Naujienos

Aplinkos ministras S.Gentvilas: Nacionalinis susitarimas dėl miškų- jau po pusmečio

Naujasis aplinkos ministras 36 metų Simonas Gentvilas kalba, kad aplinkosaugai tampant prioritetu visose ūkio ir žmonių gyvenimo srityse, Aplinkos ministerija bus viena svarbiausių. Greitų reformų nežada. Pertvarkos bus ne revoliucinės, o evoliucinės. Per artimiausią pusmetį planuojamas pasirašyti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, - pasak S.Gentvilo, - pažabos politikų ir verslo siekį kasmet keisti miškų ūkio valdymo sąlygas – norima, kad miškai būtų labiau saugomi, tačiau ir medienos verslas išliktų aprūpintas. Kasmet planuojama įveisti po 17 tūkst. hektarų naujų miškų.

Pasak aplinkos ministro, Aplinkos ministerija – draudimų ir interesų ministerija.

[...]

– O kaip apibūdintumėte visuomenininkų vaidmenį aplinkosaugos, statybų sektoriuje? Nes čia itin daug skirtingų verslo ir visuomenės interesų.

– Aplinkos ministerija žymiai sudėtingesnė ministerija nei Susisiekimo ar Žemės ūkio, kur visi suinteresuoti daugiau daugiau – tonų, trąšų, grūdų, skrydžių, kad greičiau muitinės veiktų. Iš vidaus visiškai nėra jokios opozicijos. Mano atveju tas reguliavimas yra. Pavyzdžiui, eksploatuoti karjerus ar palikti kraštovaizdį, miškų kirtimai – kur kirsti, kur nekirsti, pramoninė tarša, poveikis aplinkai, jeigu per aukštai kelti kartelę, į gretimas valstybes išsikraustys verslas, gyventojai nenori pramoninių objektų šalia savęs – skundais užverčia.

Aplinkos ministerija – draudimų ir interesų ministerija. Žingsnis į šoną ir įžengi į kito erdvę. Čia reikia ieškoti sveiko balanso. Kad ir kalbant apie medienos pramonę, kuri padaryta kažkokiu baubu. Turime džiaugtis, kad Lietuvoje veikia Skandinavijos įmonės, jos yra pasaulyje socialiai atsakingiausios. Daug naudojame medienos, kurios vertė nesukuriama čia. Jeigu neeksportuotume, visas kiekis galėtų būti perdirbamas vietoje. Iš medienos nesugebame sukurti visos įmanomos vertės. Nemaža dalis medienos sukūrenama, geri medžiai, kurie gali būti panaudojami baldų pramonėje ar statybose, sumalami ar į krosnį kišami.

Valstybė turi turėti politiką, kad kurtų pajėgumus čia, kad tas pats medienos kiekis sukurtų kuo daugiau darbo vietų.

Su miškais pas mus yra prastai – kirtimai legalizuoti saugomose teritorijose, vienodas kirtimų režimas saugomuose ir kai kur visiškai nesvarbiuose miškuose, kurie galėtų būti naudojami intensyviau.

– Ar čia bus pokyčių?

– Nacionalinis susitarimas bus jau po pusmečio. Tie miškai tampomi iš vieno šono į kitą. Praėjusią kadenciją buvo 90 iniciatyvų pakeisti Miškų įstatymą – maždaug tiek, kiek iki tol per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį.

– Ar susitarimas apkarpys norus per dažnai keisti miškų ūkio reguliavimą?

– Miškai auga šimtmečius, ekosistemos formuojasi kelis šimtus metų ir negali jų reglamentavimo keisti kas porą metų. Reikia susitarimo ir ilgalaikių ir aiškių įstatymų, kurie galiotų ne tris metus, o ilgiau, kad ir dešimtmečius.

– Kokia susitarimo esmė?

– Žymiai labiau miškus saugom saugomose teritorijose, bet iš kitos pusės, kad medienos sektorius išliktų aprūpintas. Visų interesas turi būti, kad saugomos teritorojos būtų apsaugotos, o darbo vietos išlaikytos.

– 2024 metais Lietuvos miškingumas, žadate, padidės nuo 33,7 iki 35 proc. šalies teritorijos. Kiek žemės reikės apsodinti miškais norint pasiekti tą tikslą?

– Apie 70 tūkst. hektarų bus paversta miškais. Po 17 tūkst. hektarų kasmet.

– Bet nėra laisvos žemės miškams, žemės ūkis nenori atiduoti dirbamos žemės.

– Dabar miškų įveisimas finansuojamas iš trijų skirtingų programų: europinės paramos, iš urėdijų ir privačių miškų savininkų sumokamų mokesčių bei iš kompensacijų už miškų iškirtimą. Vien už jas, kurios yra labai didelės, tris ar keturis kartus didesnį miško plotą galima užsodinti. Bet tos lėšos neišnaudojamos.

– Pinigų miškų įveisimui per daug, o trūksta kur juos investuoti.

– Yra daug privačių savininkų, kurie nori apsodinti savo žemę miškais, bet Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės ne visada išduoda leidimus žemę paversti miško paskirties žeme ir veisti mišką. Pagal savivaldos planus, pagal žemės derlingumą dažnai būna taip, kad ten nėra strategijos ir vizijos įveisti mišką. Patikėkite, miškui įveisti yra daug vietos. Lengvai rasime.

[...]

Pilną žiniasklaidoje skelbiamą interviu su naujai darbą pradėjusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu skaitykite portale LRT.lt čia...>>>

.