Naujienos

2020 - 03 - 31

R.Ereminas: tausojanti, artima gamtai miškininkystė – išeitis mažos miško valdos šeimininkui

"Dažnas miško savininkas sąmoningai nekerta savo miško plynai vien todėl, kad nenori stipriai pažeisti miške susiformavusios  ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško eksploatavimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?", - savo požiūriu į miškininkavimą dalinasi labiau į gamtotvarkinį ūkininkavimą miškuose linkęs miškininkas-ekologas Raimundas Ereminas.

Išeitis – tausojanti, artima gamtai miškininkystė. Nenorėčiau, kad manytumėte apie šį ūkininkavimo miške būdą kaip nukrypimą nuo normos, standarto. Veikiau plantaciniai miškai, monokultūros, ištisinis miško „ravėjimas” yra gamtinė anomalija. Pagrindiniai darbai kuriuos reikės atlikti ūkininkaujant tausojančiai – atrankiniai, kai kada - atvejiniai kirtimai, jaunuolynų ugdymas, retinimo, einamieji kirtimai ir sanitartinės apsaugos priemonės. Taigi darbų ir priemonių lieka iš ties daug, tik visa tai reikia atlikti su didesniu rūpesčių, intensyvesne darbų kontrole. Ir, žinoma, tai labai įdomu.

„Jei norėčiau savo mišką prižiūrėti gamtiškai, turbūt reikėtų viską numesti likimo valiai”. Netiesa. Biologinės įvairovės išsaugojimo šalininkai nėra nusiteikę prieš medžių kirtimą. Priešingai. Daugelis miškų yra dramatiškai pakeisti, per aukšto skalsumo, tai yra - per tankūs. Tokie medynai netinkami kai kuriems paukščiams skraidyti. Visa biologinės įvairovės apsauga sukasi apie buveinių įvairovę, daugiausia kalba eina apie retmių, aikštelių, plikų šlaitų ir neužželiančių pelkių išsaugojimą. Intensyvioje miškininkystėje rekomenduotinas medžių lajų susivėrimo principas natūraliame miške tikrai nėra toks svarbus. Dar vienas baisus dabartinių miškų trūkumas yra vienaamžiai medynai. Kada visi miško sklypo medžiai yra vienmečiai, darnus medžių kaitos ciklas – senas griūva, jaunas užima jo vietą, dramatiškai sutinka. Retindamas mišką tausojančiai,  biologas stengtųsi savo medyną išlaikyti arba suformuoti įvairiarūšį. Tai didelis saugiklis. Kai sklype auga 100% eglių (10E), užėjus eglių ligai visas medynas degraduoja. Jei išmintingas miško savininkas puoselės 50% eglės 30% juodalksnio, 20% drebulės (5E3J2D) mišrų medyną, užėjus eglių ligai toks medynas nepražus. Ūkininkaujant gamtiškai dažnai norėtųsi netgi intensyviau pakirsti. Kaip bebūtų, visiems galioja vienodos miško kirtimo taisyklės, todėl perlenkti lazdos niekam nėra galima.

„Jei tausojantis, artimas gamtai ūkininkavimas miške toks naudingas, kodėl jis nepopuliarus?” Manau, toks ūkininkavimo būdas verslininkui nerūpi dėl ilgalaikių sutarčių su miško savininkais nebuvimo. Principas – padarei – gavai atlygį – dingai. Valstybiniuose miškuose nepasitikima girininkijomis, neleidžiama specialistams dirbti kūrybingai. Taip pat šis sektorius yra savotiškai užstrigęs tradicinėje miškininkystėje – siekia nukirsti prastus miškus ir pasodinti geresnius (siekiamybė didesnis tūris, aukštesnis skalsumas, geresnė stiebų kokybė). Tausojanti, artima gamtai miškininkystė patraukliausia smulkiam miško savininkui. Taip galima pajamas gauti per ilgą laikotarpį, išvengiant kai kurių išlaidų.

Pagaliau žmogus gali išties suprasti, jog jis turi ne šiaip kažką, o mišką. Nedidelis šeimos miško ūkis žino ką turi, miško savininkui žinoma, kokių tikslų savo miške norisi pasiekti. Suprantama, kokius darbus būtina atlikti greitai, o kokius reikalus miške galima palikti savieigai. Kokie paukščiai, žvėrys čia gyvena, kurie medžiai vertingiausi. Jei jūsų miške auga retos žolinių augalų, grybų, samanų, kerpių rūšys, negi tai nesvarbu? Juk tai didina jūsų turto gamtinę vertę.

Nuo ko pradėti? Reikia domėtis, ieškoti literatūros miškininkystės, miško ekologijos tema, ieškoti seminarų, paskaitų. Dar geriau, neakivaizdinės studijos, bet tai, žinoma, jau prabanga. Bet kokiu atveju, būtina išlikti miško savininku, jį valdyti ir suprasti.

***

Norintys pasitarti artimos gamtai miškininkystės klausimais- kreipkitės, el.paštas: pasimatuokeiguliokepure@gmail.com