusi, kad miestas išsaugotų šitą parką, tačiau privatūs savininkai, turėdami tiktai rekreacinės paskirties sklypą, ką maksimaliai galėjo padaryti, tai arba užsitverti ir padaryti aptvarą šunims, arba bulvėmis užsodinti. Taip irgi negali būti. Apskričių administracijos yra tikrai pridariusios klaidų, priformavusios sklypų aibėje dalykų. Vien Vilniuje savivaldybės architektai kalba apie tai, kad 500 hektarų privačios žemės yra priformuota rekreacinės paskirties sklypuose ir Bendrojo plano spaudimas yra milžiniškas. Vien Vilniaus savivaldybė gavo per 1 tūkst. pasiūlymų keisti Bendrąjį planą dėl konkrečių sklypų. Kai kur to tikrai nebus galimybės padaryti, nes tai yra visuomenės poreikiams, bet tą suformuotą nuosavybę reikia išskirtiniais atvejais paimti. Savivaldybės tikrai neturi tiek pinigų, kad paimtų ir dabar imtų visas žemes visuomenės poreikiams. Tai yra vis tiek brangu daryti, aš nemanau, kad čia bus išskirtinio piktnaudžiavimo. Galų gale paimti iki žemės paėmimo projektą, tai yra aibė kitų institucijų, kurios tai patikrina. Kviečiu pritarti geram įstatymui. Rizikos subalansuotos. Seniai to reikėjo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. [...]
LMSA inf.