Naujienos

✅ dr.(HP) St.Mizaras: Komentaras dėl darnumo siekių Lietuvos miškų politikoje po 2020 m.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, rengdama Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus programą po 2020 metų, organizuoja konferencijas siekdama aiškintis dabartinius miškų politikos iššūkius, problemas bei galimas kryptis. Pirmojoje (2020 m. kovo 28 d.) gana vieningai buvo kalbama, kad reikia suderinti (subalansuoti) įvairias miškų funkcijas: ekonomines, ekologines, socialines.

Šis principas Programos rengėjams, be abejo, gerai žinomas. Jis apibrėžtas veik prieš 30 metų (1992 m.) Jungtinių Tautų Rio de ženeiro (Rio de Janeiro) konferencijoje: miško ištekliai ir miško žemė turėtų būti darniai valdomi (sustainably managed) siekiant patenkinti dabartinių ir būsimų kartų socialines, ekonomines, ekologines bei dvasines reikmes. Ir Miškų įstatyme ir dabartinėje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020m.programoje deklaruojami miškų ūkio darnumo principai. Norint juos taikyti rengiant miškų politikos programas reikalingi atsakymai į klausimus: ką reiškia Lietuvos miškų funkcijų subalansavimas ir kaip šį balansą įgyvendinti? Diskusijų šiais klausimais konferencijoje veik nebuvo.

Sprendžiant konkuruojančių miškų funkcijų subalansavimo uždavinius svarbūs yra metodiniai ir informaciniai aspektai. Miškų funkcinės paskirties pokyčiai turėtų būti grindžiami moksliniais tyrimais bei įvairių scenarijų analize, o ne vykdomi remiantis populizmu ar dangstymusi visuomenės nuomone be patikimos sociologinės analizės. Bandant subalansuoti miškų funkcijas naudojami sisteminės analizės principai taikant sociologinius (ekspertų vertinimai, visuomenės apklausos), scenarijų modeliavimo, daugiakriterio optimizavimo metodus. Reikėtų išanalizuoti šios problemos mokslinius tyrimus bei praktinę patirtį, siekiant tai panaudoti Lietuvos sąlygomis. Informacinis miškų funkcijų subalansavimo pagrindas yra specializuoti miškų sektoriai, išskirti pagal pagrindinę miškų funkciją ir apibudinami miškų, veiklų juose bei rezultatų rodikliais su reikiama apskaita ir statistika. Šiuo metu nėra miškų ekologinių bei socialinių funkcijų apskaitos, vertinimo ir statistikos. Medienos išteklių apskaita ir statistika yra išplėtota, tačiau informacija apie Lietuvoje iškertamą medieną yra prieštaringa. Valstybinės miškų tarnybos skelbtame (2017 m. lapkričio 10 d.) ‘‘Iškirstos 2016 m. ir Lietuvoje sunaudotos medienos balanse“, sudarytame pagal iškirstų medžių kelmų apskaitą (Nacionalinė miškų inventorizacija), nurodomas iškirstos prekinės medienos tūris per metus - 9,04 mln. m³. Lietuvos miškų ūkio statistikoje (2017 m., 126 p.) pateikiama - 2016 m. Lietuvos miškuose iškirsta 7,0 mln. m³ medienos. Skirtumas didelis ir jį reikėtų paaiškinti. Per dešimtmetį tai 63 tūkst. hektarų plynų kirtimų. Gal čia ir slypi visuomenės nuomonės apie didelius miškų kirtimų mastus priežastys? Skaidresnei kirtimų apskaitai gal galėtų pasitarnauti kosminės technologijos. Šiuo metu įsisavinamos Europos Komisijos projekto ,,Mano tvarus miškas“ lėšos kuriant infrastruktūrą nuotoliniais tyrimais ir iš žemės palydovų gauta informacija grindžiamoms paslaugoms miškininkavimui. Projekte dalyvauja ir Lietuvos ekspertai.

Pagal darnaus miškų ūkio principus Nacionalines miškų strategijas rengia daugelis šalių .Galima pasimokyti iš Austrijos miškų strategijos 2020+ (https://www.bmlrt.gv.at/forst/oesterreich-wald/waldstrategie-2020/waldstrategie_paper.html).

Joje išskirtos 7 veiklų sritys: indėlis į klimato kaitą, sveikata ir gyvybingumas, produktyvumas, biologinė įvairovė, apsauginės funkcijos, socialiniai ir ekonominiai aspektai, tarptautinė atsakomybė. Kiekvienoje srityje nustatyta po kelis strateginius tikslus(iš viso 49). Išreiškus kiekvieną tikslą kiekybiniais rodikliais, gaunasi miškų ūkio darnumo kriterijų ir rodiklių sistema leidžianti kiekybiškai įvertinti ir kontroliuoti miškų ūkio darnumą. Tokio vertinimo metodai nėra sudėtingi ir gali būti adaptuoti Lietuvos sąlygoms (https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/zemesukiomokslai/article/download/3966/2765/).

Miškų ūkio darnumo koncepcija yra dinamiška. Pastaruoju metu ji vis labiau siejama su klimato kaitos problemomis, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarke 30 bei su visuomenes gerovės tikslais (https://www.cambridge.org/core/books/sustainable-development-goals-their-impacts-on-forests-and-people/5FA75743F80CCE33751BD2095E5754DC). Rengiant Lietuvos miškų politikos programas derėtų pasinaudoti pažangiomis pasaulinėmis tendencijomis. Lietuvos miškų poveikis visuomenės gerovei yra ženklus (https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/zemesukiomokslai/article/download/4113/3006/).

Esminis veiksnys miškų funkcijų subalansavimo procesuose yra mokslas. Šiuo metu Lietuvos miškų mokslas yra orientuotas į straipsnių rašymą anglų kalba tarptautiniams žurnalams su citavimo rodikliais ir baigia išnykti. Ar čia bus taikomas nykstančių meldinių nendrinukių išsaugojimo principas skiriant milijonines lėšas, nes pagal kai kurių ekologų propaguojamą ekocentrinį požiūrį visos gyvybės formos turi teisę egzistuoti. Būsimos miškų politikos programos vienu iš strateginių tikslų turėtų būti miškų mokslo bei eksperimentinės plėtros, orientuotų į Lietuvos miškų problemų sprendimą ar pažangios užsienio šalių patirties adaptavimą Lietuvoje skatinimas. Teisinį pagrindą tam sudaro Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nuostatų 9.9 straipsnis, nurodantis, kad Aplinkos ministerija pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus, taikomųjų mokslo programų ir projektų finansavimą, koordinuoja jų įgyvendinimą, skatina inovacijas.

Stasys Mizaras

2020-03-09