Naujienos

*DISKUSIJA: kas tobulintina privačių miškų tvarkymo įstatyminiuose aktuose Lietuvoje

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), siekdama surinkti ir apibendrinti aktualiausias miško savininkams problemas, kurių sprendimui trukdo netobuli ar netinkami įstatyminiai aktai, kviečiame į atvirą diskusiją visus, neabejingus privačių miškų tvarkymui.

Apibendrinę gautus jūsų siūlymus ir pastabas suformuosime oficialią LMSA poziciją ir pateiksime svarstyti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kuris š.m. lapkričio mėn. savo darbotvarkėje yra numatęs aptarti priemones privataus miškų ūkio vystymui.

Teikite savo pastebėjimus, pastabas, siūlymus komentarų skiltyje arba atsiūskite tiesiogiai į LMSA: el.paštas: info@forest.lt, fax: 8-5-2767590 iki š.m.lapkričio 5 d.

dr.Algis Gaižutis

LMSA pirmininkas

8-687-95113 mob.

el.paštas: algis@forest.lt

Diskusijos pradžiai pateikiame dr.Stasio Mizaro nuomonę ir siūlymus dėl aktualiausių spręstinų klausimų.

Privačių miškų tvarkymo įstatyminio reguliavimo tobulinimas

Dr. Stasys Mizaras, LMSA garbės pirmininkas

Teisės aktai yra viena iš miškų politikos įgyvendinimo priemonių. Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija yra patvirtinta LR aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. ir formuojama bei įgyvendinama pagal keturias kryptis: bendrąją, ekonominę, ekologinę ir socialinę. Galima konstatuoti, kad Miškų įstatyme ne visoms miškų politikos kryptims skirtas vienodas dėmesys. Dauguma jo nuostatų skirta miško išteklių išsaugojimui ir gausinimui, racionaliam, tolygiam ir nepertraukiamam naudojimui bei miškų produktyvumo didinimui, miško ekosistemų tvarumo užtikrinimui; biologinės įvairovės išsaugojimui bei miškų sveikatingumo gerinimui. Tačiau stinga nuostatų miškų nuosavybės formų įvairovės užtikrinimui; visuomenės informavimui apie šalies miškus, jų būklę ir tvarkymą; miškų mokslo ir mokymo plėtrai; tarptautinių ryšių stiprinimui ir plėtrai; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimui; visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimui; privataus miškų ūkio plėtrai bendrosios kaimo plėtros kontekste. Miškų įstatyme ne tik kad neskatinama miškų nuosavybės rūšių įvairovė, kaip tai numatyta Lietuvos miškų politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, bet, atvirkščiai, yra įteisinti valstybinės miškų nuosavybės prioritetai. Miškų įstatymo 4 str. teigiama „Lietuvos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė”. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Civiliniame Kodekse nėra nuostatų dėl valstybinės nuosavybės vyravimo galimybių kurioje nors ūkio šakoje. Pastaruoju metu pasirodė aiškinimų, kad tai nėra teisinė nuostata, o tik konstatuoja esamą padėtį. Tokiu atveju įstatyme tektų įrašyti, kad Lietuvoje pagal plotą vyrauja pušynai, Nb augavietės ir pan.
 

Šiuo metu jau atsirado prielaidos pradėti spręsti valstybinių miškų privatizavimo uždavinius.
Pirma, buvę privatūs miškai baigiami grąžinti jų savininkams ar paveldėtojams. Kai kuriems rezervuotiems grąžinimui miškams pretendentų nebus. Bent dalį jų reikėtų privatizuoti. Bet teisinio mechanizmo tam nėra.

Žymi dalis valstybinių miškų yra ūkiniai.

Antra, dabartinis Lietuvos valstybinio miškų ūkio (miškų urėdijų) ekonominis reguliavimas pagrįstas pelno siekimu. Ekonomikos teorijoje ir praktikoje seniai įrodyta, kad pelno siekianti veikla yra ekonomiškai efektyvesnė privačiose įmonėse. Lietuvos valstybinių ūkinių miškų privatizavimo idėjos vertinamos nevienareikšmiškai. Privatizavimą, kaip Lietuvos miškų efektyvumo didinimo prielaidą, siūlė vykdę šalies miškų sektoriaus plėtros projektus Švedijos (FSDP 1993) bei JAV (Deacon 1995) ekspertai. Jie rekomendavo privatizuoti ne tik gamybos priemones, bet ir miškus (iki 75-78%), išskyrus nacionalinius parkus, rezervatus bei kitus specialios paskirties miškus. Grupė Lietuvos mokslo ir praktikos darbuotojų (Brukas, Mizaras, Gaižutis, Lebedys, 1999) sukūrė valstybinių miškų naudojimo teisės suteikimo privačioms įmonėms modelį. Kai kas valstybinių ūkinių miškų privatizavime mato dideles grėsmes. Galima sutikti, kad ūkinių miškų privatizavimas neturėtų būti skubotas. Iš pradžių būtų galima privatizuoti vieną kitą miškų urėdiją. Atsirastų galimybė detalesnei analizei. Didelių kompaktiškų plotų privačios miškų nuosavybės atsiradimas atitiktų miškų nuosavybės formų įvairovės principą, įteisintą „Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje”.

Miškų įstatymo (4str. 3 p.) nuostata „Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarai” prieštarauja Lietuvos Respublikos Civiliniam Kodeksui. CK 4.80 str. 1 p. – „Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės” ir 4.90 str. 1 p. – „Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kadangi CK 3 str. teigia, kad teisės aktas galioja tiek, kiek neprieštarauja CK, minėto Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti negaliojančios.

Miškų įstatymo 15 str. 6 p. nuostata „Miško atkūrimas ir įveisimas taip pat apima medynų rekonstrukciją, želdinių ir žėlinių papildymą, priežiūrą ir apsaugą, kol susiformuoja jaunuolynas” neatitinka Miškų įstatymo 15 str. 5 p. „Želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo”. Juk negalima suformuoti jaunuolyno per tris metus.

Miškų įstatyme (5 str. 5 p.) yra nuostata „Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas”. Tačiau jos poveikio privačių miškų savininkams nėra.

Miškų įstatyme įteisintos tik ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas (7 str.). Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miškų urėdijoms nustatomi privalomi atskaitymai į valstybės biudžetą. Privačių miškų tvarkymo bendrosioms reikmėms tokio fondo nėra. Lietuvos miško savininkų asociacijos siūlymai dėl tokio fondo sudarymo iš privačių miškų savininkų mokesčių už parduotą medieną nebuvo įgyvendinti.

Miškų įstatyme nustatyta, kad miškų urėdijų valstybinių miškų pareigūnai turi teisę kontroliuoti privačių miškų savininkus. Tai naikintina nuostata. Jau formuojasi privačių įmonių miškai. Miškų urėdija ir privačių miškų savininkas yra pelno siekiantys subjektai. Konkurento kontrolė nesuprantama. Dr. Nerijus Kupstaitis (2005), atlikęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos Miškų įstatymų palyginamąją analizę, padarė pagrįstą išvadą, kad kaimyninių šalių įstatymai yra palankesni miškų savininkams. Tarp šių palankumų būtų jau minėtas disponavimo privačia valda suvaržymas Lietuvoje, apribojantis miško savininko teisę skaidyti savo miško valdą į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė nei 5 hektarai. Latvijos ir Estijos miškų įstatymuose panašių apribojimų nėra. Latvijos ir Estijos miško savininkai gali apsisaugoti nuo miško lankytojų. Lietuvoje netgi dingo ankstesnėje Miškų įstatymo redakcijoje buvusi nuostata dėl privačių valdų nelankomumo 100 m. atstumu nuo sodybos. Svarstytinas ir Estijos patyrimo taikymas Lietuvoje, jei miško savininkas neatkuria miško per septynerius metus nuo iškirtimo, Aplinkos ministerija organizuoja to miško atkūrimą miško savininko lėšomis.

Miškų įstatyme nusišalinta nuo medžioklės problemų privačiuose miškuose. Dar laukia daug darbų, kol bus įteisinta nuostata, kad medžioklės teisė privačiuose miškuose priklauso jų savininkams. Visiškai nepaisantis privačių savininkų interesų dabartinis Medžioklės įstatymas buvo svarstomas Konstituciniame Teisme. Nors KT priėmė ir palankių privačių miškų savininkams nuostatų, atrodo, kad iš esmės šis klausimas kol kas nebus išspręstas. Reikalinga keisti Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatą, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai negali nuosavybės teise priklausyti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Siūlymai diskusijai dėl Miškų įstatymo privačių miškų tvarkymo nuostatų:

·          Suderinimas 15 str. 6 p. nuostatos „Miško atkūrimas ir įveisimas taip pat apima medynų rekonstrukciją, želdinių ir žėlinių papildymą, priežiūrą ir apsaugą, kol susiformuoja jaunuolynas” su 15 str. 5 p. „Želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo“.

·          4 str. 1 p. nuostatos „Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė” išbraukimas.

·          Rezervuotų gražinimui, bet negražintų miškų privatizavimas.

·          Teisinių prielaidų eksperimentiniam ūkinių valstybinių miškų privatizavimui sudarymas.

·          4 str. 3 p. nuostatos „Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarai“ išbraukimas.

·          5 str. 5 p. nuostatos „Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas” įgyvendinimas.

·          7 str. pavadinti „Ekonominis miškų ūkio reguliavimas” ir papildyti nuostata dėl privačių miško savininkų bendrųjų reikmių fondo, sudaromo iš mokesčių už privačių miškų savininkų parduotą medieną.

·          Miškų urėdijų darbuotojų teisės kontroliuoti privačius miškus panaikinimas.

·          Lankymosi privačiuose miškuose dalinio uždraudimo galimybės.

·          Nedidelio kiekio medienos pasigaminimas savo miške be jokių leidimų.

·          Valstybės institucijų teisė organizuoti laiku neatkurtų miškų atkūrimą.