Naujienos

2005 - 08 - 24

* Grybus galima ir užsiauginti: pievagrybiai

 
2005.08.24 dienraštis "Šiaulių kraštas"  straipsnyje "Pievagrybių augintojai įdarbino trisdešimt kaimo žmonių" rašp apie Joniškio rajone klestinčią pievagrybių fermą.

Dargių kaime (Joniškio rajonas) užaugę pievagrybiai jau dvejus metus keliauja į užsienį, o mažesnioji dalis nugula Lietuvos prekybos centrų lentynose. Pradėję nuo 8 darbuotojų ūkininkai Giedrė ir Kazys Aukščioniai dabar įdarbina 30 vietos gyventojų.

Darbas – dešimtims žmonių

Giedrės ir Kazio Aukščionių ūkyje, vietinių vadinamame grybyne, dirba vien aplinkinių kaimų gyventojai.

30 žmonių iš Dargių, Gataučių, Jakiškių, Stupurų. Šalia 30–40 metų moterų pluša ir kelios 20-metės. Merginoms, baigusioms vidurinę mokyklą, nepasisekė įstoti mokytis toliau, todėl ėmėsi darbo.

Įsikūrė buvusiose karvidėse

Grybyno šeimininkai šiuo verslu užsiėmė prieš dvejus su puse metų. Visą gyvenimą praleido mieste: moteris dirbo „Vairo“ gamykloje, vyras – statybininkas. Idėja auginti pievagrybius Kazys Aukščionis užsikrėtė dirbdamas pas žinomą pievagrybių augintoją Kęstutį Juščių iš Gruzdžių (Šiaulių rajonas).

Dargių kaime būsimieji verslininkai įsigijo dvi Gataučių žemės ūkio bendrovei priklausiusias karvides. Jos buvo gerokai apleistos: išdaužyti langai, įaugę krūmokšniai, vietoj durų – supuvusios, išlūžusios lentos.

„Tik sienos ir stogas atrodė pakenčiamai. Viską teko atnaujinti. Štai sėdime kontoroje, kurioje kažkada buvo veršidė.

Dabar visa sistema kompiuterizuota. Nuolat stebima temperatūra, oro drėgnumas, komposto būklė, anglies dvideginio kiekis ir kita. Rankomis tik kompostas pakraunamas, kuriame auga grybai, ir grybų derlių moterys rankomis nuima“, – pasakoja Giedrė Aukščionienė.

Pirmieji pievagrybiai užderėjo per Velykas, 2003-iųjų balandį. Augo pusantro mėnesio.

Komposto Aukščioniai parsigabeno iš to paties Gruzdžių pievagrybių augintojo.

„Ar pievagrybiai turi paklausą? Mes negalime tiek priauginti, kad patenkintume poreikius, – šypteli Giedrė Aukščionienė. – Surinktus grybus rūšiuojame į dėžutes ir, padedami Kęstučio Juščiaus, šie iškeliauja toliau. Todėl, kai matote parduotuvėse užrašą, kad tai Gruzdžių grybai, gali būti ir mūsų pievagrybių. Vieni neišsiverstume.

Pagrindinė rinka yra Skandinavijos šalys. Tačiau vienos–trijų tonų neišveši. Todėl kooperuojamės su kitais grybininkais.

Pievagrybiai vežami ne tik į Vakarus, bet ir į Rytus. Prasčiausios kokybės iškeliauja į Rusiją.

Šiuo metu turime 2600 kvadratinių metrų plotą. Viename kvadratiniame metre užauga 22–23 kilogramai grybų.“

Grybyne praleidžia daug laiko

Grybyne Giedrė ir Kazys Aukščioniai praleidžia didžiąją dalį paros, o kartais – beveik visas 24 valandas.

„Grybai – labai jautrus organizmas. Nukris lašas vandens, ir ant kepurėlės atsiras gelsva dėmė. Tokie pievagrybiai eksportui jau netinka.

Sudėtingiausi išbandymai mums yra oro permainos, stichijos. Štai po praėjusios audros dingo elektra. Reikėjo duris atidaryti, išvėdinti, įjungti elektros generatorių“, – pasakoja Giedrė Aukščionienė.

Pasak šeimininkės, darbininkų valandos grybyne taip pat nevienodos. Vieną dieną moterys dirba 8 valandas, kitą – jau prieš pietus būna laisvos. Tačiau ateiti tenka ir 6–7 ryto, ir padirbėti vakare.

Prie šeimos verslo prisideda ir sūnūs Darius ir Aidas.

Nupjauti ir į dėžutes sudėti grybai iki išvežimo mažiausiai 12 valandų būna šaldymo patalpoje.

 

Šaltinis: Šiaulių kraštas