Naujienos

dr. Kazimieras Sventickas. Ar sprendimus dėl Punios šilo ateities priims kinivarpos?

Manome, kad ne kinivarpoms turi būti palikta spręsti, turi likti gyvi arba supūti spygliuočiai medžiai, sudarantys daugiau kaip pusę Punios šilo ploto. Teisinėje valstybėje privaloma vadovaujantis galiojančiais Įstatymais ir poįstatyminiais aktais,- įsitikinęs dr. Kazimieras Sventickas, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas.

Grėsmė kyla laiku nepašalinus vėjovartų, vėjolaužų ir kenkėjų šviežiai apniktų medžių

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio urėdija, 2020 04 30 pateikė mūsų draugijai  derinimui atrankinius sanitarinius kirtimus Punios šilo draustinio 35 ha plote,  planuojant iškirsti 173 kub.metrus  žalių eglių  ir pušų vėjovartų  ir vėjolaužų. Vidutiniškai atrankos būdu būtų pašalinti po 4,94 kub. m. viename hektare, tai yra maždaug po 4 – 6  medžius. Pažymėtina, kad 35 ha yra ne kirtimų plotas, kaip viešai paskelbė Baltijos Aplinkos forumas (BAF), o plotas kuriame būtų vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Specialistai žino, kad laiku nepašalinus tų 173 kub.m. žalių vėjovartų ar vėjolaužų, bus akivaizdžios galimybės iš jų masiškai plisti žievėgraužiui tipografui (kinivarpoms)  ir tik per vieną vasarą gali būti užkrėsta kenkėjais keli ar net dešimtys tūkstančių kub. metrų  spygliuočių medienos.

Atrankinių sanitarinių kirtimų  būtinybė kovojant su pavojingų kenkėjų plėtra grindžiama ne teorine prielaida, kaip bando interpretuoti BAF,  bet labai skaudžios kenkėjų padarytos žalos Punios šile faktais. Dar 2018 rugsėjo mėnesį raštu perspėjome Nemuno kilpų regioninio parko  (Parkas) administraciją dėl Punios šilo kvartaluose pastebėtų kinivarpų židinių, atsiradusių iš nesutvarkytų vėjolaužų po 2017 metų rugpjūtį praūžusio šile škvalo. Administracija atsakė, kad nemato grėsmės. Tačiau Miškų apsaugos specialistai 2018 m. spalio pradžioje nustatė kelis  šių kenkėjų židinius ir įspėjo dėl galimų negatyvių pasekmių. Nepaisant šio įspėjimo  Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktuose  numatyti privalomieji apsaugos darbai  buvo  vykdomi vangiai ir ignoruojami, motyvuojant, kad yra rengiamas gamtinio rezervato plėtros projektas. 

Per vienerius metus prarasta apie 15 procentų Punios šilo eglynų

2019 metų rugpjūčio pradžioje mūsų draugija  perspėjo Aplinkos ministeriją dėl jau gresiančios epizootijos situacijos Punios šile.  Atsiųsti specialistai nustatė šviežiai užpultas  egles jau 80 ha plote ir kenkėjų židinius jau visuose šilo kvartaluose.  Kenkėjai užpuolė ir pušis bei  pašilės miškus.  Punios šile yra    617 ha eglynų, tai 24,34  proc. Punios šilo medynų ploto. Vien per vienerius metus užkrėsta beveik 15 proc. eglynų.  Jeigu Parko ir Valstybės saugomų teritorijų vadovai (VSTT) būtų reagavę  į mūsų perspėjimus, kenkėjų invazija būtų laiku  sustabdyta su pačiais mažiausiais nuostoliais.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad  kinivarpų 2019 metais Punios šile padarytos žalos mastas ir grėsmė buvo nuslėpti ir nuo visuomenės, ir nuo valdžios institucijų. Štai 2019 10 25 Aplinkos ministerijos  atsakyme Nr.(12-6) -D8-3358 mums ir Prezidentūrai rašoma tik apie dėl kinivarpų invazijos iškirstus 2,6 tūkst. kub.m., tačiau neminint paliktų  supūti 12560 kub.m.  medienos. Svarstant ieškinį dėl gamtinio rezervato plėtros Vilniaus apygardos   administracinio teismo 2020 02 11  posėdyje  ieškovas BAF apie kinivarpų grėsmę ir padarytą žalą gamtai net neužsiminė.

 Kinivarpos naudojamos spygliuočių medžių nunykimui ?

Faktai įrodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp savavališko  privalomųjų miškų sanitarinės apsaugos priemonių nevykdymo ir kenkėjų plėtros mąsto.  Tačiau VSTT vadovų atsakymuose ir BAF viešųjų ryšių kampanijoje  buvo ir yra   stebimas atkaklus siekis  kuo greitesnio gyvų Punios šilo spygliuočių medžių pavertimo  negyva mediena, tam išnaudojant labai suaktyvėjusią dėl sausų vasarų žudikišką kinivarpų invaziją.  Pažymime, kad nei gamtinio rezervato plėtros,  nei numatomo įtraukimo į  Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)  sąrašus tiksluose tokia priemonė nėra rekomenduota ar aprobuota.  Būtina sulaukti, kada bus įteisintos moksliškai pagrįstos leistinos ir neleistinos Punios šilo buveinių apsaugos priemonės ir  bus žinoma tas priemones aprobavusių   atsakingų asmenų tapatybė bei jų atsakomybė už pasekmes gamtai ir valstybės turtui.  

Tikimės, kad modeliuojant ilgalaikes šilo apsaugos priemones nebus pamiršta, kad  miškai yra bene pagrindinė ekosistema, galinti reikšmingai prisidėti prie ambicingų Lietuvos įsipareigojimų švelninant klimato kaitą, įvertinta, kad CO 2 absorbuoja tik gyvas miškas, o dideli senos negyvos medienos kiekiai veikia atvirkščiai. Daugelyje Europos šalių pastebėjus ir Natūra 2000  sistemos dogmų diegimo sąlygotas problemas, Europos Parlamente siekiama sukurti naują, visa apimančią ir nepriklausomą ES miškų strategiją po 2020-ųjų, kuri integruotų holistinį požiūrį į tvarų miškų valdymą.  

Manome, kad ne kinivarpoms turi būti palikta spręsti, turi likti gyvi arba supūti spygliuočiai medžiai, sudarantys daugiau kaip pusę Punios šilo ploto. Teisinėje valstybėje privaloma vadovaujantis galiojančiais Įstatymais ir poįstatyminiais aktais.

Vertindami kokį pavojų kelia kilęs masinis žievėgraužio tipografo plitimas Punios šilo eglėms ir pušims,  manome, jog  savalaikiai atrankiniai mažos apimties sanitariniai  kirtimai (išskyrus kirtimus miško kertines buveinėse) Punios šilo botaniniame zoologiniame draustinyje ir genetiniuose medynuose  yra būtina ir privaloma apsaugos priemonė. 

Dr. Kazimieras Sventickas

Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas

Ši nuomonė 2020 05 11  išsiųsta:

VĮ Valstybinių miškų urėdija   Prienų regioninis padaliniui 

 Kopijos:  LR Prezidento kanceliarijai

                 LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui ir nariams 

                 LR Aplinkos ministerijai

                 Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai

                 Alytaus rajono savivaldybei