Naujienos

A.Brukas: Ar miškininko uniforma liks tik istorinė sąvoka?

Miškininko uniforma savo prigimtimi – daugiau konservatyvus dalykas, bent jau savo išorinėmis formomis ir savo dvasia. Uniforma simbolizuoja ją nešiojančių žmonių vieningumą, pagarbą savo veiklai ir profesijai, istorinėms šaknims. [...] Dar miškininkų Sąjūdžio laikais pradėta rūpintis būsima nepriklausomos Lietuvos miškininkų uniformine apranga, atsigręžta į tradicijas, o po nepriklausomybės atkūrimo iškart imtasi konkrečių organizacinių darbų – aptarus daugelį galimų variantų sukurtas naujas, išsaugantis nemažai buvusios uniformos akcentų, modelis. Diskusijose dėl jo labai aktyviai dalyvavo tiek atkurta Lietuvos miškininkų sąjunga, tiek tuometinė miškų administracija. Didžiausią praktinį indėlį į uniformos kūrimą, gamybos organizavimą ir žinybos darbuotojų centralizuotai ja aprūpinimą įnešė garbus miškininkas Vincas Červokas (1931 – 2014).

Atgimimo laikų euforija lėmė ir kai kurias klaidas: buvo pažeista iki tol gyvavusi (ne vien pas mus) tradicija uniformomis aprengti tik su miškų apsaugos funkcijomis susijusius darbuotojus. Mes tuomet aprengėme visus tarnautojus, pradedant urėdų sekretorėmis, baigiant kasininkėmis ir techniniais darbuotojais. Vargu, ar turėjo prasmės tokia skiriamųjų ženklų gradacija pagal karinį principą…

Pagal laikmetį uniforma neišvengiamai keičiasi, bet privalo išsaugoti tradicinius bruožus. Prabėgus trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, miškų ūkyje įvyko daugybė pokyčių: iš esmės pakito miškų ūkio valdymo sistema, techninės ir technologinės galimybės, ryšių ir transporto priemonės, ūkininkavimo reglamentai, pagaliau – žmonių santykis su miškais ir jų daromi pažeidimai… Matyt, logiška vėl aptarti miškininkų uniformos reikšmę, jos dėvėjimo niuansus, pozityviai diskutuoti dėl alternatyvių siūlymų. [...]

Miškininko uniforma savo prigimtimi – daugiau konservatyvus dalykas, bent jau savo išorinėmis formomis ir savo dvasia. Uniforma simbolizuoja ją nešiojančių žmonių vieningumą, pagarbą savo veiklai ir profesijai, istorinėms šaknims. Suprasdami ir pripažindami, kad prie bet kokios valdžios, iš jų net okupacinės, miškų gausinimas, auginimas, apsauga ir racionalaus naudojimo užtikrinimas buvo ypač kilnus darbas, o jį atlikę žmonės verti pagarbos. Be to, tarpukario tradicijos yra išskirtinės. Tą pažymime ne tik dėl miškininkų aukų saugant valstybės turtą, bet ir dėl to, kad didžioji dauguma tuo laikotarpiu išugdytų miškininkų dalyvavo ar rėmė rezistenciją, buvo represuoti, turėjo priverstinai palikti tėvynę ar iš jos bėgti, o apie 370-ies darbuotojų likimas baigėsi tragiškai. Tad tarpukario miškininkų uniformai turėtume rodyti išskirtinę pagarbą. Suprantama, kad kuriant šiuolaikinį modelį reikia atsižvelgti ir į kaimynų patirtį, ir į madas, ir į naujausias technines galimybes bei šiuolaikinį miškininko darbo pobūdį. Tačiau tarp visų šių dalykų turėtų išlikti tarpukario Lietuvos miškininkų, valstybės (gediminaičių stulpai ar Vytis) simbolių ar bent dvasinio ryšio tęstinumas.

Visą išsamų gerb.Algirdo Bruko straipsnį skaitykite portale Miskininkas eu: https://bit.ly/3jL8U32