Naujienos
Seimo KRK atidėjo sprendimą dėl svarstomų klimato kaitos valdymo priemonių
Seimo Kaimo reikalų komitete šį trečiadienį buvo svarstomi klimato kaitos valdymo priemonės Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. (NEKS plano) projekte. Pastabas išsakėme ir mes. Posėdyje dalyvavęs LMSA pirmininkas Algis Gaižutis informavo komiteto narius, kad miškų (vienintelį apčiuopiamą indėlį į CO2 absorbciją turintis sektorius) ŠESD absorbcinis potencialas mažėja, o naujų miškų įveisimo planai neįgyvendinami.
Lietuvos miškai yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant suvaldyti vis labiau pasireiškiančius klimato kaitos padarinius. Vykstant fotosintezės procesui anglies dioksidas (CO2) yra pašalinamas iš atmosferos ir sukaupiamas medienoje bei kitoje biomasėje, kartu išskiriant deguonį. Mūsų šalis yra tarp pirmaujančių Europos valstybių, skaičiuojant, kokią dalį valstybėje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) absorbuoja miškai (po Švedijos ir Danijos). 2017 m. miškai absorbavo 7,8 mln. t CO2 ekv., t. y. 1/3 visų šalies ŠESD emisijų. Tačiau šis miškų absorbcinis potencialas mažėja, nes 2020 m. šis rodiklis jau skaičiuojamas tik 6,5 mln.t. CO2 ekv. Pagrindinės priežastys- nepakankamai įveisiama naujų miškų, esantys medynai sensta ir juose dėl besikaupiančios negyvos medienos (61 mln.m3 ), mažo miškininkavimo intensyvumo, vėluojančių ugdomųjų ir retinimo priemonių (dėl ko tik dalinai panaudojamas augaviečių biologinio produktyvumo potencialas), emisijos auga daugiau, nei didėja ŠESD absorbcija. Lietuvos miškingumo didinimo programos įgyvendinimas, pasiekiant 35-38 proc. šalies miškingumą (palyginimui - 33,5 proc. 2019 m.) irgi susiduria su trikdžiais.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, viso Lietuvos miškuose priskaičiuojama jau virš 61 mln.ktm negyvos medienos. Iš to skaičiaus-apie 23,7 mln.ktm dar stovinčių sausuolių [plačiau: https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/posts/3319758448039542]. Dėl vis plečiamų ir griežtėjančių aplinkosauginių suvaržymui, kritusių medienos kainų bei papildomų 5 proc. apyvartos mokesčių ūkininkavimas miškuose tampa nekonkurencingas.
Tiek NEKS planui tiek ir Klimato kaitos programai 2020 m. LMSA nuosekliai siūlėme:
1. Numatyti skatinimą miško savininkams už žaliavos biokurui paruošimą ir pateikimą rinkai [nes dabar gamyba nuostolinga, o Lietuva tampa priklausoma nuo import iš Baltarusijos]
2. Priemonėse aiškiai skatinti medienos, kai statybinės medžiagos, panaudojimą
3. Remti taikomuosius mokslinius tyrimus klimato kaitos poveikio mažinimui ir ŠESD didesnės absorbcijos/mežesnės emisijos srityse.
Nesuprantama ir tai, kodėl esamuose projektuose neįtraukta greitos apyvartos plantacinių želdinių įveisimo priemonė.
Kadangi kol kas mažai atsižvelgta į Nacionalinio Klimato kaitos komiteto posėdžių metu bei svarstant NEKS plano projektą išsakytus LMSA pasiūlymus ir pastabas, tai asociacija teikiamiems projektams dabartiniame variante NEPRITARIAME.
Seimo nariai išgirdo išsakytas pastabas ir palaikė LMSA pirmininko poziciją. Seimo KRK 2 savitėms atidėjo sprendimą dėl svarstomų klimato kaitos valdymo priemonių. Tikimės, kad per duotą aptarimui laiką, į tai įsiklausys ir Aplinkos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijų atsakingi tarnautojai.
Žiūrėkite Seimo KRK posėdžio vaizdo įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=1KXzWrop03U
Sekite naujienas LMSA paskyroje soc. tinkle Facebook:
