Naujienos
LMSA: Tvarus miškų ūkis yra sprendimas siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai
Susipažinę su projektais atnaujinamos Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2021–2050 m. laikotarpiui (nustatančios nacionalinius trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus bei uždavinius); o taipogi šios strategijos įgyvendinimui parengto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NECP) 2021-2030 m. laikotarpiui, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) pateikėme rengėjams argumentuotas pastabas bei pasiūlymus. [LMSA 2019-12-03 raštas Nr.72]
Tikimės, kad žemiau išsakytos pastabos ir pasiūlymai pasitarnaus tikslesnių, efektyvesnių bei labiau tinkamų priemonių pasirinkimui.
1 pastaba. Kyla pagrįstų abejonių dėl miškų indėlio absorbuojant ŠESD emisijas įvertinimo metodikos tikslumo ir tinkamumo Lietuvos sąlygomis.
Paaiškinimas: Kelia abejonių NECP prognozės Lietuvos miškams, kad jau nuo ateinančių metų jie katastrofiškai praras šiltnamio efektą sukeliančių dujų (bendrai perskaičiuotų į CO2 emisijas) absorbavimo savybes, arba tiksliau emisijų ir absorbavimo balansas taps visiškai atvirkštinis nei buvo iki šiol. Plane (lentelė Nr. 4.2.1.4. – „Faktinis ir prognozuojamas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškų [ŽNŽNKM] sektoriuje susidarantis ŠESD kiekis pagal atskiras žemės naudojimo kategorijas kt CO2e“) pateikta prognozė, kad Lietuvos miško žemė 2005 metais absorbavusi 4,251 mln. t CO2e, 2016 m. – 8,188 mln. t CO2e, 2017 m. – 7,863 mln. t CO2e jau ateinančiais 2020 m. praras pusę iki tol turėto gebėjimo absorbuoti anglies dvideginį ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. T.y. prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvos miškai absorbuos tik 3,763 mln. mln. t CO2e, 2030 m. tik 0,778 mln. mln. t CO2e . Galiausiai 2040 m., prognozuojama, šis balansas iš viso taps neigiamas, t.y. Lietuvos miškai ne tik kad nebeabsorbuos pakankamo kiekio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet netgi ir atvirkščiai – jų užimamose žemėse išsiskirs tiek daug šių dujų, kad bendras balansas bus ŠESD emisijos didėjimo kryptimi - 1,44 mln. mln. t CO2e. Prognozuojama, kad bendros ženkliai pablogėsiančios situacijos visame ŽNŽNKM sektoriuje neišgelbės netgi numatomos papildomos priemonės (NECP lentelė Nr. 5.1.1.7). Deja, nėra aišku, kuo paremtos tokios liūdnos prognozės, kas blogo planuojama nutiks Lietuvos miškuose per artimiausius 20 metų. Pačiame NECP paaiškinimas labai trumpas ir nelabai įtikinamas – „Labiausiai prie ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD emisijų didėjimo prisideda miško žemės kategorija – anglies absorbavimo medynų biomasėje sumažėjimas. Dėl senstančių medynų mažėjantis medžių tūrio prieaugis lemia mažesnį ŠESD emisijų absorbavimą biomasėje, kuris tuomet nepadengia ŠESD emisijų, susidarančių dėl organinių dirvožemių sausinimo miško žemėje“. Labai abejotini ir diskutuotini abu argumentai. Be to, NECP pateikiant Lietuvos miškų absorbavimo balansą derėtų pateikti tiek absorbcijoje, tiek ir emisijos duomenis, o ne tik galutinį skirtumą. Nes, jei 1 ktm medienos absorbuoja ~ 0,9 t CO2e, o kasmetinis medienos prieaugis Lietuvos miškuose yra ~20 mln. ktm, vadinasi kasmet absorbuojama bent 18 mln. t. t CO2e. Tada reikėtų atskleisti- iš ko gaunasi, kad balansas ženkliai mažesnis (pavyzdžiui, Lietuvos miškai 2017 m. absorbavo 7,8 mln. t CO2 ekv.). Žinant pagrindinius emisijos šaltinius galima būtų imtis priemonių jų mažinimui. Juk Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 1 ha miško per metus absorbuoja ~10 t CO2e, tačiau pusę to kiekio vėliau emituoja.
2 pastaba. Nekeičiant sąlygų ir nenumatant konkrečių skatinimo priemonių privačių žemių bei miškų savininkams, per mažai realistinis yra išsikeltas siekis iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą mažiausiai iki 35 proc. (šiuo metu yra 33,4 proc.)
Paaiškinimas: Siekiui įgyvendinti reikėtų kasmet įveisti po 8 tūkst. ha naujų miškų. Vertinant pastarųjų keleto metų miškingumo kaitos tendencijas, kuomet miškų plotas kasmet vidutiniškai didėjo po 4 tūkst. ha, šis siekis nėra realus iš esmės nepakeitus eilės šiuo metu miškų įveisimą ribojančių sąlygų ir ženklesnio finansinio skatinimo privačių žemių savininkams; tame tarpe ir išsaugant medžiais savaime apaugusius plotus apleistose žemės ūkio naudmenose.
3 pastaba. Nėra įvardinta esminė klimato kaitos padarinių švelninimo priemonė – per darnų miškininkavimą didinti tame pat miško plote sukauptos organinės anglies atsargas augančioje medienoje ir medienos gaminiuose (įskaitant medienos panaudojimo statybose skatinimą).
Paaiškinimas: Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. duomenimis, dėl vyresniame medyno amžiuje lėtėjančio augimo ir mažėjančio CO2absorbavimo bei senų medžių žuvimo – svarbu pasirūpinti viso miško gyvavimo ciklo išlaikymu: vykdyti medžiapjūtę, atkurti iškirstus miško plotus, prižiūrėti jaunuolynus ugdant sveikus ir produktyvius medynus. Medžio nukirtimu medienos anglies ciklas nesibaigia. Mediena yra unikali, neribotais kiekiais atsinaujinanti žaliava, naudojama daugybei žmogaus buityje vartojamų gaminių, o galiausiai - kaip energijos šaltinis. Todėl labai svarbu paimtą iš miško medieną panaudoti įvairiems gaminiams gaminti taip „užkonservuojant“ CO2 dar ilgesniam laikui ir išvengiant emisijų dėl iškastinių išteklių naudojimo. Būtina plačiai skatinti didesnį medienos ir produktų iš jos (kaip sukaupiančią organinę anglį medžiagą) platesnį panaudojimą statyboje (taip sandėliuojant organinę anglįdešimtmečiams ir šimtmečiams).
4 pastaba. Kelia didelių abejonių, kad be aiškaus mokslinio pagrindimo užsimota dar gausiau riboti miškų išteklių naudojimą. Nes nėra pagrįstų įrodymų, kad tai prisidės tiek didinant miškų indėlį absorbuojant ŠESD emisijas, tiek prie bioįvairovės miškuose išsaugojimo, tiek prie miškų stabilumo, atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos didinimo. Greičiau- priešingai.
Paaiškinimas: Ir miškų naudojimo, ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimai klimato kaitos kontekste neabejotinai svarbūs, ir šiomis temomis vertėtų plačiau padiskutuoti (kad ir dėl miškotvarkos priemonių, planų rengimo metodikos ateityje siekiant turėti tvaresnius, daugeliu prasmių turtingesnius miškus, geriau subalansuotą ne tik priaugančios ir paimamos medienos tūrio balanso požiūriu, bet ir įvairaus amžiaus medynų užimamų plotų tolygiu išsidėstymu, nuoseklia kaita ir pan.). Tie kas visada deda lygybės ženklą tarp „nekirsti, nenaudoti miško“ ir „saugoti nykstančią biologinę įvairovę“ apsigauna: atskirais atvejais tai tinkami veiksmai, o atskirais - netgi ir visai priešingi. Tvariai ūkininkaujant iš medynų išimama medienos dalis (jei ji panaudojama gaminiams) nesumažina medyno produktyvumo, netgi pagerinamos sąlygos likusių sklype medžių produktyvumo didinimui, sudaromomis sąlygoms didėja ir miškų produktyvumas (čia sukaupiamos biomasės požiūriu), o tuo pačiu ir jų galimybės kaupti anglį, absorbuoti anglies dvideginį.
5 pastaba. Nėra numatyta investuoti į mokslinius tyrimus su klimato kaita susijusiems procesams tirti, ir pasiūlyti reikalingus plėtoti sprendimus/ skatinimo priemones šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako mažinimui.
Paaiškinimas: Moksliniai tyrimai leistų, pavyzdžiui, pasitikrinti NECP plano rengime naudotą ŠESD emisijų skaičiavimo metodiką. Ar tikrai ji tinkama vykdant skaičiavimus Lietuvai? Juk be eilės abejonių skaičiavimuose keliamų veiksnių, Lietuvoje dar turime ir šaltą žiemą, kai visi biologiniai procesai (taigi – ir ŠESD emisijos) stipriai sulėtėja. O šiltesniems kraštams rengta metodika galimai neįvertina šio faktoriaus poveikio.
Tuo pačiu, moksliniai tyrimai prisidėtų rengiant skatinimo priemonių paketą CO2 pėdsako mažinimui kuriame galima pasiūlyti reikalingus plėtoti sprendimus/ skatinimo priemones šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako mažinimui. Kitais žodžiais- kad miškininkavimas būtų vykdomas, o mediena būtų apdirbama ir naudojama kuo arčiau augimo vietos, mažinant taršą transportuojant.
LMSA inf.
Besidomintys išsamiau miškų ūkio indėliu ir galimybėmis švelninant klimato kaitos pasekmes susipažinkite su:
✅ VU Botanikos sodo direktoriaus dr.Audriaus Skridailos,LMSA Valdybos nario straipsniu "Pristatytas atnaujintas Lietuvos integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas 2021-2030 m. – liūdna ekologinė prognozė šalies miškams" čia...>>>
✅ Valstybinės miškų tarnybos specialistų V. Kazanavičiūtės, A. Kasperavičiaus, A. Kuliešio, G. Kulboko prezentacija "Miškų vaidmuo klimato kaitos švelninimo kontekste" [čia...>>>], pristatyta 2019 m. lapkričio 26 d., įvykusioje Aplinkos ministerijos organizuotoje diskusijoje „Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės miškininkystės sektoriuje".
