Naujienos

✅ prof.A.Kuliešis, dr.A.Kasperavičius. Labanoro giria, Punios šilas, Šimonių girios biosferos poligonas, kas toliau?

Vienas iš paskutiniųjų (2019.10.10) „visuomenės aktyvistų“ kreipimasis į šalies vadovus, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, kitas institucijas su tokiais epitetais, jog “kirtimai Šimonių girioje pastaraisiais metais primena apokaliptinių filmų scenas”, prašymas „užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdyti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimo darbai“ verčia dar kartą suklusti specialistus, ar iš tiesų piešiama padėtis yra tokia, ar tik eilinį kartą siekiama pašiurpinti visuomenę?,- klausia žinomi šalies miškininkai ir Valstybinės miškų tarnybos vedantieji specialistai prof. Andrius Kuliešis ir dr. Albertas Kasperavičius.

Atsakymo į keliamus klausimus ieškojome Šimonių girios miškuose, informaciją apie kurių raidą pagal miškotvarkos dokumentus, dėka Šimonių girios Svėdasų girininkijos miškininkų, pavyko atkurti už visą praėjusį šimtmetį. Analizei panaudojome to meto Šimonių miškų urėdijos, Svėdasų girininkijos administruojamus miškus (toliau Svėdasų girininkijos) kartu su šių miškų viduje buvusiais šešių kaimų ar vienkiemių (Juodaglinio, Jolkonių, Skvarbų, Puroniškio, Denionių ir Ertėjų) žemėmis. GIS technologijų pagalba analizei išskyrėme visiškai identiškas miškų teritorijas, inventorizuotas 1998 ir 2018 metais. Nagrinėjama teritorija šiuo metu patenka į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Svėdasų girininkiją. Didžioji šios girininkijos miškų dalis priskirta Šimonių girios biosferos poligonui. Pagrindinis šio straipsnio tikslas atsakyti į klausimus, kaip pastarajame šimtmetyje ne mažiau kaip keturių miškininkų kartų veiklos laikotarpyje, keitėsi nagrinėjamos teritorijos žemėveiksliai, kaip formavosi medynai, jų rūšinė sudėtis, amžiaus struktūra, ką sprendė miškininkai, ar tikrai jie naikino sengires ir nuo ko šiandien svarbu saugoti Lietuvos miškus.

Kaip keitėsi žemėveiksliai. Svėdasų girininkijos miško žemė1936 m. kontūre pagal2018 m. miškų inventorizacijos duomenis užima2824 ha (1 lent.). Per 82 metus miško žemės plotas padidėjo nedaug, apie 5 proc., apaugus miškais turėtoms dirbamoms žemėms, pelkėms. Nusausinimas nagrinėjamoje teritorijoje praktiškai nevykdytas. Visi 14 ežerų ir ežerėlių (Varlaežeras, Bevardžio, Ešerinis, Skvarbų, Kušlių, Pailginio, Piliakalnio ir Piliakalnių, Juodaglinių, Apvalainio, Kojinio, Skaisčio, Denionių, Priepodo) nuo 0,1 iki20,7 ha ploto pagal 1936 –1998 m. inventorizacijų duomenis išliko nepakitę savo dydžiu. Daugiau nei ketvirtis visų miškų (28 proc.) yra atkurti ar įveisti želdant.

1 lentelė

Svėdasų girininkijos plotų pasiskirstymo pagal žemės naudmenas kaita 1936-2018 metais, ha

1936 m. buvo inventorizuoti net507 haneatkurtų miško žemės plotų, tai kirtavietės, žuvę medynai ir miško aikštės – dažniausiai įsisenėję kirtavietės. 1998 –2018 m. želdintini plotai sumažėjo iki 40 –20 ha, kas neabejotinai liudija ir apie sumažėjusius pastaruoju metu pagrindinius miško kirtimus. Kiti miško žemės plotai pagal2018 m. inventorizacijos duomenis didėjo, priskiriant šiai kategorijai sutankinto kvartalinio tinklo, kitų linijinių objektų, taip pat laukymių, pašarų bei poilsio aikštelių plotą (1 lent.). Ne miško žemės plotai mažėjo pelkių, natūraliai apaugančių mišku, sąskaita, taip pat pasikeitus vandenų, pelkių apibrėžimui, prie miško žemės priskiriant tik iki1 haploto, įsiterpusias tarp medynų miško pelkes.

Svėdasų girininkijoje  beveik  92 proc. medynų ploto sudaro spygliuočiai (1 lent.). Pušynų plotas buvo labai stabilus per visą nagrinėjamą laikotarpį, eglynų plotas padidėjo keturis kartus, o beržynų beveik šešis kartus. Per pastarąjį dešimtmetį pušynų plotas Svėdasų girininkijoje padidėjo11 ha, apželdžius pušimi plynumas. Svėdasų girininkijoje vyrauja IV miškų grupės ūkiniai miškai. Antros grupės, ekosistemų apsaugos, miškai2018 m. užėmė60 haplotą.

Kaimų žemės, įsiterpusios į Svėdasų girininkijos miškus užėmė248 ha, beveik 9 proc. nuo girininkijos miškų ploto. Kaimams priklausančių žemių apžėlimas mišku prasidėjo gerokai prieš1936 m. Kadangi1936 m. jose augantys miškai nebuvo inventorizuoti, jų plotus nustatėme retrospektyviniu būdu pagal1998 m. inventorizuotų medynų amžių. Tokiu būdu nustatėme, jog1936 m. mišku buvo apaugęs31 ha  žemės plotas. Jau ir tuomet vyravo pušynai (76 proc.) su69 m. vidutiniu amžiumi. Didžiausias apaugimas miškais, natūralus ir želdant apleistas žemes vyko tolygiai visus pokario metus.1998 m. kaimų žemėse buvo inventorizuotas141 hamedynų plotas, iš jų59 haželdinių, o2018 m. –217 hamedynų , iš jų104 haželdinių. Spygliuočių medžių rūšys kaimų žemėse sudarė 80 proc. medynų ploto, didžioji jų dalis buvo įveisti sodinant. Pušynų plotas kaimų žemėse didėjo, didėjant miško žemės plotui.2018 m. inventorizuotas27 habrandžių medynų (12 proc. nuo visų medynų ploto) eksploatacinis fondas, t.y. galimas kirsti pagrindiniais miško kirtimais plotas.

Svėdasų girininkijos medynų amžiaus struktūra. Medynų amžiaus struktūra, medynų plotų pasiskirstymas pagal amžiaus klases, jo dinamika yra iškalbingiausia informacija, charakterizuojanti medynų atkūrimą, formavimąsi, naudojimą, visą miško raidą (1 pav.). Dvi pirmosios (1936 m., 1998 m.) pušynų pasiskirstymo pagal amžių diagramos nėra tarpusavyje per daug panašios. Tai nulėmė šiam laikotarpiui tenkantis žymus senų kirtaviečių, miško aikščių, žuvusių medynų plotas (507 ha, 1 lent.), palyginti su tame laikotarpyje (1905 – 1935 m.) atkurtu plotu (941 ha) bei kelis kartus ilgiau užsitęsę miškų atkūrimo darbai, nei reikalauja normali miškininkystės praktika (šiuo metu trys metai).

1 pav. Svėdasų girininkijos III-IV miškų grupės pušynų plotų pasiskirstymo pagal amžiaus klases pokyčiai pagal 1936-2018 m. miškotvarkų duomenis

1998 m. miškų inventorizacijos metu nustatyta medynų amžiaus struktūra rodo, jog intensyviausi miško atkūri­mo darbai vyko iki šešiasdešimtųjų praeito amžiaus metų, kuomet savaime atsikūrė ar buvo atkurta želdant nuo 30 iki50 ha miško kasmet, užgydant visas karo ir pokario metais miškui padarytas žaizdas.

Norint atsakyti į klausimą, ar buvo sunaikintos sengirės, reikia pirmoje eilėje apsibrėžti, kas tai yra sengirė ir kiek jų buvo.1936 m. inventorizacijos metu buvo nustatyti seniausi XIII amžiaus klasės medynai, t.y. iki 130 metų (1 pav.). Duomenų miškotvarkos medžiagoje apie vyresnius medynus nėra.

1998 –2018 m. miškų inventorizacijų metu buvo inventorizuota 4 –4,5 ha150 m. amžiaus medynų. Miškų atkūrimas Svėdasų girininkijoje atskirais atvejais išsitęsė iki poros dešimtmečių po kirtimo, todėl medynuose pasitaiko ir vyresnių 10 – 20 m. atskirų medžių ar medžių grupių, tačiau ištisų medynų, pasiekusių gamtinę brandą, šiuo metu analizuojamame laikotarpyje nėra.

Medynų rodiklių  kaita. Vidutinis pušynų amžius 1936 –1998 m. buvo labai artimas tarpusavyje ir artimas pusei pušynų apyvartos trukmės, kas rodo pusiausvyrą tame laikotarpyje tarp vyresnių ir jaunesnių medynų ploto (2 lent.). Vidutinis pušynų amžius per pastaruosius 20 metų padidėjo net 15 metų. Tokį padidėjimą lėmė sumažėję pagrindiniai miško kirtimai, neproporcingai mažas jaunuolynų plotas, vyresnio amžiaus pušynų kaupimasis. Visų medynų, išskyrus eglynus, vidutinis amžius yra gerokai didesnis už visos šalies valstybinių miškų III-IV miškų grupės vidutinį amžių, kas rodo aukštesnį Svėdasų girininkijos medynų brandumą.

2 lentelė

Svėdasų girininkijos svarbiausių medynų charakteristikų pokyčiai 1936-2018 metais

*1936 m. visi miškai priskirti III-IV miškų grupei

Vidutiniai medynų tūriai per 82 metus  padidėjo 2,3 karto (2 lent.). Tai inventorizacijų tikslėjimo, amžiaus klasių struktūros pokyčių, augimo sąlygų gerėjimo, bet svarbiausia ūkininkavimo intensyvėjimo pasekmė. Tai ypač akivaizdžiai matyti iš pastarojo meto didesnių visų medynų vidutinių tūrių, palyginti su vidutiniais brandžių medynų tūriais. Pušynų vidutiniai tūriai yra 1,24 karto didesni už brandžių pušynų vidutinius tūrius, t.y. už medynų, „gimusių“ XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje ir suformuotų XX amžiaus viduryje. Brandūs III-IV miškų grupės pušynai šiuo metu užima 12 proc. pušynų ploto.

Miškų atkūrimas, ūkininkavimas ir naudojimas. Tarpukario, karo ir pokario metais pušynų ir eglynų atkūrimas savaiminiu būdu arba sėjant, stokojant sodinamosios medžiagos, buvo gana populiarus. Svėdasų girininkijoje tarpukario metais, tikslu gauti geresnį iškirstų plotų atsiželdymą, buvo naudojami siaurabiržiniai kirtimai, šliejant50 m pločio biržes pražanginiu būdu, t.y. vieną biržę kertant, kitą paliekant kirtimui, kai pirmoji atsiželdys (2 pav.). Biržių ilgis praktiškai nebuvo ribojamas. Tokie kirtimai buvo taikomi ne tik 1938-1947 m., bet ir gerokai anksčiau. Šviežias biržes buvo rekomenduojama atkurti, išpurenant dirvą po iškirtimo ir sėjant, senas kirtavietes ar aikštes buvo rekomenduojama želdyti. Taikytas kirtimo ir medynų atkūrimo būdas ne visada buvo pakankamai efektyvūs, kai kada užtrukdavo gerokai ilgiau nei nustatytas 4 metų šliejimo laikas. Nežiūrint į tai, buvo užtikrintas ne tik pušynų atkūrimas pušimi, bet ir pušynų plotų plėtra nuo2012 ha1936 m. iki2155 ha1998 m. Suformuota 1900 –1960 m. medžiapjūtės metu siaurabiržinė sklypų sistema, siekiant didesnio medynų auginimo efektyvumo, galėtų būti naudojama ir dabar. Šiuo metu tiek Šimonių girioje, tiek visoje šalyje taikomos didesnio pločio biržės, paliekant dvigubo pločio nekirstas kulisas, nepaisant suformuotos bei  pasiteisinusios ilgametėje praktikoje (1900 – 1960 m., 2 pav.) biržinės sklypų sistemos. Plynai iškirstos biržės ar po nepavykusių atvejinių miško kirtimų kirtavietės šiuo metu yra želdomos, kartais pasikliaujama parama savaiminiam atsiželdymui.

a	b
2 pav. Ištrauka iš Svėdasų girininkijos 1936 m. (a) ir 2018 m. (b) medynų plano

Jauni želdiniai buvo prižiūrimi, juos ugdant. Svėdasų girininkijos 1938 – 1947 m. miškotvarkos projekte kasmet buvo planuojama ugdyti 11 ha jaunuolynų ir 12 ha retinti. Tai galėjo užtikrinti penktą dalį visų iki 40 m. amžiaus medynų ugdymą per 10 metų. Išimamas medienos kiekis neviršijo 10 m³/ha. Planuojami ugdomieji kirtimai buvo ekstensyvūs, palyginti su dabartine praktika, užtai daug dėmesio buvo skiriama sanitariniams kirtimams. Planuojamos bendros tarpinio naudojimo apimtys mažai skyrėsi nuo pagrindinio miško naudojimo.

Pagrindinis miško naudojimas. Analizuojamame laikotarpyje įvertinome faktinį bei tolygų,  miško naudojimą, o taip pat 3 naudojimo alternatyvas.

Pušynų amžiaus struktūra, inventorizuota 1938 – 1998 m., rodo, jog intensyviausias miško naudojimas  vyko pradedant paskutiniu devyniolikto amžiaus dešimtmečiu ir baigiant XX amžiaus penktuoju - šeštuoju dešimtmečiais.1936 m. buvo inventorizuota49 hamiško aikščių, paprastai susidariusių iš laiku neatkurtų miško plotų,402 hakirtaviečių,941 haI-III amžiaus klasių jaunuolynų. Atsižvelgdami į tai, jog tuo metu tikrai nevyko dirbamų žemių vertimas miškais, visą šį plotą, t.y. 1392 ha, prilyginome iškirstam per 30 – 40 metų medynų plotui, vidutiniškai40 hakasmet (3 pav.).

1938 m. miškotvarkos projekte buvo planuojama pagrindiniais miško kirtimais kasmet iškirsti 11,8-14,9 havidutiniškai13 ha. Kaip šis projektas buvo realizuojamas prieškario ir karo metais informacijos neradome. Pagal Svėdasų girininko pažymėjimus miškotvarkos medžiagoje (planšetuose) nustatėme, jog1946 m. buvo planuojama kirsti24 ha, 1947 ir1948 m. – po70 hapušynų. Tokios apimties kirtimus giria galėjo atlaikyti tik labai trumpą laiko tarpą.

Objekte vyraujantys pušynai, IV miškų grupės medynai šiuo metu užima 98 proc. ploto. Priimtą 110 m. trukmės apyvartą taikėme visam nagrinėjamam laikotarpiui. Pagal visų trijų miško inventorizacijų (1936-2018 m.) duomenis tolygaus pušynų naudojimo plotas buvo nustatytas lygus 16 ha per metus. Tokios apimties tolygaus naudojimo plotas buvo priimtas ir 1938-1947 m. miškotvarkos projekte. Prognozuodami ateities miško naudojimą nustatėme 15 proc. rezervinį plotą. Laikantis tolygaus miško naudojimo pagal plotą normos, pradedant XIX amžiaus pabaiga, pušynų plotų pasiskirstymą, artimą tolygiam, galima buvo pasiekti jau 2020 m. Tačiau keliskart viršyta, ypač 1890-1930 m., tolygaus miško naudojimo pagal plotą norma, ir labai ištęstas atkūrimas sąlygojo pušynų ploto susikoncentravimą atskirose amžiaus klasėse iki 3 kartų viršijant tolygaus miško naudojimo ploto normą (1 pav.). 2018 m. miškotvarkos duomenys rodo, jog kartojasi situacija buvusi prieš 110-140 metų. Turint tokias pamokas, ateityje nereiktų kartoti praeities klaidų.

3 pav. Svėdasų girininkijos III-IV miškų grupės pušynų pagrindinio miško naudojimo alternatyvos: I – apibendrinta visam laikotar­piui, įvertinus plotų pasiskirstymo periodiškumą bei atskirų miškotvarkų A-1936, B-1998, C-2018 duomenis; II – tolygi visam laikotarpiui; III – mažinanti plotų pasiskirstymo pagal amžių amplitudę.

Atliktos Svėdasų girininkijos pušynų plotų pasiskirstymo pagal amžių analizės metu, nustatytas ryškus plotų pasiskirstymo ir jam atitinkantis naudojimo periodiškumas (1, 3 pav.). Skirtini du periodai, vidutiniškai 50-60 m. trukmės, su mažu – vidutiniškai 50 ha ir su aukštu – vidutiniškai 270 ha plotais amžiaus klasėje (1 pav.) ir jam atitinkančiu tolygiu 5 ir 27 ha metiniu miško naudojimu (3 pav.), kas būtų tolygu 2 ir 10 proc. dešimtmečio ploto naudojimo intensyvumui nuo bendro pušynų ploto. Privačių miškų būklė artimiausią dešimtmetį leidžia naudoti 12 proc. viso pušynų ploto. Pušynų plotų pasiskirstymo pagal amžių valstybiniuose miškuose periodiškumas yra nemaža kliūtis tolygiam miško naudojimui. Naudojimo apimčių amplitudė (nuo 5 iki27 ha) galėtų būti sumažinta ir pagrindinis miško naudojimas palaipsniui išlygintas, prisilaikant pagrindinio miško naudojimo apimčių įvertinimo ir jų taikymo vadovaujantis moksliškai pagrįsta metodika, bet ne politikuojant. Atsižvelgdami į pušynų pasiskirstymo amžiaus klasėmis ypatumus nustatėme tris galimas naudojimo alternatyvas. Pagal pirmąją alternatyvą – nustatoma apibendrinta visam laikotarpiui norma, atsižvelgiant į plotų pasiskirstymo periodiškumą pagal 1936-2018 metų miškotvarkų duomenis. Pagal šią alternatyvą yra kopijuojamas išlygintas plotų pasiskirstymas amžiaus klasėmis, jis tik dalinai leistų sumažinti plotų pasiskirstymo amplitudę (3 pav.). Pagal antrą alternatyvą tolygaus miško naudojimo plotas priimamas  vienodas visam apyvartos periodui. Pagal šią alternatyvą jau 2060 m. pradėtų kauptis perbrendę medynai ir iš to sekantys miškų produktyvumo ir medienos kokybės praradimai. Labiausiai priimtina būtų trečia alternatyva, siekianti maksimaliai galimo plotų pasiskirstymo pagal amžių amplitudės sumažinimo. Tuo tikslu jau po 2030 m. reiktų palaipsniui didinti naudojimą virš tolygios normos ir taip kontroliuoti perbrendusių pušynų atsiradimą bei kaupimąsi (3 pav.).

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, patikrinę miškotvarkos projektus, kirtimams išduotus leidimus visoje Šimonių girios biosferos poligono teritorijoje, nustatė, jog visi miško naudojimo veiksmai atliekami nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, nėra jokių perkirtimų, juo labiau tokių, kokie buvo XX amžiaus pradžioje, abiejų karų ir pokario metais. Privačiuose miškuose yra kertama 1,25 karto, o valstybiniuose 1,5 karto mažiau, nei leidžia medynų amžiaus struktūra pagal miškų funkcinį suskirstymą. Iš tiesų, prieš 110-130 metų, kai buvo kertama po40 hakasmet, ir miškas nebuvo atkuriamas laiku, gal ir galima buvo stebėti „apokaliptinių filmų scenas“, bet ne dabar. Išsami Svėdasų girininkijos miškų raidos per praėjusį šimtmetį analizė parodė, jog Lietuvos miškininkai sunkiais Valstybės kūrimosi metais po1918 m. nepriklausomybės paskelbimo, po visapusiškai niokojančių karo ir pokario metų, pasiaukojamu darbu sugebėjo atkurti ir išpuoselėti Šimonių girią, pasiekdami dar geresnių rezultatų nei buvo. Tai gyvas Šimonių miškininkų sukurtas paminklas, užtikrinęs šios girios tęstinumą. Tik prašalaičiui gali atrodyti, jog čia amžinai taip buvo, taip turi ir likti, nieko nekeičiant. Bet gamtoje viskas keičiasi: miškas užauga, subręsta, pasensta, turi sekti atkūrimas ir ciklas vėl kartojasi. Išaugintų miškų savalaikis ir kokybiškas atkūrimas yra ne mažiau svarbus nei miško auginimas. Tokiu būdu yra įvertinami čia dirbusių ir dirbančių miškininkų darbo rezultatai. Taigi nuogąstauti, jog Šimonių giria gali būti sunaikinta nėra jokio pagrindo, žinoma tol, kol bus ūkininkaujama prisilaikant moksliniais tyrimais pagrįstų, ilgais dešimtmečiais ar net šimtmečiais tikrintų ir tobulintų praktinių sprendimų bei pastaraisiais metais suformuluotų darnaus ūkio principų, derinant ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas. Tinkamai reglamentuotas ūkininkavimas miškuose sukuria ypač geras sąlygas ne tik ekosistemoms išsaugoti, bet ir biologinei įvairovei tarpti.

Tad nuo ko reikia ginti Šimonių ir kitas girias, šilus? Neradome kito atsakymo kaip tik – nuo nemokšiškumo, nekompetencijos, dezinformacijos, siekiant net ir asmeninės naudos. Įteisintos įstatymu saugomos teritorijos Lietuvos miškuose užima 590 tūkst. ha. Įstatyminio įteisinimo laukia Natura 2000 (PAST ir BAST), Europos bendrijos svarbos natūralios miško buveinės, kai kas jau ir dabar jas priskiria prie įteisintų saugomų teritorijų. Įteisintos ir pretendentės į įteisinimą aukščiau išvardintos teritorijos, įskaitant persidengimus, užima 819 tūkst. ha, t.y. arti dviejų penktadalių visų Lietuvos miškų. Šiuose miškuose siekiama pakeisti moksliškai pagrįstas, gyvenime patikrintas miško auginimo sistemas, siūlomi nepamatuoti ūkininkavimo bei miško naudojimo standartai ir normatyvai, pasireiškiantys miško auginimo trukmės bereikalingu ilginimu, bendro našumo mažinimu. Visi šie pakeitimai didins miško išauginimo kaštus, mažins medynų tvarumą ir bendrą miškų našumą. Visiškai neatsižvelgiama į tai, jog be biologinės įvairovės išsaugojimo ne mažiau svarbus miškų vaidmuo švelninant klimato kaitą. Klimato kaitos švelninimo problema efektyviai gali būti sprendžiama ne bet kaip, bet tik didinant miškų našumą. Turime maksimaliai išnaudoti unikalią medžio savybę saulės energijos pagalba savyje kaupti atmosferos anglį, vieną iš svarbiausių klimato šiltėjimo elementų. Sukaupta medienoje anglis gali būti ilgam užkonservuota jos gaminiuose. Mediena, kaip nuolat atsinaujinantis išteklius, neribotais kiekiais gali būti auginama ir panaudota energijai imlių gaminių iš metalo, betono, ypač statybose, pakeitimui. Sukaupta medienoje saulės energija gali būti atpalaiduota bet kurioje jos perdirbimo ar saugojimo fazėje, taip sumažinant iškastinio kuro išteklių poreikį.

Turime suprasti ir prisiimti atsakomybę už tai, jog miškų ateitis yra kuriama šiandien. Svarbiausia šiandien, klimato šiltėjimo, stiprių audrų dažnėjimo akivaizdoje yra miškų tvarumo didinimas. Ypač svarbu vyresnio amžiaus medynų lajų dangas saugoti nuo pažeidimų, ardymo, formuojant lizdus, aikštes ir taip sukuriant precedentą pražūtingam vėjo veikimui. Nepagrįstais, nepatikrintais praktikoje sprendimais, didindami kirtimų amžius,  ribodami gyvenime patikrintus ūkininkavimo metodus, pamiršdami laiptuotas medynų formavimo sekas nesukursime tvarių, našių ateities miškų. Patirsime ne tik didelius ekonominius nuostolius, bet ir sužlugdysime anglies kaupimo miškuose įsipareigojimus, vargiai išspręsime ir biologinės įvairovės didinimo programas. Šiandien kažkodėl tai visų gamtininkų žvilgsniai krypsta į miškininkų išpuoselėtus našius III – IV grupės Lietuvos miškus. O ir visuomenė linkusi džiaugtis išpuoselėtais miškais, bet ne sunkiai įžengiamais, o kai kur per ilgesnį laiką degradavusiais ir neįžengiamais rezervatiniais miškais.

Straipsnio autoriai dėkoja Svėdasų girininkijos miškininkams karta iš kartos išsaugojusiems istorinę girininkijos miškotvarkos medžiagą, taip pat buvusiam bendradarbiui Mindaugui Ribikauskui, parengusiam skaitmenines šios medžiagos duomenų bazes.

dr. Albertas Kasperavičius	Prof. Andrius Kuliešis

Straipsnis skelbtas 2019 m. žurnale „Mūsų girios“ Nr.12.