Naujienos

✅ Medienos ištekliai Lietuvos miškuose per 20 metų ir jų plėtros perspektyvos

Pirmasis bandymas Lietuvoje objektyviai įvertinti medienos išteklius buvo atliktas 1969 m., inventorizavus valstybinius miškus atrankos metodu beveik 1,5 mln. ha plote. Buvo gauti gana reikšmingi brandžių medynų tūrio skirtumai lyginant su tūriu nustatytu sklypinės inventorizacijos metu. (1 pav.) Praėjo beveik 30 metų, kol išaugo poreikis objektyviai informacijai apie medienos išteklius tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmenimis ir 1998 m. pradėta reguliari tęstinė inventorizacija atrankos metodu. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku medienos išteklius ir jų pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus.

Šios inventorizacijos metu gauti duomenys leido iš esmės  patikslinti iki šiol naudojamos ūkiniam projektavimui sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, pritaikyti atrankos metodą brandžių medynų inventorizacijai urėdijos lygmenyje. Šiame straipsnyje pateiksime duomenis apie medynų tūrio kaitą Lietuvoje 20 metų laikotarpyje pagal keturių nacionalinės miškų inventorizacijos penkmetinių ciklų duomenis.

1 pav. Brandžių medynų vidutinio tūrio kaita pagal nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) ir sklypinės miškų inventorizacijos (SMI) duomenis

Medienos ištekliai miškuose yra išreiškiami stiebų tūriu, tūrio prieaugiu, paprastai su žieve, kubiniais metrais. Medžių stiebai, jų tūris ar prieaugis yra apskaitomi matuojant stiebo ilgį nuo šaknies kaklelio iki viršutinio pumpuro. Šaknies kaklelis yra ta vieta, kur baigiasi stiebas ir prasideda šaknys. Sausose augavietėse šaknies kaklelio vieta dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi, o drėgnose ar šlapiose – dažniausiai ji būna iškilusi virš žemės paviršiaus. Tai gana svarbi detalė, kadangi nemažai šalių augančio stiebo tūrį nustato nuo kelmo pjūvio vietos, tokiu būdu virš šaknies kaklelio esanti antžeminė kelmo dalis į stiebo tūrį neįskaitoma. Dėl šios priežasties stiebo tūris gali būti sumažintas apie 2 proc. Siekiant matavimų objektyvumo, Lietuvos NMI metu šaknies kaklelio vietai identifikuoti yra naudojama metodika, užtikrinanti stabilią skersmens 1.3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio matavimo vietą ne tik vienkartinių matavimų metu laikinuose apskaitos bareliuose bet ir pakartotinai matuojant medžius pastoviuose apskaitos bareliuose, kai yra svarbu nenaudoti išorinio skersmens matavimo vietos ženklinimo. Europoje kol kas nėra vieningos metodikos skersmens matavimo vietai nustatyti, kas būtų labai svarbu harmonizuojant matavimus tarp šalių ir užtikrinant rezultatų palyginamumą bei stabilumą visoje Europoje.

Bendras medienos tūris Lietuvos miškuose 2002 – 2017 m. padidėjo nuo 455 iki 547 mln. m³, t.y. penktadaliu, vidutiniškai 6,1 mln. m³ (3 m³/ha) kasmet. Paskutinis dešimtmetis buvo ypač intensyvaus tūrio didėjimo laikotarpis – 7,1 mln. m³ kasmet. Tokiam padidėjimui daugiausia įtakos turėjo atkurtų po 1992-1996 m. pažeidimų eglynų perėjimas į intensyvaus augimo (II-III amžiaus klasės) laikotarpį, taip pat didžiuliai pušynų, vyresnių nei 40 metų, su labai intensyviu augimu, plotai. Pušies I – III amžiaus klasių jaunuolynų plotai, gerokai mažesni už normalų, t.y. tolygaus pasiskirstymo amžiaus klasėmis plotą, taip pat ženkliai prisidėjo prie pušynų vidutinių tūrio ir prieaugio padidėjimo. Visa tai lėmė, jog didžiausi medienos tūriai sukaupti ir toliau intensyviausias jų kaupimas vyksta pušynuose (2a pav.). Eglynai ir beržynai pasižymi palyginti vienodu sukauptu tūriu ir vienodu tolesnio tūrio kaupimo intensyvumu. Eglynuose tai vyksta tūrio didėjimo ploto vienete sąskaita (2b pav.), o beržynuose – medynų ploto didėjimo sąskaita. Medienos tūrių didėjimas kitų minkštųjų lapuočių, ypač drebulės ir baltalksnio medynuose, yra pats lėčiausias (2a pav.).

Intensyviausiai medžių stiebų tūris ploto vienete didėja pušynuose dėka labai rezervuotų pagrindinių kirtimų ir dėka neproporcingai mažesnio pirmųjų trijų amžiaus klasių pušynų ploto (2b pav.). Eglynų vidutinio tūrio kaita pradedant 2007 metais yra panašaus intensyvumo kaip ir pušynų. Vidutiniškai 84 m³/ha mažesni eglynų, lyginant su pušynais, tūriai yra paaiškinami I-II amžiaus klasių eglynų, turinčių mažiausius tūrius, plotais, apie du kartus viršijančiais normalų amžiaus klasės plotą, taip pat 30 metų trumpesniu eglynų apyvartos periodu. Visų kitų minkštųjų lapuočių medynų vidutiniai tūriai kinta 150 – 270 m³/ha ribose, mažiausi yra baltalksnynuose, didžiausi – drebulynuose. Baltalksnynų ir drebulynų vidutiniai tūriai analizuojamame laikotarpyje keitėsi mažiausiai. Drebulynų vidutinio tūrio sumažėjimas 2002-2007 metais įvyko dėl šių medynų I amžiaus klasės medynų plotų ryškaus padidėjimo.

Lietuvos miškų rūšinės sudėties kaitą per 20 metų išnagrinėjome trimis aspektais: palygindami vyraujančių medžių rūšių medynų ploto ir medynų tūrio santykio bei medžių stiebų tūrio santykio pagal medžių rūšis visuose medynuose pasikeitimus (lent.). Analizuojamo laikotarpio metu sumažėjo pušynų (2,1 proc. punkto) ir baltalksnynų plotai (0.5 proc. punkto), padidėjo beržynų (0.7), drebulynų (0,6), juodalksnynų plotai (1.9 proc. punkto).

Pagal visų trijų rūšinės sudėties rodiklių kaitą galima išskirti keletą medžių rūšių grupių. Pušynų ploto daliai mažėjant, tiek pušynų tūrio, tiek pušies medžių tūrio dalis vis tiek didėja, kas rodo, jog pušynai nepakankamai pasipildo jaunuolynais, o pušynuose sukauptos medienos atsargos naudojamos labai rezervuotai.  Juodalksnynų ploto daliai didėjant, didėja juodalksnynų ir juodalksnio medžių tūrio dalys, kas rodo, jog juodalksnio medžiai gana anksti pasiekia didelį prieaugį, o juodalksnio naudojimas nėra intensyvus. Panašios tendencijos stebimos ir eglynuose. Beržynų ir drebulynų ploto daliai didėjant, jų tūrio dalys, tiek medynų, tiek medžių mažėja dėl šių medynų intensyvaus naudojimo, brandžių medynų kaitos jaunuolynais.

Brandžių medynų ištekliai Lietuvos miškuose pastaruosius 20 metų didėjo itin sparčiai (3 pav.). Labiausiai didėjo ir tebedidėja beržynų, pušynų ir juodalksnynų brandžių medynų plotai – vidutiniškai po 8-12 tūkst. ha per 5 metus. Tarp brandžių medynų šiuo metu vyrauja beržynai (113.5 tūkst. ha), po jų seka eglynai (76,6 tūkst. ha), baltalksnynai (70,4 tūkst. ha) ir tik ketvirtoje vietoje pušynai (64.9 tūkst. ha). Stabiliausi yra brandžių drebulynų plotai – 69-71 tūkst. ha, jų plotas paskutinį penkmetį  sumažėjo iki 60,8 tūkst. ha. Tai sprendimo sumažinti perbrendusių drebulynų plotus, nustatant brandžių drebulynų VRM iškirtimą per 12 metų, rezultatas.

3 pav. Brandžių medynų ploto kaita III-IV grupės miškuose 2002-2017 metais

Brandžių medynų rūšinė sudėtis pagal medžių stiebų tūrius, tiek bendrus, tiek ploto vienete yra gana skirtinga, lyginant su visų medynų tūrio rūšine sudėtimi (4a, 4b pav.). Brandžių medynų tūriai 2002 – 2017 m. padidėjo nuo 110 iki 152 mln. m³ t.y. beveik 1,4 karto arba vidutiniškai 2,8 mln. m³ kasmet, nežiūrint kasmet iškertamo vidutiniškai 10 mln. m³ stiebų tūrio. Vidutinis kasmetinis brandžių medynų tūrio didėjimas pastarajame dešimtmetyje pasiekė 3.8 mln. m³. Brandžiuose medynuose sukaupiamai medienai tenka pusė kasmet visuose šalies miškuose sukaupiamos medienos.   Daugiausiai brandžios medienos sukaupta beržynuose, po jų seka eglynai ir pušynai (4a pav.). Brandūs pušynai pagal bendrą medynų tūrį tik pastarąjį penkmetį aplenkė drebulynus. Drebulynai  2002 metais pagal brandžių medynų tūrius vyravo šalies miškuose. Brandžių juodalksnynų ir baltalksnynų medienos ištekliai yra artimi ir mažiausi minkštųjų lapuočių tarpe. Drebulynai pasižymi labiausiai stabiliais nagrinėjamame laikotarpyje brandžių medynų tūriais (23,3 – 25,5 mln. m³). Kitų medžių rūšių brandžios medienos išteklių kaupimo intensyvumas pastarajame dešimtmetyje kito nuo 3.6 iki 11.4 mln. m³. Pušynuose per pastaruosius 10 m. brandžių medynų tūriai padidėjo daugiausia - 11,4, beržynuose 8.9 mln. m³, juodalksnynuose – 6.7 eglynuose – 5.9, ir baltalksnynuose – mažiausiai - 3,6 mln. m³, tuo tarpu drebulynuose sumažėjo 1,1 mln. m³.

Vidutiniai brandžių medynų tūriai 2017 m būklei yra didesni už vidutinius visų medynų tūrius vidutiniškai 1,3 karto. Mažiausiu brandžių ir visų medynų tūrio 1ha santykiu pasižymi pušynai (1,25) ir  baltalksnynai (1,23) , kuriuose vyrauja vyresnio amžiaus medynai. Didžiajai daliai medynų (eglynai, beržynai, drebulynai, ąžuolynai) šis santykis prilygsta  1,53 – 1,55.

 Brandžių medynų tūrio pokyčius artimiausioje ateityje lems suformuotas vidutinio bei pribręstančio amžiaus medynų vyravimas bei tuo sąlygojamas jų  tūrio prieaugis ir tūrio prieaugio kaupimas. Pribręstančių pušynų ir eglynų vidutiniai tūriai yra artimi brandžių medynų tūriams, o pribręstančių pušynų netgi didesni už brandžių pušynų vidutinius tūrius. Tai svarbi prielaida brandžių medynų vidutinių tūrių didėjimui ir ateityje, leidžianti pagrįstai teigti, jog artimiausią dešimtmetį brandžių medynų tūriai kasmet didės vidutiniškai 4-5 m³/ha. Didėjančios brandžių medynų atsargos III – IV grupės miškuose artimiausioje ateityje orientuoja į didėjantį  miško naudojimo potencialą.

Savalaikis brandžių medynų atkūrimas pušimi, egle, kietaisiais lapuočiais yra svarbiausias apsirūpinimo, kokybiška, vertinga mediena ir ateityje, garantas.

Santrauka. Pušynai pasižymi didžiausiais Lietuvos miškuose sukauptais medienos ištekliais (226 mln. m³), taip pat didžiausiais vidutiniais tiek visų (333 m³/ha), tiek brandžių medynų (417 m³/ha) vidutiniais tūriais bei didžiausiu brandžių medynų kaupimo intensyvumu (6.6 mln. m³) per pastarąjį penkmetį. Eglynai (378 tūkst. ha) ir beržynai (431 tūkst. ha) yra sukaupę daugmaž vienodus medienos išteklius (atitinkamai 94 ir 88 mln. m³), taip pat ir artimus brandžių medynų išteklius ( 29,6 ir 35,6 mln. m³). Eglynuose yra 20 proc. didesni nei beržynuose vidutiniai tūriai (249 ir 203 m³/ha). Drebulynai pagal vidutinį visų medynų (250 m³/ha) ir brandžių medynų (383 m³/ha)  stiebų tūrį prilygsta eglynams (atitinkamai 249 ir 386) ir šiuo požiūriu pranoksta visų kitų medžių rūšių medynus. Juodalksnynai pasižymi vidutinio dydžio, o baltalksnynai mažiausiais medynų tūriais ploto vienete.

Augantys Lietuvos miškuose medienos ištekliai, jų kaupimo intensyvumas yra racionalios ūkinės veiklos bei moksliniais pagrindais grįsto miškininkavimo modelio taikymo per pastaruosius 50 – 70 metų, racionalaus gamtosauginių, socialinių bei ekonominių funkcijų derinimo rezultatas.  Medienos ištekliai, jų dinamika sudaro prielaidas ne tik medienos naudojimo stabilumui artimiausiais dešimtmečiais, bet ir jo augimui.

Skelbtas „Mūsų Girios“ , 2019. Nr.8, 8-10 p.