Naujienos

dr. A. Kasperavičius, prof. A. Kuliešis: Lietuvos miškų ištekliai ir jų panaudojimo galimybės vystant žaliąją ekonomiką

2020 m. lapkričio 20 d. vykusio tarptautinio inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ metu Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė šalies miškų išteklių panaudojimo galimybes vystant žaliąją ekonomiką, diegiant perspektyvias medinių pastatų gamybos technologijas. Autoriai pasidalino renginio metu pristatytomis idėjomis su portalo Lietuvosmiskai.lt skaitytojais. [Straipsnis publikuotas žurnale "Mūsų girios" 2020 m. Nr.11]

Medžių ir miškų svarba žaliajai ekonomikai. Turbūt sutiksite, kad žalioji ekonomika sunkiai įsivaizduojama be medžių ir miškų indėlio. Medis yra unikalus, evoliucijos sukurtas gamtos „kūrinys“, gebantis transformuoti saulės energiją į biomasę, „sugerti“ anglies dvideginį (CO₂), yra sąlyginai nesunkiai atkuriamas ir plėtojamas. Tuo tarpu kiti žmonijos sukurti sprendimai dažnai brangūs, reikalauja didelių pastangų, energijos bei neatsikuriančių, iškastinių žaliavų, nėra tokie efektyvūs. Medžio augimas – tai natūralus gamtinis procesas, kurio rezultatas – produktas, plačiai pritaikomas žaliojoje ekonomikoje. Augdami medžiai sugeria CO₂ iš atmosferos ir išskiria deguonį (O₂), formuoja medieną (žaliavą), kuri pritaikoma daugelyje žaliosios ekonomikos sričių, kaupia saulės energiją, kuri vėliau gali būti panaudota energijai gauti, pakeičiant iškastinį kurą, bei kita.

Mediena yra puiki žaliava žaliajai ekonomikai, jos naudojimas „apsimoka“, nes tai lengva, ekologiška, patvari, lengvai apdirbama medžiaga, yra atsinaujinanti, joje yra „užrakinta“ anglis (C). Pagal šalies įstatymus, iškirstą mišką privaloma atkurti per 3 metus ir toliau turi būti tęsiamas C kaupimas, taigi medienos pirkėjas šiuo aspektu gali būti ramus, kad jo veiksmai, nesukels miškų nykimo, be to atitarnavusi, paskutinėje savo naudojimo fazėje, mediena gali būti panaudota energijai gauti, o ją perdirbant praktiškai nesusidaro jokios kenksmingos medžiagos.

Tvarus miško išteklių naudojimas. Miško ištekliai gali būti naudojami skirtingai ir tai gali lemti jų reikšmę sprendžiant klimato kaitos švelninimo uždavinius. Pagal XX a. suformuluotą tvaraus miško išteklių naudojimo koncepciją – miškai auginami ir prižiūrimi taip, kad jie pastovią teiktų visuomenei nenutrūkstamą naudą: jais rūpinamasi nuo pat pasodinimo iki miškas subręs, o vėliau nuėmus derlių ir pasibaigus vienam medyno gyvavimo ciklui, pradedamas naujas.

Kitas požiūris, visiškai nepriimtinas, bet kai kur dar taikomas ir šiuo metu, kai miškai naudojami kaip vienkartinis žaliavos šaltinis, po nukirtimo nebeatkuriami. Deja, bet tai dar pasaulyje egzistuojanti praktika. Žinoma, miškų ištekliai, kaip atsinaujinančios žaliavos šaltinis, gali būti ir apskritai nenaudojami, jei visuomenė savo poreikius gali tenkinti kitu – aplinkai žalos nedarančiu būdu. Lietuvos miškininkystės praktikoje įdiegtas tvaraus miško išteklių naudojimo modelis, kuriuo stengiamasi rasti balansą tarp visuomenės poreikių ir potencialių miškų galimybių tuos poreikius tenkinti. Tvaraus miškų naudojimo koncepcija buvo apibrėžta dar1993 m. Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti. Pagal ją tvarus miškų naudojimas – tai miškų priežiūra ir naudojimas palaikant jų biologinę įvairovę, produktyvumą, gyvybingumą, gebėjimą atsikurti, pajėgumą dabar ir ateityje tenkinti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas regiono, šalies ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tvariai miškininkaujama, kai atkuriami ir plečiami miškų plotai, stiprinama miškų sveikata, gausinama biologinė įvairovė, tausojami visi miškų ekosistemos elementai. Taip pat mažinamos energetinės sąnaudos produkcijos vienetui pagaminti, kuriamos našios darbo vietos ir kt. Tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius subalansuotus žmonijos poreikius – nuo energetikos, statybinių konstrukcijų, iki eilinių buitinių žmogaus poreikių – ir ne tik baldų, medinių daiktų, bet ir popieriaus, tekstilės, biochemijos produktų ir pan. Tvarus miško naudojimas yra neatsiejamas nuo gilaus medienos perdirbimo bei atitinkamos vietinės medienos pramonės. Tvarus miškų naudojimas – raktas į tvarios ekonomikos ateitį!

Miškų ištekliai.  Lietuvoje miškai užima daugiau kaip trečdalį šalies teritorijos, t.y. apie 2,2 mln. ha. Per pastaruosius beveik du dešimtmečius jų plotas padidėjo daugiau kaip 160 tūkst. ha. Miškuose sukauptas daugiau kaip 0,5 mlrd. m³ medienos, iš kurios apie trečdalis – brandžiuose medynuose. Vidutiniškai 1 ha miško išauginta apie 263 m³ stiebų medienos, brandžiuose – apie 345 m³. Nuo 2002 m. įvykę medynų tūrių pokyčiai visais atvejais yra teigiami – tūriai didėjo. Kasmet plynose kirtavietėse paliekama apie 180 tūkst. m³ biologinės įvairovės medžių. Žuvusių medžių dalis per pastaruosius du dešimtmečius išaugo iki 60 mln. m³ medienos, o kasmet žūstančių medžių dalis siekia 3,6 mln. m³, kas sukuria terpę biologinei įvairovei tarpti. Didžioji medžių tūrio dalis sukaupta trijų šalies miškuose vyraujančių medžių rūšių – pušies, eglės, beržo medynuose. Pagal miškų nuosavybę ištekliai pasiskirsto daugmaž perpus, kiek daugiau medžių tūrio sukaupta valstybiniuose miškuose.

Darnus miškų ūkis. Vienas svarbiausių darnaus miškų ūkio kriterijų, pagal kurį galima spręsti apie šalies miškų išteklių naudojimo tvarumą – yra per metus priaugančio medienos tūrio panaudojimas. Kaipgi naudojama III-IV grupių visų nuosavybės formų miškuose išauginta mediena? Per metus šiuose miškuose priauga 17,7 mln. m³ medienos, iš kurios apie ketvirtadalis kaupiamas ateities naudojimui, apie 7 mln. m³ iškertama pagrindiniais dar 3 mln. m³ tarpiniais kirtimais. Apie 3 mln. m³ medienos kasmet žūsta, kurios apie ⅓ iškertamas ir panaudojamas kurui gaminti. Pagal jau minėtos Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti pasiūlytą vertinimo skalę, situacija šalyje vertinamas blogai, jei iškertamų žalių medžių dalis viršija miškų grynąjį prieaugį (> kaip 100%), o gerai – jei nesiekia 95%. Pagal šį kriterijų Lietuva patenka į gerai vertinamų šalių grupę – su beveik 70% prieaugio dalies panaudojimu kirtimams. Palyginus Lietuvą su kitomis aplinkinėmis šalimis pagal2015 m. duomenis – mūsų miškų naudojimo dalis yra kiek didesnė nei Estijos, Latvijos ar Lenkijos, tačiau mažesnė nei Vokietijos, Šveicarijos ar Čekijos. Kritinę ribą tuo metu buvo pasiekusi Švedija su 102% kirtimų dalimi.

Įvairių miško funkcijų suderinimas. Lietuvoje miškuose tradiciškai yra taikomas daugiatikslis miško naudojimas. Pagal funkcinę paskirtį miškai yra skirstomi į grupes, kuriuose taikomas skirtingas ūkininkavimo režimas – nuo tokių, kuriuose ūkinė veikla nevykdoma iki intensyviai ūkininkaujamų miškų. Paties intensyviausio miškininkavimo – plantacinių miškų šalyje kol kas nėra įregistruota. I-II grupės miškai skirti biologinei įvairovei gausinti, jautrioms ekosistemoms apsaugoti. III-IV grupės miškai skirti medienai auginti, kartu jie atlieka labai svarbias vandenų, laukų, dirvos, gamtinių vertybių ir kitas apsaugines funkcijas. Juose vykdomas vidutinio intensyvumo miškų ūkis, sąlygojantis aukšto našumo medynų auginimą ir galimai mažesnius miško auginimo nuostolius. Šie medynai mūsų vertinimu ir yra žaliosios ekonomikos variklis – ekonominis pagrindas. Tačiau gali kilti natūralus klausimas, ar intensyvi miškininkystė ir miškų naudojimas suderinami su klimato kaitos švelninimo uždavinių sprendimu? Taip, jeigu: 1) CO₂ absorbavimas didinimas veisiant naujus miškus, atkuriant kertamus; tinkamai tvarkomi esami miškai, didinamas jų produktyvumas ir atsparumas; 2) mediena naudojama ilgalaikiams gaminiams gaminti, kuo ilgiau išlaikant joje „užrakintą“ C bei pakeičiant kitas iškastines žaliavas, reikalaujančias daug energetinių išteklių joms perdirbti; 3) medienos liekanos, netinkamos vartojimo reikmenims gaminti, bei atitarnavę medienos gaminiai naudojami energijai gauti, pakeičiant iškastinį kurą atsinaujinančiu.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau raginimų riboti ūkinę veiklą miškuose, nes neva dėl ūkinės veiklos miškuose mažėja biologinė įvairovė. O koks gi būtų tokių ūkinės veiklos ribojimų poveikis CO₂ absorbavimui. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠD) kaupimas tiesiogiai susijęs su medyno našumu. Ženkliai apribojus ūkinę veiklą miškuose, mažėtų medynų našumas, atitinkamai – ŠD kasmetinis kaupimas, o mažiau pagaminant medienos produktų, mažėtų ir juose sukauptas ŠD kiekis, didėtų energetiniai kaštai produkcijos vienetui pagaminti, būtų stabdomas iškastinių žaliavų keitimas į atsinaujinančias – dėl ko toltume nuo žaliosios ekonomikos bei klimato kaitos švelninimo pagrindinių principų įgyvendinimo. Kaip rodo tyrimai, neūkininkaujamų miškų teigiamas poveikis klimato kaitos švelninimui yra iki 30-40 proc. mažesnis, palyginti su ūkininkaujamais miškais.

O, ar intensyvus miškų naudojimas suderinamas su biologinės įvairovės išsaugojimu? Mokslinių tyrimų šia tema šalyje vis dar trūksta, tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo, kad: ūkiniuose IV grupės, t.y. pakankamai intensyviai tvarkomuose, miškuose 2012-2014 m. buvo  inventorizuota beveik 150 tūkst. ha Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių iš 260 tūkst. ha bendro jų ploto. Taigi, laikantis tvaraus miškininkavimo principų galima suderinti miškų naudojimą ir gamtinių vertybių (tame tarpe ir biologinės įvairovės) saugojimą.

Galimybės. Miškų sektoriuje yra vis dar neišnaudotų galimybių. Tai nuosavybės teisėms atkurti skirti miškai, sudarantys ~200 tūkst. ha plotą, neturintys realaus šeimininko ir jau daugiau kaip 30 m. nenaudojami šalies ūkyje. Privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose yra sukaupti dideli baltalksnynų plotai, kurių >60 tūkst. ha brandūs, galėtų būti panaudoti biokuro paruošoms, o jų vietoje galėtų būti atkurti vertingi medynai. Jau kuris laikas išlieka aukštas apvaliosios medienos eksporto lygis (atskirais metais siekiantis iki 2,0 mln. m³), o sukūrus atitinkamus gamybinius pajėgumus ir šią medieną apdirbant vietoje, šalyje galėtų būti kuriama papildoma vertė ir darbo vietos. Tarpe kitų priemonių svarbios ir ūkininkavimo efektyvumo didinimas, medynų struktūros ir atsparumo gerinimas, teisinio tikrumo aplinkos kūrimas, miškų rekreacinio potencialo panaudojimas ir pan.

Svarbesni Lietuvos miškų išteklių pokyčiai XXI a. Medienos tūrio prieaugis didėjo ir šiuo metu siekia ~20 mln. m³ per metus (17,7 mln. m³ – III-IV gr. miškuose); kasmet miškuose kaupiama apie 25% bendro medynų tūrio prieaugio. Kirtimų apimtys neviršija 60% bendrojo ir 75% gryno medienos tūrio prieaugio.

Brandžių medynų ištekliai III-IV gr. miškuose buvo naudojami rezervuotai (jų plotai didėjo apie 100tūkst. ha), o ateityje numatomas tolesnis brandžių medynų tūrio 1 ha didėjimas dėl tinkamai suformuotų bręstančių medynų, kurie generuoja aukštą medienos tūrio prieaugį. Perbrendusių medynų plotai sudaro apie ⅕ brandžių medynų ploto. Taigi, šiuo metu yra sudarytos geros sąlygos ne tik medienos naudojimo stabilumui artimiausiais dešimtmečiais, bet ir naudojimo augimui. Tokie pasiekimai yra racionalios ūkinės veiklos bei moksliškai pagrįsto miškininkavimo modelio taikymo per pastaruosius 50-70 m. rezultatas. Tai suteikia didelį potencialą ateityje tenkinti šalies ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius poreikius.

Perspektyvos. Žinoma, šalies miškų naudojimas ir jų indėlis į žaliąją ekonomiką ateityje labai priklausys nuo šiuo metu vykstančios diskusijos baigties dėl naujos miškų politikos po 2020 metų suformavimo. Pavojų yra, nes vis dažniau užduodamas klausimas yra ne „ar miškus naudosime tvariai?“, bet „ar iš vis juos turėtume naudoti medienai gaminti?“. Kadangi šiandien neturime jokios kitos, palyginti taip lengvai atsikuriančios, be to absorbuojančios atmosferos CO₂, ekologiškos, lengvai apdirbamos, energetiniu požiūriu efektyvios žaliavos, galinčios pakeisti iškastines žaliavas, tai tokia pozicija būtų netoliaregiška.

Agituojame visus, neabejingus klimato kaitos klausimų sprendimu, plačiau naudoti medieną įvairiose mūsų gyvenimo srityse, nes tai daug kur pritaikomas – atkuriamas produktas. Atsisakykime produktų iš iškastinio kuro, skatinkime medienos naudojimą ir tokiu būdu, stiprindami šalies bio-ekonomiką, pasitarnausime sprendžiant klimato kaitos švelninimo uždavinius.