Naujienos
Europos pirminių miškų apsaugos spragos ir atkūrimo galimybės
Pirminių miškų vaidmuo biologinėje įvairovėje didžiulis, tačiau jų apimtys pasaulyje mažėja, net ir tuose regionuose kur miškų plotai plečiasi. Pati pirminio miško samprata, jo funkcijos nėra vieningai suvokiami – to ir negali būti, ypač turint omenyje amžius trunkančią miškininkavimo istoriją kai kuriose pasaulio dalyse. Kiek natūralių pirminių miškų išlikę Europoje ir kaip reikėtų jais rūpintis - atskleidė mokslininkų tyrimas. Jį pristatančiame straipsnyje pademonstruota, kaip reikia pagrįsti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų plėtros, nepaisant to, kokie jie bebūtų. T.y. kad tai turi būti rimtas mokslas, bet ne tik emocijomis grindžiamos idėjos.
Pirminiais miškais galimi suprasti savaime atsikūrę miškai, suformuoti iš vietinių medžių rūšių, kuriuose žmogaus veiklos požymiai minimalūs, o ekologiniai procesai, tokie kaip natūrali miškų raida, mažai paliesti antropogeninių įtakų. Europoje tokių miškų likę nėra daug, taip pat nežinoma, kiek šie likučiai reprezentuoja Europos natūralių miškų tipus, kaip efektyviai jie apsaugoti ir kur tokia apsauga yra reikalinga ir galima.
Grupė Europos mokslininkų pabandė atsakyti į šiuos klausimus žurnale Diversity and Distributions publikuotame straipsnyje Protection gaps and restoration opportunities for primary forests in Europe (Europos pirminių miškų apsaugos spragos ir atkūrimo galimybės).
Buvo sukurta visą Europą dengianti pirminių miškų duomenų bazė, kuri sujungta su miškų dangos, natūralios augmenijos, biogeografinių regionų ir saugomų teritorijų žemėlapiais. Taip nusakyti pirminių miškų kiekiai pagal Europos miškų tipus ir kiekybiškai įvardintos jų apsaugos spragos.
Naudojant originalią erdvinės prognozės metodiką buvo nustatyti potencialiai pirminiai, tačiau neapskaityti miškai ir įvardinti plotai, kuriuose atkūrimas galėtų papildyti apsaugą.
Nustatyta, kad iš 54 vertintų Europos miškų tipų, 6-uose pirminių miškų nebuvo, o 2/3 miškų tipų tik mažiau nei 1% miškų buvo galimi traktuoti kaip pirminiai. Tik 10-yje tipų daugiau kaip pusė pirminių miškų buvo griežtai saugomi.
Teigiama, kad saugomų teritorijų tinklą reiktų išplėsti 1132 km2 tam, kad apsaugoti pirminius miškus ten, kur jų apsauga yra reikalinga.
|
Pav. Pirminių miškų apsaugos spragos Europos administraciniuose vienetuose. Spalva priklauso nuo miškų kiekio, kuriuose yra apsaugos spragos (t.y. nesaugomi pirminiai miškai), padidinimo spragos (t.y. pirminiai miškai saugomose teritorijose, tačiau apsaugos rėžimas nepakankamai griežtas) ir atkūrimo spragos (t.y. plotai, kur yra miškų tipai, kuriuose pirminių miškų rasta mažiau kaip 17-oje procentų jų ploto). Pagal Sabatini et al. (2020) |
Nuoroda: Norintiems išsamiau susipažinti kaip reikia argumentuoti saugomų teritorijų plėtros pasiūlymus – https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/ddi.13158
Pagal publikuotą medžiagą apžvalgą parengė VDU prof. dr. Gintautas Mozgeris
