Naujienos

IN MEMORIAM: Albinas Strelčiūnas (1958-10-12 - 2020-04-05).

Liūdna žinia. Palikęs Ukmergės rajono Siesarties pakrantes, anapilin iškeliavo darbštus ir nuoširdus žmogus, visą savo gyvenimą paskyręs pareigai ginti savo ir kitų savininkų teises ūkininkas Albinas Strelčiūnas. 

Gili užuojauta šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems velionį pažinojusiems.

Albinas Strelčiūnas tikėjo, kad Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, čia gyventi bus saugu ir gera. Tikėjo, kad jos pareigūnai ir piliečiai realiame gyvenime vadovausis tik Lietuvos Konstitucija ir bendraisiais žmoniškumo principais. Albinas daug dirbo tėvų žemėje šalia Siesarties upės, siekdamas atkurti sodybą, buvusį malūną ir kitas vertybes.

Bet susidūrė su agresyvia gamtosaugos, žemėtvarkos ir kitokia biurokratija. Jei Siesarties upė ankstesniuoju laisvos Lietuvos laikotarpiu prisidėjo prie jos krantuose įsikūrusiųjų gerbūvio (malūnai ir kt.), tai dabartinių biurokratų supratimu toks vaidmuo dabar yra negalimas. Sunku būtų nustatyti čia besilankiusiųjų pareigūnų gausą, jų tariamą susirūpinimą šio konkretaus Lietuvos piliečio – Albino Strelčiūno problemomis. Tai tęsėsi metų metus. Keitėsi Seimai, Vyriausybės, įstaigos, bet niekaip nesikeitė šalto biurokratizmo ir bejėgiškumo spręsti panorama.

Albinas buvo kantrus ir įsitikinęs savo norų teisėtumu. Bet pavargo. Pavargo jo širdis, o tiesa liko paminta.

Prioritetus reikia išdėstyti šia tvarka: Žmogus, Visuomenė, Valstybė. Anksčiau ar vėliau tiesa nugalės, o nesiskaitančiuosius su žmonėmis, siekiančiais konkrečiais darbais kurti savo kraštui gerovę,  slėgs atsakomybė už  šimtų panašaus, kaip Albinas, likimo Lietuvos žmonių persekiojimą. Jo atkakli kova už žmogaus orumą ir meilę savo Tėvynei Lietuvai tebūnie moraline atrama einantiems šiuo keliu. 

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ir Visuomeninė kraštotvarkos draugija 

2020-04-06