Naujienos

LMSA pateikėme pastabas Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektui

Asociacija pateikėme pastabas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo  „Dėl  Nacionalinės  klimato  kaitos valdymo  darbotvarkės  patvirtinimo“  projekto - pagrindinio Aplinkos ministerijos rengiamo klimato kaitos politikos dokumento ateinantiems 30 metų. [LMSA 2021-03-08 raštas Nr.18]

Susipažinę su Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (toliau – Darbotvarkė) projektu, kurios tekstas iki kovo 9 d.  pateiktas viešajai konsultacijai, teikiame šiuos pasiūlymus tobulinimui:

1. Darbotvarkės 14.5.punkte netiksli formuluotė klaidina, neva Lietuvoje mažėja miškų plotai, kas yra absoliuti melagiena, kurią siūlome ištaisyti: „14.5. dabartiniais tempais didėjantis žemės plotų poreikis augalininkystei, intensyvus nederlingos žemės arimas sąlygotų daugiamečių pievų ir miškų, kurie absorbuoja reikšmingą dalį ŠESD kiekio, plotų mažėjimą, derlingo dirvožemio sluoksnio praradimą, riboti kitų pažeistų ekosistemų atkūrimo galimybes;

2. Siūlome tikslinti papildant 25.2.6.2. didinti sukauptos organinės anglies atsargas miškuose ir medienos produktuose plėtojant darnią miškininkystę, užtikrinančią miškų našumo, išauginamos medienos tame pačiame plote pastovų didėjimą bei racionalų jos panaudojimą, užtikrinti būtiną miškų sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą ir tam reikalingas priemones;

3. Darbotvarkės Įžangoje teisingai pažymima (3 psl.), kad Klimato kaitos švelninimo politika siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį ir didinti jų absorbavimą. tame tarpe- miškų ūkio sektoriuje. Tačiau vėliau apie miškų ūkį Darbotvarkėje i nekalbama, apsiribojama tik viena miškų ūkio veikla- miškininkyste. Todėl siūlome tikslinti: 

27. Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslas bus įgyvendinamas taikant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones jautriose klimato pokyčiams srityse: žemės ūkis, energetika, transportas, pramonė, miškininkystė miškų ūkis, ekosistemos ir biologinė įvairovė, kraštovaizdis, visuomenės sveikata, vandens ištekliai ir pajūrio zona, urbanizuotos teritorijos ir kt. laikantis pagrindinių trumpalaikių iki 2030 m. krypčių:

29.2. žemės ir miškų ūkyje tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą klimato pokyčiams.

4. Darbotvarkės  13.9 punkte teisingai nurodoma, kad 2018 m. EK pateikti Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) teisiniai pasiūlymai po 2020 m. nustato reikalavimus apie 40 proc. lėšų panaudoti aplinkosaugos ir klimato tikslams pasiekti. Siekiama didinti ŽNŽNKM sektoriaus absorbcinį potencialą, apsaugoti ir atkurti šlapynes. EK nurodo, kad aktyvūs miškų savininkų ir ūkininkų veiksmai siekiant padidinti miškuose ir žemės ūkio naudmenų dirvožemiuose kaupiamos anglies kiekį svariai prisidėtų prie bendrų ES įsipareigojimų sumažinti išmetamų ŠESD kiekį. Todėl ūkininkų veiksmai ir politiniai sprendimai žemės ūkio sektoriuje turės didelį poveikį ŠESD absorbavimo potencialui; Tačiau priemonėse nenumatyta konkrečios skatinamosios priemonės absorbcinio potencialo didinimui. Todėl siūlome tikslinti: 

29.3.4. naudojant atlygio už teikiamas ekosistemines paslaugas priemones ir kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus, įtraukti miško savininkus ir valdytojus į sengirių išsaugojimą, ūkiniais tikslais naudojamuose miškuose skatinti taikyti gamtai artimus miškininkavimo metodus ir vykdyti ūkinę veiklą, skirtą biologinės įvairovės elementams palaikyti ir išsaugoti;

Tikimės, kad į pateiktus siūlymus bus atsižvelgta.

Pagarbiai,

dr. Algis Gaižutis, LMSA Valdybos pirmininkas

____
Prieš tai su Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektu rengėjai supažindino Aplinkos ministerijos surengtame #6 socialinių partnerių penktadienio susitikime, kuriame irgi dalyvavome: