Naujienos

✅ Raimundas Nagelė: Svarbiausia – profesionalaus miškininko patirtis

Raimundas Nagelė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa pasinaudojo ugdydamas jaunuolynus, įsigydamas miško darbams modernios ir našios technikos bei įrangos. Paramos lėšos jam padeda plėsti ir miško plotus. Apie šį neeilinį miško savininką, miškininką, aktyvų Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narį pasakoja žurnalistė Genovaitė Paulikaitė Žemės ūkio ministerijos išleistame leidinyje "Geroji patirtis. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos finansuojami projektai".

Racionalus sprendimas

Jūratės ir Raimundo Nagelių sodyba įsikūrusi prie pat sienos su Latvija, Rokiškio rajone, šalia Suvainiškio telmologinio draustinio. Iš vienos pusės – Roksalos miškas ir pelkė, iš kitos – Suvainiškio miestelis. Šiame krašte jau 26 metus gyvenantis ir mišku besirūpinantis Raimundas Nagelė pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos konkurse Panevėžio apskrityje 2010 m. laimėjo pirmą vietą. 2016 m. jis apdovanotas paskatinamuoju prizu už racionalų miško kirtimo atliekų panaudojimą biokurui. Tąkart konkurse trečiąją vietą komisija skyrė Raimundo mamai Valei Nagelienei, kuri kartu su sūnumi prižiūri 58 ha miško valdą.

Be šios veiklos, Raimundas kartu su šeima įkūrė kaimo turizmo sodybą „Roksala“, šalia namų auga jo įveistas ir puoselėjamas vynuogynas, mat jis užsiima ir vyndaryste. Jo vynai įtraukti į Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sąrašą.

Nepaisant veiklų įvairovės, Raimundui Nagelei svarbiausia – profesionalaus miškininko patirtis, leidžianti nuosavose valdose kurti našų ir kompleksišką mišką. Šiam tikslui pasiekti jis naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos teikiamomis galimybėmis.

Pasinaudodamas 8 tūkst. eurų parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“, jis įsigijo dirvos ruošimo frezą. „Seniai galvojau, kad ji reikalinga. Už paramą, gautą pagal 2007–2013 metų programą, buvau įsigijęs miško traukimo technikos, bet pamačiau, kad reikalinga ir technika miškui prižiūrėti. Frezą galima naudoti ir atsodinant kirtavietes, ir savaiminiam miško atkūrimui“, –pasakojo Raimundas.

Jis neabejojo, kad naujoji technika sutaupys nemažai jėgų ir laiko. Frezą jis įsigijo 2018 m. vasaros pabaigoje, bet dirbti pradėjo tik spalio mėnesį. „Įprastai sodinu 50–60 procentų plotų nuo kirtaviečių. Tačiau naudodamas frezą gali sodinti mažiau, o rezultatą gauti ne prastesnį kaip ir anksčiau, nes ši įranga pagerina ir pasodintų medelių prigijimą, ir savaiminių įsišaknijimą. Tokia įranga ypač reikalinga vis labiau trūkstant darbuotojų. Taip pat ji padeda racionaliau išnaudoti tinkamą sodinimui laiką. 2,5 hektaro suariau mažiau nei per tris valandas“, – tvirtina ilgametę miško darbų patirtį turintis miškininkas.

Jaunuolynų ugdymas – investicija į ateitį

Raimundas Nagelė taip pat pasinaudojo ir parama, skiriama pagal 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Jaunuolynams ugdyti jam skirti 2 798 eurai. „Tam, kad miškas geriau augtų, būtina retinti jaunuolynus, – pabrėžia miškininkas. – Jaunuolynų ugdymas – tai miško pravalymas nuo menkaverčių medžių ir krūmų, kurie stelbia pagrindines medžių rūšis. Retinant jaunuolyną suformuojamas našus tikslinių medžių rūšių miškas.“ Pasinaudodamas parama pagal 2014–2020 m. programą, jis 2016 m. atkūrė 2,1 ha, o 2017 m. – 3,7 ha miško. Tuose plotuose daugiausia veši beržai, eglės, pušys ir juodalksniai. Grynų eglynų ar spygliuočių plotų Raimundo miškuose nėra. Spygliuočius šeimininkas palieka ten, kur auga jų grupė arba galimas palankus jų išsidėstymas. 2018 m. jau atkurta 1,4 ha, o ateinančių metų pavasarį ketina atkurti dar 7 ha. Pašnekovas pabrėžė, kad jaunuolynų ugdymas – ne tik svarbus, sudėtingas, bet ir daug žmogiškų išteklių reikalaujantis miško darbas. Šie kirtimai nuostolingi, bet labai svarbūs auginant gerą mišką. Todėl labai svarbu, kad yra galimybė šiems darbams gauti paramą.

Raimundas Nagelė pasinaudojo ir parama miškams įveisti. Pasinaudojęs parama pagal 2007– 2013 m. programą jis nederlingose žemės ūkio ir miškų paskirties žemėse pasodino 54,7 ha miško. Naudodamasis parama pagal 2014–2020 m. programą, pasodino 0,69 ha. Sodino pušis, egles, beržus ir juodalksnius.

Svarbi stebėsena

Didžioji Raimundui Nagelei priklausančio miško plotų dalis yra Pandėlio seniūnijoje. Nuo namų – 15–20 km, todėl nėra keblumų juos apeiti du ar tris kartus per metus. Šeimininkas įsitikinęs, kad tai daryti būtina, nes reikia prižiūrėti miškų sanitarinę būklę, laiku užkirsti kelią kenkėjų, ypač egles puolančių žievėgraužių tipografų, plitimui. Laiku pastebėjus židinį ir pašalinus apniktus medžius, sustabdomas džiūvimas. Miško savininkas rūpinasi ir miškų infrastruktūros palaikymu – kelių ir griovių atnaujinimu.

Rado naują verslo nišą

Raimundo pėdomis eina jaunesnysis sūnus Simas. Jis pasirinko miškininkystės studijas. Vyresnėlis sūnus Lukas, baigęs tarptautinį turizmą, studijuoja Kauno kolegijoje maisto technologijas ir tęsia šeimos vynininkystės tradicijas, mat šiandien Raimundas – žinomas lietuviško vyno gamintojas, o iš jo vyninės iškeliavę vynai yra įtraukti į Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sąrašą ir kasmet pelno apdovanojimų. 2017 m. medalių kolekciją papildė dar du: Lietuvos vyno čempionate aukso medalį pelnė antaninių obuolių pusiau sausas vynas, o bronzos – vynuogių vynas „Soliaris“.

.