Naujienos

2020 - 10 - 17

Kaip miškininkaujant įvertinti ir subalansuoti įvairias miško funkcijas: naujas mokslinis straipsnis

Nesenai žurnale Frontiers in Ecology and Evolution paskelbtame moksliniame straipsnyje „Miškų biologinė įvairovė, anglies kaupimas ir medienos gamyba: sinergetinių efektų ir pasirinkimų modeliavimas dešimtyje miškingų Europos kraštovaizdžių“ (nuoroda į publikaciją anglų k. čia...>>>) grupė Europos mokslininkų nagrinėja ypač aktualius šiuolaikinės miškininkystės klausimus: (i) kaip užtikrinti tvarų miškininkavimą siekiant įvairių miško funkcijų, kurios dažnai sunkiai suderinamos, balanso, naudojant objektyvius vertinimo kriterijus bei (ii) kokią įtaką tvariam miškininkavimui gali turėti dabar naudojami ar alternatyvūs miškininkavimo modeliai, įvertinami atsižvelgiant į žmonijos pastangas sušvelninti klimato kaitą.

 Tad pakvietėme trumpai pristatyti šį mokslinį tyrimą, nagrinėjantį aktualius šiandienos miškininkystės klausimus, vieną iš bendraautorių prof.dr. Gintautą Mozgerį. Mokslininkas apie šią studiją, kurioje buvo pabandyta apjungti įvairių ekosisteminių paslaugų vertinimą siekiant surasti "aukso vidurį", papasakojo išties suprantamai.

Įvertinti didelį kiekį miško teikiamų ekosisteminių paslaugų techniškai nėra labai sudėtinga. Daug sunkiau yra šiuos vertinimus apibendrinti, siekiant pasirinkti geriausią valdymo sprendimą. Ta pati ekosisteminių paslaugų grupė gali būti aprašyta ganėtinai skirtingais rodikliais, o miškininkaudami galime tiek gerinti, tiek bloginti vieną ir tą pačią miško funkcijų grupę aprašančius skirtingus rodiklius.

Pagaliau kaip atsakyti į pagrindinį tvaraus miškininkavimo klausimą – kaip tinkamai suderinti ekonomines, socialines ir ekologines miško funkcijas, kai žmogaus įsikišimas retai kada teigiamai paveikia visas jas vienu metu. Straipsnyje yra pasiūlytas metodas maksimaliai subalansuotai vertinti miškininkavimo įtaką įvairioms miško funkcijoms. Yra pademonstruotas kompleksiško miškininkavimo modelių poveikio tvariam medienos tiekimui, biologinei įvairovei ir anglies kaupimui aptarimas. Anglies kaupimą apibūdinančių rodiklių dimensijos galimos matematiškai sudėti, tuo tarpu medienos tiekimo tvarumui ir biologinei įvairovei kokybiškai įvertinti buvo pritaikyta „fuzzy“ logika.

Nors tyrimas apėmė įvairias Europos miškų sąlygas, gautos tendencijos ženkliai nesiskyrė. Konstatuota, kad biologinę įvairovę charakterizuojantys rodikliai beveik neprastėtų didinant medienos gamybą, o kartais net galimas sinergetinis efektas, kai biologinė įvairovė yra aktyviai traktuojama kaip sudėtinė intensyvaus miškininkavimo dalis. Užkonservuojamos anglies kiekiai glaudžiai siejosi su biologine įvairove, pademonstruota, kad biologinei įvairovei palankus ūkininkavimas nebūtinai sumažina anglies kaupimą. Anglies kaupimas ateityje prognozuotas dažnai mažėjantis, bet, pirmiausia, dėl dabarties miškų amžiaus struktūros.

Lietuvoje tyrimai atlikti buvusios VĮ Telšių miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje. Pastebėta, kad Lietuvos sąlygomis klimato kaitos ar jos švelninimo priemonių poveikis būtų mažesnis už žmogaus aktyviai pasirenkamus miškininkavimo modelius.

Visas straipsnis yra pateikiamas žurnalo svetainėje https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fevo.2020.547696/full. Tyrimai atlikti įgyvendinant H2020 projektą ALTERFOR.

 

 

Paveiksle pateiktose diagramose prognozuojama įvairių miško teikiamų ekosisteminių paslaugų raida per ateinantį šimtmetį buvusios VĮ Telšių miškų urėdijos teritorijoje. Nagrinėjamos dvi miškininkavimo alternatyvos – „adaptyvūs kirtimo amžiai“, kur akcentuojamas intensyvesnis ūkininkavimas bei finansine medynų branda grindžiami kirtimo amžiai bei „lapuočių protegavimas“, stengiantis padidinti lapuočių medžių proporciją medynuose. Biologinė įvairovė ir medienos tiekimo tvarumas yra išreikšti indeksu, kur 0 atitinka „labai mažai“ bei 1 – „labai daug“. Neigiamas anglies balansas rodo anglies kaupimą, teigiamas – emisijas. Medienos tiekimo tvarumas vertintas pagal naudojimo ir prieaugio santykį, biologinė įvairovė – negyvos medienos kiekį, rūšių įvairovę ir storų medžių kiekį medyne. Anglies sankaupos išreikštos anglies balansu, t.y. apskaitytos sankaupos biomasėje, nukirsto medžio produktuose ir atsirandančios dėl pakeitimo efekto. „Atskaita“, „ES bioenergetika“ ir „Pasaulinė bioenergetika“ yra skirtingi klimato kaitos švelninimo scenarijai, susieti su vidutinės metinės temperatūros padidėjimu, atitinkamai 3,7, 2,5 ir 1,5-2 °C, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.