Naujienos
Seimas sprendžia, ar privačiose valdose norintiems pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai reikės atsiklausti savininkų
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva Seime vėl pasikėsinta atimti privačių miško savininkų teisę į asmens saugumą ir privatumą. Primygtinai siekiama panaikinti nuo 1999 m. galiojančią ir niekam nekliūvančią Laukinės augalijos įstatymo nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika jau praeitais metais užsimojo panaikinti jau trečią dešimtmetį galiojančią Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, kad „Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą”. [Apie tai išsamiai: https://bit.ly/38cqV4p]
Bet gražiausiai atsiskleidė visos politikų pažiūros, kuomet svarstant pateiktą projektą Seimui kelis kartus nepritarus K.Mažeikos siūlymams, jis kartu su bendražyge žalvalstiete Virginija Vingriene vėl bandė pakeisti įstatymą jau priėmimo metu. Tas vėl nepavyko (dėka Seimo narių Viktoro Rinkevičiaus ir Simono Gentvilo išsakytų argumentų), tačiau diskusija įsiplieskė tokia karšta, kad broleli tu mano...
Keista, kad Seimo nariai (toks įspūdis susidaro) net nepaskaitė pačio Seimo Teisės departamento rengtos išvados dėl būtent šių pakeitimų [Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje labai aiškai teisiniai argumantai yra surašyti: https://bit.ly/31tok4E]
Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 nauja redakcija-projektas [https://bit.ly/38dm9DA]
Galiausiai šį pirmadienį vykusiame nenumatytame Seimo posėdyje įstatymas nepriimtas, kadangi balsuoti neužsiregistravo 71 Seimo narys. Dėl priėmimu numatyta balsuoti sekančią dieną- antradienį. [patikslinimas: Po konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymo frakcijos vardu 2020-06-30, įstatymo priėmimas nukeliamas į sekantį podėdį (t.y. jau tik į Seimo rudens sesiją)]
O pilną diskusiją įstatymo priėmimo metu žiūrėkite čia:
Ištrauka iš Lietuvos Respublikos Seimo nenumatyto posėdžio Nr.430 stenogramos:
[...] 15.29 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3). Priėmimas. Šį įstatymą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis susideda iš 21 straipsnio. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašau. Aptarsime gautus Teisės departamento pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 4 straipsnio Teisės departamento pasiūlymai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas išsakė pastabą dėl Žemės ūkio ministerijos, kuri įvardyta, kad vykdo valstybinį laukinės augalijos funkcijų valdymą. Jie išreiškė abejonę, kad niekur čia nenumatytos Žemės ūkio ministerijos funkcijos, tačiau komitetas nepritarė įvardindamas, kad iš tikrųjų Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija išduodant leidimą dėl invazinių rūšių žemės ūkyje. Komitetas nepritarė ir atitinkamai…
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Jūs dėl viso ar dėl šio Teisės departamento… Gerbiamas V. Rinkevičius – motyvai prieš dėl Teisės departamento…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Man truputį kartais keista, kad…
PIRMININKĖ. …pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …Teisės departamentas įsijungė į politinius sprendimus. Čia yra ne teisės, ne techninis, o politinis sprendimas. Kadangi jau esu ne kartą minėjęs ir teikęs pataisas dėl šio straipsnio, vis dėlto pasodinti laukiniai augalai yra žemės ūkio verslo dalis, todėl šiame projekte turi dalyvauti Žemės ūkio ministerija. Todėl siūlau palikti, kad Žemės ūkio ministerija taip pat būtų šitame procese kartu su Aplinkos ministerija ir nustatytų tas taisykles.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš patikslinu dėl Teisės departamento komiteto priimtą poziciją. Seimo nariai gali išreikšti savo nuomonę ir ją išreiškia dėl viso straipsnio, kai mes balsuosime dėl 4 straipsnio. Įvertinome Teisės departamento pasiūlymą, komiteto argumentus. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio. V. Rinkevičius išsakė savo argumentus dėl 4 straipsnio prieš.
Dabar motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš labai trumpai. Iš tiesų komitete buvo aktyvios diskusijos ir komiteto nariai, manau, tikrai adekvačiai įvertino būtent teisinius aspektus, kas yra apibrėžiama tiek Konstitucijoje, tiek asmens nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Todėl turbūt reikėtų palaikyti komiteto nuomonę ir aš tam pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl 4 straipsnio priėmimo. (Balsai salėje) Balsuojame už 4 straipsnį. Seimo nariai, kadangi išsiskyrė nuomonės, dabar balsuojame pastraipsniui ir už 4 straipsnį. (Balsai salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Už komiteto nuomonę. O mes už 4 straipsnį…
PIRMININKAS. Už visą 4 straipsnį, suredaguotą komiteto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už 4 straipsnio priėmimą 49, prieš – 3, susilaikė 22. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė ir mes pritariame. 5 straipsnį galime priimti. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti. 7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas pritarė visam 1 straipsniui, o 2 straipsniui pritarė iš dalies.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Čia pakomentuoti?
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame. Nėra prieštaravimų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė. Čia tiesiog…
PIRMININKĖ. Dėl Teisės departamento pasiūlymų mes nebalsuojame. Tik dėl viso straipsnio, jeigu pageidausite, kolegos, prašom.
Dabar aptarėme pasiūlymus ir dėl viso 7 straipsnio. Motyvai. S. Gentvilas – motyvai dėl 7 straipsnio? Taip. S. Gentvilas – motyvai prieš. Atsiprašau, pirmiausia dėl Teisės departamento. Sutarėme.
Toliau. Seimo nariai K. Mažeika, V. Vingrienė teikia pasiūlymą. Kuris pristatote? Ar pati V. Vingrienė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš pristatysiu.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia ankstesnis buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kad nepagrįstai buvo išbraukta iš ankstesnės redakcijos, kad ne miško žemėje renkant riešutus reikalingas savininko sutikimas. Komitetas dabar šią nuostatą grąžino, o mūsų su K. Mažeika dar papildymas, kad renkant riešutus, grybus ir uogas privačioje ne miško žemėje 100 metrų atstumu nuo savininkų sodybų būtų reikalingas savininko sutikimas, ir komitetas pritarė iš dalies, išdėstydamas ir sujungdamas abu šiuos…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies. Dabar norime išsiaiškinti, Simonai Gentvilai, dėl šio Seimo narių pasiūlymo. S. Gentvilas kalbės prieš pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai prastas pasiūlymas ir yra orientuotas į tai, kad privatus žemės savininkas, turintis pievą, gali neleisti rinkti juose grybų, uogų ar riešutų tiktai 100 metrų atstumu, o jeigu jis turi mišką, iš viso žmonėms bus leista vaikščioti palei palanges ir tai bus vadinama legaliu vaikščiojimu, nes miško žemės tu negali apsitverti, išskyrus tuos atvejus, kai laikai gyvūnus, pavyzdžiui, danielius, elnius ar dar ką nors. Kitaip tariant, negalėdamas apsitverti miško žemės tu rizikuoji – priėmus šią nuostatą, dabar žmonėms bus leista vaikščioti palei tavo langus ir žiūrėti pro tavo lankus. Man atrodo, tam tikrai nereikėtų pritarti. Ir visam pasiūlymui, tai yra visam 7 straipsniui nereikėtų pritarti, nes yra pavojus, kad iš esmės mes nebegerbsime privataus žemės savininko ir čia, atkreipiu dėmesį į gerbiamus valstiečius, jūs esate ir atstovaujate žemės savininkams, kad 100 metrų atstumu nuo sodybos žmogus, rinkdamas jūsų žemėje riešutus, neturės atsiklausti.
Antras dalykas. Jeigu jūs turėsite privatų mišką, tai išvis palei jūsų palanges galės vaikščioti, nes jūs ir 100 metrų atstumu nebegalėsite uždrausti nei grybų, nei uogų, nei riešutų rinkimo. Kur mes einame? 30 metų galiojo nuostata, kad Lietuvoje negalima 100 metrų atstumu palei žmogaus langus lankytis, tai dabar tai ištriname. Aš griežtai pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. K. Mažeika – motyvai už pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Jūs negalite kalbėti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galiu.
PIRMININKĖ. Gali, gali, nes V. Vingrienė pristatė. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Nežinau, koks žaibas trenkė kolegai Simonui į galvą, turbūt deklaravo savo turtus iki liepos 1 dienos ir pamatė, kad turi daug sodybų miške ir dabar jam aplink langus kažkas vaikščios. Turbūt ta baimė, kuri komitete… mes prieš tai diskutavome ir pats kolega kalbėjo, kad tikrai yra neveikianti teisinė norma, ką pristatė mums tiek ir ministerijos specialistai, tiek Teisės departamento specialistai teisininkai, kad tai iš tiesų yra visiškai neveikianti teisinė norma ir tos problemos nėra. Galbūt priešingu atveju turbūt atsirastų ta teisė ir galimybė apsitverti 100 metrų teritoriją, kuri yra aplinkui namus, bet vėlgi turime atskirti, kaip žmogui žinoti, kad yra 100 metrų kažkieno žemė, kad tai yra ne valstybinis miškas, nes valstybiniame miške galima vaikščioti visur, ir jeigu prie kieno nors sodybos yra valstybinis miškas, kaip galėjo vaikščioti, taip ir galės vaikščioti.
Iš tiesų tas dviprasmybių kūrimas turbūt yra didžiausia problema, kurią norima pagilinti kai kurių kolegų siūlymu, iš tiesų mes siūlome to atsisakyti ir būti nuosekliems, kaip ir iki šiol žmonėms nedrausti lankytis miškuose, o privačioje žemėje, kuri yra tikrai gerbtina nuosavybė, turi būti gerbtina, ir namų valdoje arba privačioje žemėje tikrai vaikščioti ir tenai daryti kokią nors tvarką, rinkti grybus, uogas, svarainius arba dar ką nors iš tiesų nėra leidžiama, todėl siūlau pritarti kompromisiniam komiteto siūlymui ir balsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymo ir komiteto suredaguoto pritarimo – pritarti iš dalies.
Balsavo 67 Seimo nariai: už pasiūlymą 30, prieš – 10, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta. V. Rinkevičius. Kolegos, tikrai trumpos replikos.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš noriu replikos po balsavimo. Aš džiaugiuosi, kad Seimas vis dėlto pasielgė išmintingai. Man labai keista, 30 metų po nepriklausomybės, mes pasirinkome (…) rinkos ekonomikos kelią, privačios nuosavybės kelią. Praėjo 30 metų, aš žiūriu, mes grįžtame toliau į socializmą. Aš neįsivaizduoju, negi kada nors pavadinsime Lietuvos Socialistine Respublika? Mes einame jau prie to, nes visaliaudinė nuosavybė, eina kur nori, privati nuosavybė yra ignoruojama. Konstitucijos 23 straipsnyje aiškiai parašyta: nuosavybė yra saugoma.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Privačią nuosavybę saugo įstatymai, o čia įstatymai, atvirkščiai, nori…
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …nuosavybę padaryti visiškai socialistinę.
PIRMININKĖ. Kalbėjote jau. Emocijos labai išreikštos, balsavimas įvyko, vadinasi, nelieka to pasiūlymo, aišku, nelieka ir komiteto pritarimo iš dalies. Lieka senoji redakcija. 7 straipsnį galime priimti? Priimame.
8 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Pritariama. Ir mes pritariame ir 8 straipsnį priimame.
9 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Pritariame ir 9 straipsnį priimame.
10 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Pritariame ir 10 straipsnį priimame.
11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsniai. Galime priimti? Galime.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas jam nepritarė, nes šioje dalyje kalbama apie skirtingus dalykus. Siūlė vietoj žodžio „apsaugą“ įrašyti „apsaugos“. Komitetas nepritarė, nes kalbama apie skirtingus dalykus, siekiama užtikrinti laukinių augalų, grybų apsaugą ir jų išteklių kontrolę. Atsižvelgus į pastabą, būtų siekiama užtikrinti apsaugos kontrolę. Todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 18 straipsnį galime priimti? Galime.
19 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Jai pritariame. 19 straipsnį galime priimti.
20 ir 21 straipsnius galime priimti? Dėkoju.
1 straipsnį, kurį sudaro dvidešimt vienas straipsnis, galime priimti? Priimame. Ir 2 straipsnį – įsigaliojimas – galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. K. Mažeika. Kolegos, labai norite kalbėti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos, aš tik norėjau pasakyti, kad iš tiesų…
PIRMININKĖ. Trumpai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …tas draudimas arba leidimas vaikščioti ir ta baimė, kuri užgožia turbūt pagrindinį šio projekto tikslą, dėl ko ilgai kalbėjomės ir diskutavome, turbūt tie kiti lydimieji projektai dėl gyvūnų naudojimo cirkuose ir taip toliau – turbūt bendras tikslas vis tiek išlieka geras. Tikrai kviečiu palaikyti bendrai projektą.
O dėl kokių nors asmeninių baimių, manau, galėsime padiskutuoti. Jeigu bus dar kokių nors pasiūlymų, tikrai galėsime persvarstyti. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai reikia įstatyme pakeitimų, bet, kaip sakoma, ir šaukštelis deguto sugadina medaus bačką. Aš labai norėčiau, kad kolegos, kurie ištraukė iš Konstitucijos tik vieną sau naudingą straipsnį ir juo disponuoja, taip nesielgtų. Į Konstituciją reikia žiūrėti kaip į vientisą dokumentą, o ne taip, kad… Nuosavybė privatininkui yra švenčiausias dalykas, suprantu, bet yra visuomenės interesas ir, noriu priminti, yra ir Konstitucijos 47 straipsnis, jis kalba apie tai, kad miškai yra visų mūsų gėris ir mes juo turėtume ir galėtume naudotis.
Tai kaip jūs įsivaizduojate būtent dėl to? Aš suprantu, kur nors vienkiemiuose, toliau nuo miesto. Štai aplink Vilnių yra daug miškų. Imkime žinomiausias Turniškes, pilnas individualių namų. Dabar jau ten iš viso ir įeiti nebūtų galima, nes ten yra nuo vieno namo iki kito mažiau kaip 100 metrų. O ten yra labai gražūs žemuogynai, labai daug žemuogių, kažkada daug rinkdavau. Mes uždraudžiame net žmonėms eiti į tokį mišką, nes nuo namo iki namo bus gal 100 metrų, gal net 50. Ir ten visada žmonės eidavo ir grybauti, ir uogauti. Darome meškos paslaugą ponui V. Rinkevičiui, jis sugalvojo, kad 100 metrų yra tas atstumas, bet tų 100 metrų įrašymas į įstatymą gali vėl suponuoti tvorų tvėrimą. Jau ir taip tų tvorų užtektinai, bet mes vis, užuot pasitikėję ir matę visumą ir kitus piliečius, kurie negali turėti nuosavybės miške, kad jie galėtų įeiti, visokiais būdais bandome uždrausti.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius – motyvai už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš už visą čia dabar registruojuosi.
PIRMININKĖ. Už visą?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Už visą, gerai.
PIRMININKĖ. Na, kolegos, sekite, stebėkite posėdį.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritariu projektui, nors nėra jis tobulas, turi trūkumų, bet, ačiū Dievui, kad bent nepritarėme tam 7 straipsniui, kad žmonių turtas ir miškas tampa visaliaudine nuosavybe. Siūlau balsuoti už. Nors nelabai tobulas, bet vis tiek geresnio neturime, tai nors už tokį balsuokime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad baigiasi sesija, baigiasi kadencija ir tikrai yra noras galbūt priderinti įstatymus prie savo asmeninių poreikių. Sutikime, kur yra priimta nuostata dėl laukinės augmenijos, jūs nededate jokių apribojimų savininkams, kurie dabar galės primesti savo valią žmogui, kuris netyčia įeis į privatų mišką ar į privatų lauką. Kur jis atras tą lentelę, kam jam paskambinti ir suderinti, ar aš galiu nupjauti tą grybą, ar negaliu? Jūs iš tikrųjų pritempėte įstatymą prie savo to poreikio. Bet keista girdėti, kad čia yra susiję su Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimu, privačios nuosavybės gerbimu. Jokiais būdais privati nuosavybė negali žeminti kito žmogaus, kuris dėl kokių nors priežasčių neturi tos nuosavybės, kokią turite jūs, bet jis turi teisę Lietuvos žemėje nusipjauti tą patį grybą, nusiskinti miško uogą.
Aš kviečiu tuos, kurie nenori dalyvauti priėmime šio įstatymo, kuris iš tikro yra orientuotas į konkretų asmeninių interesų tenkinimą, traukti korteles ir nesiregistruoti. Nesitepkime rankų.
PIRMININKĖ. V. Vingrienė – motyvai už. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia, aišku, reikėtų kalbėti už visą įstatymą, jis perkelia direktyvines nuostatas. Tikrai geros nuostatos, bet mes visi susikoncentravome ties vienu – būtent 100 metrų atstumu nuo sodybų leidimo ar neleidimo grybauti. Tai aš norėčiau pasakyti, kad galbūt klaidingai suprantame, nes pats įstatymas tikrai leidžia daug, netgi suderinti su savininku ir privačioje miško žemėje, tarkime, lupti žievę, leidžiant sulą, ar tuos pačius riešutus rinkti. Dabar šita nuostata, kuriai mes pritarėme, mes iš tikrųjų panaikinome galimybę susiderinti privačioje ne miško žemėje riešutaujant. Tai va čia buvo tikrai klaida ir nesupratimas, bet iš principo 100 metrų atstumu mes, neleisdami grybauti miško žemėje, tiesiog įvedame nelygiateisiškumo principą netgi su tais pačiais privačių miškų savininkais, kurie negali uždrausti, ir iš principo negalima pagal Konstituciją uždrausti leisti grybauti miške, nesvarbu, kokios jis nuosavybės formos būtų.
Kitas aspektas – sodybą prie vandens telkinio turintys taip pat privalo 5 metrus leisti prieiti prie vandens telkinio. Tai vėlgi nelygiateisiškumas bus ir tuo aspektu. Manyčiau, kolegos, mes tikrai padarėme klaidą pritardami šitai 100 metrų nuostatai, drausdami apskritai, ne tik ne miško žemėje, juo labiau kad aplink sodybą yra namų valda ir tikrai nėra taip, kad po langais vaikščiotų. Namų valdoje negalima, privačioje ne miško žemėje taip pat negalima. Na miško žemė yra ta, kur galima rinkti miško gerybes, išskyrus keletą išimčių, kaip ir minėjau, sulos leidimas, žievės rinkimas ar šienavimas. Taigi, kolegos, bendram įstatymui siūlau pritarti, tačiau dėl šios nuostatos tikrai turėtume atkreipti dėmesį ir nediskriminuoti kitų žmonių, kurie galbūt neturi savo sodyboje miškų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš taip labai dabar susirūpinęs – mes darėme reformą po reformos ir taip smarkiai sumažinome policijos pareigūnų skaičių, aplinkos apsaugos pareigūnų skaičių, kad aš bijau, kad niekaip nepavyks užtikrinti įgyvendinti šitos normos, kad ji būtų griežtai saugoma, kad būtų baudžiami tie niekadėjai, kurie priartėja arčiau kaip 100 metrų iki sodybos, neduok, Dieve, pasilenkė ir pakėlė kokį šapą, kuris, pasirodo, yra grybas ar uoga. Deja, reikės po šios pataisos būtinai keisti ir Policijos įstatymą, ir Vidaus tarnybos statutą, ir Aplinkos apsaugos, kitus reglamentuojančius įstatymus bei teisės aktus.
O jeigu grįžtume prie rimtų pokalbių, tai iš tiesų privačiame miške uogauti, grybauti galima, 100 metrų iki sodybos miške bus negalima. Kaip tada tai derės su Konstitucija, kaip minėjo ir kolega A. Sysas, ir kolegė V. Vingrienė, kur tiek pasakyta, kad miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia in corpore viskas, kas tame miške yra. Joks savininkas, ar 100 metrų, ar 10 metrų nuo jo tvoros…
Ar neatsiras iš tikrųjų naujų tvorų? Negana to, kad mes turime teisę tarsi per tą apsauginę zoną prieiti prie vandens telkinių, bet jau šiandien matome tvoras ir jau niekaip jos yra nepaliečiamos. Išeina taip, kad kai kurie bus… ne tik turės nuosavybę – savo sodybą, bet grobs kitas žemes, kurios arčiau kaip 100 metrų. Ir kaip čia nebus tie naujieji žemgrobiai arba…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš prieš ir siūlau ne tik balsuoti prieš, o labiau išvis nebalsuoti prieš tokį marazmą.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – motyvai už. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos ir Lietuvos gyventojai, norėčiau nuraminti visus nuogąstavimus. Iš tikrųjų yra paliekama 30 metų galiojanti tvarka, kai iki savininko sodybos turėdavai atsiklausti 100 metro atstumu leidimo grybauti, riešutauti ir taip toliau. Siūlymas buvo panaikinti tą įgaliojimą, kad tas… ir leisti palei palanges vaikščioti tų žmonių sodybų, kurios yra miške.
Bet aš, gerbiami valdantieji, norėčiau iš tikrųjų paminėti, kodėl reikėtų balsuoti už šią naują įstatymo redakciją. Pagrindinis argumentas yra ekosisteminės paslaugos ir funkcijos, kurios yra pirmą kartą įstatymuose suformuluojamos. Prisiminkime didįjį konfliktą, kurį kelia urėdijų reforma. Tai, kad į mišką žiūrima tik kaip į likvidžios medienos vertę. Šiame įstatyme pirmą kartą pagal Europos Sąjungos reglamentus yra apibrėžiamos ekosisteminės paslaugos. Tai yra miškas duoda ne tiktai medienos, bet ir rekreacinę vertę, yra gyvos augalijos, ekosistemų išsaugojimas ir tai įkainojama. Tai yra be galo šaunu ir tuo reikėtų girtis, nes dabar vienaip ar kitaip vertinant mišką nebebus vertinama tik jo medienos tūrinė likvidinė vertė, bet bus vertinama ir jo ekosistemos vertė.
Tai yra nauja nuostata, kuri vadovaujasi Europos Sąjungos bioįvairovės strategija, prieš mėnesį pristatyta V. Sinkevičiaus Europos Komisijos vardu. Šis įstatymas yra nauja redakcija, kurią, aišku, lipdėme po 65 Teisės departamento pastabų. Buvo ne visai kokybiškas įstatymas, bet aš labai kviečiu neužsikabinti už to 100 metrų atstumo, nes jis yra esamos tvarkos palikimas. Tos pačios tvarkos, kuri galiojo 30 metų ir niekada neprieštaravo Konstitucijai, palikimas. Aš kviečiu pritarti įstatymui ir žvelgti pozityviai į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Kai aš perskaičiau šią pataisą… Apskritai, kai ponas K. Mažeika ką nors kviečia daryti, tiesą sakant, šiek tiek įsitempi, nes galvoji, vėl bus kokia nors afera.
Bet man, perskaičius šią pataisą, galvoje sukosi mintis apie tai, kaip tai pavadinti. Tai yra neofeodalizmas. Sėdi krūva neofeodalų, kurie, pirma, ką daro praeitą savaitę, tai nenori mokėti už gamtos išteklius. Dabar nori tas uogas… galimybę nusiskinti gamtos išaugintą uogą ir grybą atimti iš žmonių.
Gal jūs, pone Mažeika, kitą kartą orą apmokestinsite? Aš manau, kad reikia šį neofeodalizmą stabdyti, nes iš tikrųjų tai yra nepagarba žmonėms. Tai yra tiesus kelias prie tvorų, apskritai aptvėrimą visų žemės sklypų, ežerų, kurie… Mes matome daug sodybų tiesiog pakrantėse, kurios, neaišku, kaip ten atsiranda, neaišku, kaip buvo suteikti leidimai. Ponui S. Gentvilui galiu pasakyti, aš pats esu užaugęs sodyboje, na, 30 metų nebuvo tokios tvarkos. Žmonės, kurie nori pauogauti ar pagrybauti, gali pereiti pakrante, gali pereiti mišku ar pieva, niekas tokių problemų nekelia ir niekas su niekuo nederina. Aš sunkiai įsivaizduoju tą derinimo procesą. Todėl aš siūlyčiau tikrai stabdyti šituos neofeodalus ir tikrai pritariu P. Urbšiui – mes turėtume nedalyvauti tokiame balsavime. Tai yra ciniška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Laukinės augalijos įstatymo, kaip pagrindinio įstatymo, projekto Nr. XIIIP-3816(3), po to bus lydimieji teisės aktai.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai, balsavo 53: už – 48, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas nepriimtas. Pritrūko balsų. Atidedame balsavimą. Norite replikuoti? K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, jeigu jūs pastebėtumėte, Seimas kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau gamina tuščių įstatymų, nereikalingo reglamentavimo įstatymų. Šitas įstatymas irgi yra absoliučiai tuščias ir nereikalingas. Niekas po miškus nevaikštinėja pasiėmęs šimto metrų ruletę ir nematuoja atstumo, per kiek jisai praeina nuo kokios palangės kokios sodybos. Įsivaizduoju, jeigu žmogus yra mandagus, jisai laikosi distancijos nuo sodybos, nes paprasčiausiai gerbia žmonių privatumą. Jeigu nemandagus, tai jūs priimkite kokius norite įstatymus, jisai vaikštinės palei palanges ir dar apžiūrės, ką jūs ten laikote, ypač kad sodybos dažniausiai būna tuščios. Dar ir apšvarins tą sodybą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dabar dar siūlyčiau… Čia trūksta, dabar reikia naujų iniciatyvų. Kodėl mieste išvis galime eiti palei namą? Kodėl pagal daugiabučio sieną galime ir palei balkoną? Aš ten sėdžiu, truputį orą gadinu, o čia vaikštinėja. Aš norėčiau, kad neklausytų, ką aš ten veikiu, ir negirdėtų. Imkime ir reglamentuokime: mieste – trys metrai, miesto pakraštyje, kur privatūs namai – dešimt metrų, o sodyboje – 30 metrų. Ir su ruletėmis įpareigokime vaikštinėti. O policija iš tikrųjų tegu kontroliuoja, ar turi ruletę, ar atsimatavo tą atstumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Mažeika, prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, aš dėl to, kad buvau paminėtas, ir ne vieną kartą, ir apkaltintas visokiais… Tai šį kartą tikrai turiu pritarti bendravardžio Kęstučio mintims, ką jis teisingai pasakė, bet V. Bakui tiktai turbūt noriu pasakyti, kad jisai paskaitytų patį projektą, kokia yra esmė. Mano pasiūlymas ir buvo panaikinti tą šimtą metrų ir visus kitus ribojimus žmonėms, nes įstatymas pažeidėjui negalioja, ką ir pasakė kolega Kęstutis. O mes turbūt emocingai nubalsavome ir turime, ką turime, kolegos. Iš tiesų turbūt reikėtų, Vytautai, pirmiausia paskaityti, prieš šmeižiant. Ačiū, Povilai, kad jūs paprotinsite savo bendra…
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į jus, į valdančiuosius: jeigu jūs tą patį darysite priimdami Laukinės gyvūnijos įstatymą ir neįsiklausysite net į komiteto nuomonę, kuris nepritarė būtent tam, kad būtų kompensuota žala ne tik už gyvūnus, kurie yra griežtai saugomi, bet ir už visus kitus pagal sąrašą, kur gali atsirasti ir žvirblis, ir kregždutė, ir visi kiti, tai, žinokite, aš abejoju, ar bus bendrininkų iš kitos salės pusės dalyvauti šito įstatymo priėmime. Todėl aš agituočiau įsiklausyti į komiteto ir į ministro nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų dar kartą tautos išmintis pasitvirtino: šaukštas deguto medaus statinę pagadina. O mums iš tiesų reikėtų susirūpinti, kad kai mes įgyvendiname Europos direktyvas, negali būti daromos jokios kitos įstatymo pataisos, nesusijusios su direktyvų įgyvendinimu. Nepaisant to, kad ministro pataisa iš tikrųjų buvo siekiama padaryti gero, bet po to atsirado kitų pasiūlymų, kurie faktiškai sustabdė įstatymo priėmimą, ir mums reikėtų pataisyti Statutą, nes mes ne kartą pastebėjome, kad ir Vyriausybės labai dažnai pasinaudoja tuo, kad ateina neva europinis projektas, įgyvendinantis Europos direktyvas, bet jame prifarširuojama ir kitų pasiūlymų, kurie… (Garso įrašo negirdėti)
PIRMININKĖ. Atsiprašau, netyčia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jame prikaišiojama kitų siūlymų, kurie nesusiję su Europos teisės aktų įgyvendinimu ir tai darosi rimta problema. Šiandien ačiū Seimui, kad balsavo neleisdamas priimti. Nežinau, kaip dabar ištaisyti, šioje stadijoje turbūt neįmanoma, bet galbūt mes galime iš to pasimokyti ir rudens sesijos pačioje pradžioje registruoti ar dabar registruoti kitą projektą ir priimti grynai tik su Europos teisės aktų įgyvendinimu susijusius įstatymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymus. T. Tomilinas, trumpa replika.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau nuraminti visus ir šiek tiek paaiškinti, kaip aš tai suprantu, ir manau, kad ministras neprieštaraus man. Pirmiausia dėl kaltinimo neofeodalizmu. Gerbiamas Vytautai, pažiūrėkite, kai