Naujienos

2020 - 09 - 17

Paveikti rinkimų karštinės Seimo AAK nariai ėmėsi destruktyvių Miškų įstatymo pataisų

Po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vakarykščio posėdžio balsavimų kyla grėsmė, kad ateityje neturėsime kompleksinio miškų ūkio Lietuvoje, o įvedamais draudimais užsimota nusavinti dešimčių tūkstančių miško savininkų turto vertę. Apie kompensacijas net nekalbama. Prof.Andrius Kuliešis jau anksčiau yra įspėjęs, kad realizavus radikaliųjų aplinkosaugininkų sumanymus ~45 proc. šalies miškų ūkinė veikla bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Palyginimui, šiuo metu tik į saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro ~33 proc. ploto (neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose III-IV gr.miškuose). Pataisų svarstymas numatomas Seimo AAK ir ateinančią savaitę.

 Tai nematytas apribojimų mastas, jei palyginti su kitomis ES šalimis, kuris gali būti nė motais tik įsitraukusiems į rinkiminę balsų medžioklės karštinę įsitraukusiems politikams bei į ES pinigais finansuojamų aplinkosauginių projektų "įsisavinimą" orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.

Įdomus ir pats svarstymo formatas, kuomet aplinkos ministras ir komiteto narys Kęstutis Mažeika vienoje esminių ministerijos kuruojamų sričių, keičiant principines miškų įstatymo nuostatas, ministerijos ir Vyriausybės patvirtintų Miškų įstatymo pakeitimų neatstovauja, o jį keičia pavaduojantis žalvalstietis Tomas Tomylinas. Ir pastarasis pradėjo griežti pirmu smuiku, pareiškęs, kad reikia priimti "vertybinius politinius sprendimus" neatsižvelgiant nei į Vyriausybės ir aplinkos ministerijos, nei į mokslininkų, miškininkų bei miškų savininkų pastabas pei pasiūlymus. Iki Seimo rinkimų likus nepilnam mėnesiui, kuomet politikai aktyviai medžioja rinkėjų balsus ir bando įtikti garsiau rėkiantiems, racionalumą palikdami vėlesniems laikams, netoleregiška "ant karštųjų" priiminėti esmingai sektoriaus reguliavimą keičiančius įstatymų pakeitimus. Patys politikai apie tai užkulsiuose kalba atvirai. Bet ... viešumoje vyksta kitoks politinis spektaklis, kurio pasekmės gali būti apverktinos visam miškų sektoriui.

Papildyta: Dalinamės Seimo Aplinkos apsaugos komiteto priiminėjamais Miškų įstatymo pakeitimais (žiūr. Išvadų projektą Nr. XIIIP-4399 nuo 38 psl., patikslintą pagal 2020-09-16 komiteto posėdyje nubalsuotus Seimo narių pasiūlymus (Nr. 1-4))

Jau 2020-09-16 Seimo AAK posėdyje nubalsuoti Seimo narių pasiūlymai, kuriais numatoma:

1)    Į I grupės (rezervatinius) miškus įtraukiami “ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei biosferos poligonų miškai ar jų dalys.” Atkreiptinas dėmesys, kad  Biosferos poligonų miškuose- ~160 tūkst.ha, o gamtinių  (geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, genetinių, telmologinių, talasologinių) ir kompleksinių (kraštovaizdžio, kartografinių) draustinių – irgi panašus plotas ~158 tūkst.ha. Taigi pagal l.neaiškius ir niekur teisės aktuose neapibrėžtus kriterijus [t.y. „ypatingą gamtinę vertę“] I gr. rezervatiniai miškai (kuriuose praktiškai uždraudžiama ūkinė veikla) galės būti plečiama į 318 tūkst.ha plotą (t.y. tiek, kiek anksčiau užėmė 3-5 miškų urėdijos)  [žiūr.Aplinkos ministerijos pateiktą  lentelę žemiau, gale teksto].

2)     VISOJE II grupėje (~243,2 tūks.ha) uždraudžiami miško kirtimai (įskaitant ugdymo kirtimus), išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius miško kirtimus ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose;

3)    Prie II gr.miškų priskirti visus buveinių apsaugai svarbių teritorijų miškus, kuriuose nustatytos Europos bendrijos apsaugai svarbūs natūralių miško buveinių tipai, juose tokiu būdu irgi uždraudžiant kompleksinį ūkininkavimą. Iš viso Natūra 2000 ir EB svarbos natūralių miško buveinių (įvertinus persidengimus) jau šiuo metu turime ~689 tūkst. ha. O papildomai dar nustatinėjamų buveinių projekcinis plotas miškuose ~270 tūkst. ha  [pagrindinė visų Buveinių dalis inventorizuota ūkinei veiklai skirtuose  IV gr. miškuose - 147 200 ha (57%), III gr. miškuose - 29 800 (11,5%)

4)    Visose saugomose teritorijose (į jas šiuo metu patenka ~33 proc. visų miškų), neatsižvelgiant į gamtines sąlygas ir medynų rūšinę sudėtį bei augimo ypatumus, uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai (išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus). O valstybiniuose parkuose ir draustiniuose papildomai uždraudžiami ir supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.

Tad nuostoliai savininkams ir valstybei dėl tokių profaniškų sprendimų gresia milžiniški. O apie kompensacijas jau už esamus apribojimus nuosavybei ir ūkininkavimui net nekalbama.

Dar daugiau- netgi priskaičiuotos miškų savininkams kompensacijos metų metus neišmokamos. Geriausia to iliustracija - Seimo kontrolieriaus 2020-07-03 pažyma, kur atlikta išsami teisine esamos situacijos analizė šokiruoja.

LMSA pirmininko dr.Algio Gaižučio pasisakymas Seimo AAK 2020-09-16 posėdyje [įrašo 01:11:05]:

...

1 lentelė. Miško žemės pasiskirstymas pagal miškų grupes saugomose ir kitose gamtosauginiu požiūriu svarbiose teritorijose 2019.01.01   (tūkst. ha)

Saugomos ir kitos vertingos teritorijos

Miškų grupė

Viso

I

II

III

IV

1

2

3

4

5

6

Rezervatai (gamtiniai, rezervatinė apyrubė)

13,7

-

-

-

13,7

Draustiniai (valstybiniai ir savivaldybių)

0,1

75,5

28,9

0,7

105,2

Nacionaliniai parkai

5,0

27,7

39,9

24,3

96,9

Regioniniai parkai

5,0

91,1

82,3

46,3

224,7

Biosferos rezervatas

3,0

2,1

1,0

0,8

6,9

Biosferos poligonai

-

11,8

8,2

140,4

160,4

Atkuriamieji sklypai

-

-

-

0,1

0,1

Iš viso saugomų teritorijų (įvertinus persidengimus)

26,6

195,2

155,6

212,4

589,8

Natūra 2000 PAST (paukščių apsaugai)

21,6

67,3

72,3

183,2

344,4

Natūra 2000 BAST (buveinių apsaugai)

26,0

129,0

86,8

193,1

434,9

Natūra 2000 PAST ir BAST (įvertinus persidengimus)

26,5

135,9

97,1

269,5

529,0

EB svarbos natūralios miško buveinės

15,2

64,4

29,9

151,3

260,8

Iš viso Natūra 2000 ir EB svarbos natūralių miško buveinių (įvertinus persidengimus)

26,6

157,1

112,3

392,7

688,7

Iš viso saugomų teritorijų, Natūra 2000, ir EB svarbos natūralių miško buveinių (įvertinus persidengimus)

26,7

207,7

173,8

410,5

818,7

1

2

3

4

5

6

Valstybinių parkų buferinės zonos

-

0,6

19,7

1,5

21,8

Kertinės miško buveinės (KMB)

1,4

8,8

2,7

11,5

24,4

Lietuvos raudonosios knygos objektų apsaugos zonos

0,8

7,5

2,6

14,6

25,5

Iš viso svarbių teritorijų (įvertinus persidengimus)

2,1

15,8

24,3

26,6

68,8

Iš viso saugomų teritorijų, Natūra 2000, Europos svarbos buveinių ir svarbių teritorijų (įvertinus persidengimus)

26,7

208,5

187,9

422,4

845,5

...     

2 lentelė. SAUGOMŲ TERITORIJŲ KATEGORIJOS    

Atnaujinimo data:
2019-11-07

 

Kategorija

Kiekis

Plotas1 (ha)

Šalies teritorijos
dalis (%)

Valstybiniai rezervatai

6

18811.86

0.29

Gamtiniai

3

18446.49

0.28

Kultūriniai

2

245.85

0.004

Rezervatinės apyrubės

1

119.52

0.002

Draustiniai 2; 3

514

157870.99

2.42

Valstybiniai draustiniai 2

402

145437.21

2.23

Kraštovaizdžio

49

49106.21

0.75

Geologiniai

10

629.95

0.01

Geomorfologiniai

40

21879.32

0.34

Hidrografiniai

34

12936.20

0.20

Pedologiniai

11

1271.25

0.02

Botaniniai

35

5496.22

0.08

Zoologiniai

28

13968.48

0.21

ornitologiniai

10

2897.37

 

ichtiologiniai

8

10464.74

 

teriologiniai

1

8.00

 

herpetologiniai

3

123.62

 

entomologiniai

6

474.75

 

Botaniniai-zoologiniai

31

18042.91

0.28

Genetiniai

112

1912.11

0.03

Telmologiniai

51

20194.57

0.31

Talasologiniai 2

1

14027.10

-

Savivaldybių draustiniai

112

12745.50

0.20

Kraštovaizdžio

20

5296.96

0.08

Geomorfologiniai

4

572.05

0.01

Hidrografiniai

3

267.35

0.00

Botaniniai

33

2740.14

0.04

Zoologiniai

26

1460.64

0.02

ornitologiniai

12

821.82

 

teriologiniai

12

421.37

 

herpetologiniai

1

0.33

 

entomologiniai

1

217.12

 

Botaniniai-zoologiniai

23

2253.50

0.03

Telmologiniai

2

74.95

0.00

Urbanistiniai/architektūriniai

1

79.92

0.00

Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

684 (iš jų GP4-159)

 

 

Geologiniai

177 (71)

 

 

Botaniniai

403 (28)

 

 

Geomorfologiniai

37 (29)

 

 

Hidrogeologiniai

43 (19)

 

 

Hidrografiniai

23 (12)

 

 

Zoologiniai

1

 

 

Atkuriamieji sklypai

3

875.42

0.01

Valstybiniai parkai

35

592967.95

9.08

Nacionaliniai parkai 5

5

144058.17

2.21

Regioniniai parkai 6

30

448909.78

6.87

Biosferos rezervatai

1

18573.84

0.28

Biosferos poligonai 7

32

236409.28

3.62

NATURA 2000 teritorijos 8

559

125399.89

1.92

IŠ VISO:

1150909.23

17.62

1 Saugomų teritorijų plotai paskačiuoti naudojantis Geografinių informacinių sistemų (GIS) programine įranga.

2 Jūrinis draustinis. Į bendrą saugomų teritorijų plotą draustinio plotas nėra įskaičiuotas.

3 Iš bendro draustinių ploto yra atimtas „persidengiančių“ draustinių plotas (311,73 ha)

4gamtos paminklai

5 Iš bendro nacionalinių parkų ploto yra atimta Kuršių nerijos nacionalinio parko ploto dalis, kuri patenka į Baltijos jūrą (12658,06 ha).

6 Iš bendro regioninių parkų ploto yra atimta Pajūrio regioninio parko ploto dalis, kuri patenka į Baltijos jūrą (3142,38 ha).

7 Iš biosferos poligonų plotų atimtas į juos patenkančių valstybinių ir savivaldybių draustinių plotas (18592,08 ha). Taip pat iš bendro biosferos poligonų ploto atimtas jūrinių - Baltijos jūros, Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės ir Sambijos plynaukštės biosferos poligonų plotas (viso 88949,73 ha).

8Pateiktas tik plotas, nepatenkantis į kitas saugomas teritorijas. Detalią statistinę informaciją apie Natura 2000 teritorijas rasite skiltyje "Natura 2000".

...