Naujienos

✅ Benas Latkovskis: Pakalbėkime apie tvirtus žaliųjų sofos ekspertų įsitikinimus

Tie, kurie patyrė sovietmetį, gerai prisimena, kas nutinka, kai ideologija diktuoja ekonomikos ir visų kitų gyvenimo sričių taisykles. Deficitas tampa visuotinis. Nuo tualetinio popieriaus iki neegzistuojančio šildymo tramvajaus vagone su užšalusiais langais viduje. Šiais laikais ideologija vėl grįžta į visas mūsų gyvenimo sritis. Tai jau nebe komunistinė ideologija, bet ir ne vardan druskos. Problemos kyla, kai ideologija tampa dogmatiška. Kuomet pradedama nekreipti dėmesio į sveiką protą, logiką ir pagrindinius ekonominius principus. Visų pirma, ji išsiplėtė į sektorius, kuriuos prižiūri Aplinkos ir regioninės plėtros ministerija, - komentuoja situaciją žinomas Latvijos žurnalistas Benas Latkovskis (Bens Latkovskis) portale nra.lv publikuojamame straipsnyje "Gamtos draugai - sektantai" [nuoroda čia ...>>>]

[Latvijos] Žemės ūkio ministerija parengė miškų kirtimo taisyklių pakeitimus, kurie, be kita ko, leidžia pjauti plonesnius medžius nei anksčiau. Tie patys žodžiai - leidimas plonesniems medžiams - sukėlė aštrią dalies visuomenės reakciją, kuriuos „LTV Panorama“ savo reportaže netyčia įvardino „gamtos draugais“.

Prieš aptariant ginčo esmę, būtina išsiaiškinti ideologinę bedugnę, kuri skiria priešingas puses ir neleidžia būti išklausytoms, kaip nutiko praėjusį penktadienį, kai žemės ūkio ministras Kasparas Gerhardas ir miškininkai pakvietė savo oponentus į edukacinį pokalbį miške. Ministras naiviai įsivaizdavo, kad pakeitimų priešininkai yra „nepakankamai informuoti“. Deja, problema slypi būtent tame, kad šiems „gamtos draugams“ nereikia jokios objektyvios informacijos. Jie viską iš anksto „žino“ vienodai tvirtai. Jei kirtimo taisyklės sušvelninamos, tai kam dar reikia daugiau informacijos? Viskas visiškai aišku, nes ideologinė nuostata yra paprasta. Kuo mažiau kirtimų, tuo geriau. Idealiu atveju miške visai neturėtų būti medžiapjūtės ir neturėtų būti jokio žmogaus įsikišimo. Peraugusio, nenaudojamo miško nuotraukos yra platinamos per socialinius tinklus kaip idealus siekis.

Spaudoje pasirodė žinių apie [Latvijoje] veikusią sektą, kurios nariams nebuvo leista kreiptis į gydytojus. Kažkaip negirdėjau, kad šios sektos narius kas būtų pavadinęs „žmogaus draugais“. Tačiau panašius sektantus, įsitikinusius, kad „miškui turėtų būti leista augti natūraliomis sąlygomis be žmogaus įsikišimo“, socialinė žiniasklaida ima vadinti „gamtos draugais“.

Tokiu požiūriu vadovaujantis žmogus yra a priori yra blogietis, kuris tiesiog viešpatauja gamtoje ir negali jai pasiūlyti nieko naudingo. Tiesiog siekia sužlugdyti gamtą savo nežabotu godumu. O idėja, kad žmogus taip pat gali rūpintis ir padėti gamtai, netinka šią ideologiją išpažįstantiems. Nesuskaičiuojami šių „gamtos draugų“ sukurtų situacijų pavyzdžiai (kuomet inicijuoti ūkininkavimo draudimai, teisinant jog darbai neturi trukdyti gamtai) paskatino miško kenkėjų (pvz., kinivarpų Kanadoje ir Vokietijoje) masinį paplitimą ir didžiulį miškų praradimą, nepasiteisinus sektantų įsitikinimui, kad „Gamta sutvarkys viską pati“, o jus domina tik pinigai. „Miškas nėra morkų laukas“, - sako sofos ekspertai. Jie įsitikinę, kad miškininkai, praleidžiantys didžiąją gyvenimo dalį miške, žinantys ir suprantantys ten vykstančių procesų sąveiką, nemyli miško. O tik jie -miestiečiai- yra tikrieji miško mylėtojai.

Taigi kodėl mums reikalingi šie pakeitimai? Miškai nėra vien tik „natūralios“ ekosistemos. Kad jie būtų sveiki, turtingi medienos ir estetiškai patrauklūs miestiečiams, miškus reikia puoselėti. Miškininkystė yra sudėtinga sistema, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina pagrindiniai ekonomikos principai. Šių pagrindinių principų nereikia absoliutinti, tačiau jų nereikėtų ignoruoti vien todėl, kad to reikalauja pseudo tikėjimas. Sambių medžių paklausa pasaulyje mažėja. Paklausūs rinkoje, taigi- brangesni, ne tokie stori medžiai. Latvijos miškininkai dirba aršioje konkurencijoje su kitų šalių pramonės lyderiais. Visų pirma, iš Skandinavijos šalių. Suomija ir Švedija iš viso neriboja medžių kirtimo amžiaus. Estijoje medžiapjūtės reguliavimas jau yra laisvesnis, nei mes turėtume priėmę miško kirtimo taisyklių pakeitimus. ŽŪM pasiūlytos pataisos leistų Latvijos miškininkams veikti kiek vienodesnėmis sąlygomis. Šios pataisos nekelia pavojaus Latvijos miškų biologinei įvairovei ir nesuteikia žalios šviesos masiniam miškų naikinimui. Priešingai, jie derina medžiapjūtę su griežtesniais miškų atsodinimo reikalavimais.

Atskirai turime kalbėti apie tvirtą žaliųjų sofos ekspertų įsitikinimą, kad Latvijos miškai yra iškirsti katastrofiškai ir kad netrukus bus iškirsta didžioji dalis Latvijos. Į tai, kad Latvijos miškų plotas ir medienos atsargos kasmet didėja, nekreipiama dėmesio, nes ir šiuo atveju kalbama ne apie tai, kas iš tikrųjų nutinka gamtoje, bet apie agresyvų, nekompetentingą įsitikinimą, dėl kurio ilgainiui vėl galime susilaukti situacijos, kuomet sąlyginis tramvajaus vagonas važinės su užšalusiais langais...

2020-02-05

Sekite operatyviai atnaujinamus įvykius LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook: