Naujienos

✅ dr.(HP) St.Mizaras: Komentarai dėl Natura 2000 tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studijos

Jau skelbėme, kad 2020-10-29 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) surengtoje nuotolinėje konferencijoje plačiajai visuomenei pristatyta UAB BGI Consulting atlikta „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija (toliau Studija). Joje nustatė, kad šių teritorijų (plotas 964,9 tūkst. ha, iš jų miškų 510,1 tūkst. ha) bendra socio-ekonominės naudos metinė vertė yra ~105,0 mln. eurų. Studiją išanalizavo ir pakomentavo miškų ūkio ekonomistas dr. (HP) Stasys Mizaras. Siūlome susipažinti su žinomo eksperto vertinimais.

Vertinant taikyta 10 naudos ir 2 sąnaudų rodikliai bei kiekvieno rodiklio specifiką atitinkantys vertinimo metodai:

Komentarai:

1. Svarbus bendrosios ekonominės vertės (BEV) taikymo vertinant Natura 2000 teritorijų naudą aspektas yra taikomų rodiklių verčių nepalyginamumas. Nors Studijos tyrimų metodologija grindžiama vieningu piniginiu matavimu, tai nedaro rodiklių įvertintų pagal realias rinkas (pvz., medienos ar grybų vertė) palyginamais su įvertintais pagal hipotetines sąlygas (pvz., dirvožemio erozijos sustabdymo įvertinimas pagal augalų maisto medžiagų netekimus, jei nebūtų augalijos  ar vandens ciklo reguliavimo įvertinimas pagal apsisaugojimo nuo potvynių išlaidas, jei miškai būtų paversti pievomis).

2. Ekosistemų BEV daug lemia naudos komponentų rinkinys. Pavyzdžiui, vertinant ūkinius miškus ne tik pagal medieną bet ir pagal hipotetines vertes ženkliai didėtų jų įvertinimas, kuris galimai būtų ne mažesnis nei Natura 2000 teritorijų.

3. BEV taikymas Natura 2000 teritorijų socio-ekonominiam vertinimui būtų prasmingesnis vertinant alternatyvas: variantai su Natura 2000 ir be jos. Tuomet, abiem  variantams taikant tą pačią socio-ekonominės naudos komponentų struktūrą atsirastų geresnio palyginamumo galimybės. Sąnaudų-naudos analizės, kurios taikymas deklaruojamas Studijoje, vienas iš svarbiausių principų ir yra analizavimas visų realių alternatyvių problemos sprendimo būdų.

4. Studijoje nesilaikoma ekspertinių vertinimų ir apklausų vykdymo technologijų (ekspertų atrinkimas, jų suderinamumo įvertinimas, respondentų skaičiaus nustatymas, apklausų rezultatų tikslumo įvertinimas ir t. t.). Ekspertinio vertinimo būdu buvo bandyta nustatyti, kokią dalį nuo superkamų grybų ir uogų rinkėjai pasilieka savo asmeniniam naudojimui. Apklaustas vienas Lietuvos miško grybų verslininkų asociacijos atstovas ir gautas atsakymas 20 proc. Ekspertų skaičius aiškiai nepakankamas. Apklausiant respondentus dėl jų pasiryžimo mokėti  už gamtos objektų išsaugojimą suformuluota visiškai klaidinga hipotetinė situacija: be  finansavimo visos Natura 2000 teritorijos, kraštovaizdis, laukiniai gyvūnai ir augalai per keletą metų visiškai išnyks. Išgirdę tokias apokalipsines hipotezes, pasak Studijos, 37,5 proc. respondentų pasiryžo mokėti kasmet vidutiniškai po 80 eurų Natura 2000 teritorijų išlaikymo finansavimui. Tokią revoliucinę išvadą reikėtų labiau pagrįsti :keli pakartojimai, reprezentatyvumo analizė bei pilotinis įgyvendinimas. Mes kažkada vykdėme panašią apklausą , tai sutiko šiek tiek mokėti 12 proc. respondentų (po 1-2 litus kasmet).

5. Studijos vykdytojai susidūrė ne tik su metodinėmis, bet ir su sunkiai sprendžiamomis informacinio aprūpinimo problemomis. Tiek dabartinė miškų ūkio, tiek aplinkosauginė statistika netinkama tokiems vertinimams. Šiuo metu netgi duomenys apie Lietuvos miškų plotus ir miškų kirtimus yra prieštaringi. Registrų centro 2019 m. duomenimis buvo 857,0 tūkst. ha privačių miškų, o leidinio Lietuvos miškų ūkio statistika-891 tūkst. ha. Valstybinės miškų tarnybos sudarytame iškirstos 2016 m. ir sunaudotos medienos balanse konstatuota, kad Lietuvoje paruošiama per metus 9,0 mln. m³ prekinės medienos, o Lietuvos miškų ūkio statistikoje (2017 m.) rašoma, kad 2016 m. Lietuvos miškuose iškirsta 7,0 mln. m³ medienos. Beveik išnyko nemedieninių miško išteklių statistika. Tačiau Studijoje bandoma vertinti Natura 2000 teritorijas netgi  pagal atskiras grybų ir uogų rūšis. Nėra ir saugomų teritorijų išskyrimo veiksmingumą apibudinančių rodiklių statistikos. Be įvairiapusiškų duomenų apie Natura 2000 teritorijas ir jų išskyrimo veiksmingumą šių teritorijų socio-ekonominiai vertinimai yra problematiški.

6. Išskiriant naujas saugomas teritorijas ar kitaip siekiant optimizuoti ekosistemų funkcijų valdymą reikalingi įvairiapusiški šių procesų poveikių vertinimai. Tačiau, kaip konstatuojama studijoje (97 p.), steigiant Natura 2000 teritorijas Lietuvoje jų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose nėra pateikiama finansinė planuojamos įgyvendinti ūkinės veiklos apimtis, nėra vertinamas ar kvantifikuojamas numatytų veiklos įgyvendinimo apribojimų finansinis poveikis. O šis poveikis susijęs su Natura 2000 teritorijomis Lietuvoje pagal VMT, VMU, VSTT 2019 m. sausio 23 d. pažymą vien tik dėl miškų kirtimų nutraukimo negautos  ekonominės naudos gali siekti iki 84,8 mln. eurų kasmet.

7. Studija nepagrindžia  žiniasklaidoje pasirodžiusių deklaracijų, kad saugoti Natura 2000 teritorijas ekonomiškai naudinga, kad politinėse diskusijose dėl Natura 2000 teritorijų plėtros turėsime ir finansiškai pagrįstus argumentus. Jos vykdytojai už mažą atlygį atliko didelį darbą bandydami surikiuoti esamas metodologijas ir faktinę informaciją į vertinimo sistemą, kuri galėtų būti plėtojama ir tobulinama siekiant labiau pagrįstų saugomų teritorijų veiksmingumo vertinimų.

8. Matomai VSTT turėjo problemų formuodama konkursui Studijos techninę specifikaciją. Atrodytų visiškai aišku, kad norint įvertinti Natura 2000 teritorijų socio-ekonominę naudą visų pirma reikia įvardinti pokyčius atsirandančius dėl šių teritorijų išskyrimo ir tik po to būtų galimos įvairios socialinės bei ekonominės interpretacijos.

Dr. Stasys Mizaras, miškų ūkio ekonomistas
LMSA Garbės pirmininkas
2020-11-11