Naujienos

Vietos bendruomenės: Punios šilas – palikime ilsėtis ramybėje?

Negi aplinkosaugininkų savaip "saugomą“ Punios šilą pasmerksime lėtai žūčiai? - tokį kausimą kelia vietos bendruomenės,  kurioms rūpi Punios šilo gyvybingumo išsaugojimas. Tam vietiniai gyventojai siūlo imtis deramų medžių sveikatingumui užtikrinti priemonių vietoj to, kad penkis kartus išplėtus gamtinio rezervato teritoriją,  ten augančius spygliuočius medžius palikti kinivarpų bei Dievo malonei. Šį antradienį išplatintame Vietos bendruomenių pranešime žiniasklaidai [čia...>>>] skelbiama apie pilietiškai nusiteikusių aplinkinių kaimų gyventojų organizuojamą akciją „Kinivarpa“, kurios metu vietos gyventojai stebės galimai šio kenkėjo pažeistus medžius.

Vietos bendruomenių nariai pareiškime dėkoja visiems garbingiems žmonėms,  taip nuoširdžiai susirūpinusiems Punios šilo ateitimi. Tačiau atkreipia dėmesį, kad žmonių kilniais jausmais ir ketinimais yra begėdiškai manipuliuojama. Aktyvūs piliečiai labai laukia žiniasklaidoje objektyvių miškininkų mokslininkų  reakcijos. Labai jau jie ilgai tyli, todėl  tampa ypač sudėtinga kovoti su vėjo malūnais.

Žemiau- 2019-08-05 Vietos bendruomenių pareiškimo žiniasklaidai tekstas:

Punios šilas – palikime ilsėtis ramybėje?

2019 07 12 buvusio Aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva pradėta aktyvi viešųjų ryšių akcija dėl sustabdyto Punios šilo gamtinio rezervato ribų koregavimo (rezervato ploto padidinimo  penkis kartus) projekto. K.Navickas apgalvotai pakeitė pavadinimą, skanduodamas, jog nutrauktas projektas išsaugoti šilo sengirę.

Dėkojame visiems garbingiems žmonėms,  taip nuoširdžiai susirūpinusiems Punios šilo ateitimi. Neabejodami pasirašytume 2019 07 30 d. Peticijos Respublikos Prezidentui preambulę, nes tai yra mūsų daugelio metų viltingas siekis. Tačiau, matydami Punios  šile ir ten esančiame 457 ha gamtinio rezervato plote  vykstančius realius pokyčius, drįstame teigti , kad įteisinus rezervato reikalavimus, tai yra palikus šilą ramybėje, unikalus miško eglėms ir pušims po keliolikos metų galėsime pasakyti – amen.  

Pastebėjome, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje vietos bendruomenių pastabos ir pasiūlymai sąmoningai  yra pateikiami klaidingai arba menkinami ir kompromituojami. Todėl paviešiname kokius pagrindinius gamtinio rezervato plėtrai prieštaraujančius pagrindinius argumentus  ir pasiūlymus per pastaruosius du metus ne kartą esame teikę juos atmetusiems Aplinkos ministerijos buvusiems vadovams ir specialistams: 

1.     Teiginys, kad gamtiniame rezervate miškas apsisaugos nuo pavojingų medžių liemenų kenkėjų yra klaidinantis ir nusikalstamai  pavojingas ne tik Punios šilui, bet ir gretimiems miškams. Gamtiniame  rezervate atsiranda labai palankios sąlygos ne tik retųjų rūšių, bet pirmiausiai  pavojingų kenkėjų ir invazinių augalų aktyviai plėtrai. Kaip rodo Belovežo girios Lenkijoje patirtis, miško rezervate uždraudus sanitarinius kirtimus vos per dešimt metų garsiojoje girioje neliko nė vienos kenkėjų nepažeistos eglės, kenkėjai  jau  pradeda pulti ir pušis. Nuo vienos eglės per sezoną kinivarpos užkrečia 20-30 medžių, kenkėjai skrenda iki 3 kilometrų atstumu.

2018 10 02 Punios šile lankėsi buvęs Aplinkos ministras K.Navickas su specialistų svita. Tada  ministrą  perspėjome, kad iš palikto ramybėje esamo 457 ha gamtinio rezervato ir iš pilnai nesutvarkytų  2017 metų škvalo išvartų masiškai plinta pavojingi medžių liemenų kenkėjai. Pakvietėme ministrą į genetinį medyną ir parodėme 15 kinivarpų tik ką užpultų eglių. Kartu buvo ir Saugomų teritorijų departamento atstovė Rūta Baškytė. Tačiau jokių priemonių nesiimta. Į mūsų raštišką perspėjimą Nemuno kilpų parko tuo metu l.e.p. direktorius Renatas Jakaitis, žinodamas ministerijos požiūrį,  ramiausiai atsirašė, kad rimto pavojaus nemato. Tik iškvietus Aplinkos ministerijos Sanitarinės miškų priežiūros specialistus 2018 10 24 daugybiniai kinivarpų  židiniai nustatyti [VMT raštas čia...>>>]. Kol buvo gautas aplinkosaugininkų derinimas,  kenkėjai peržiemojo miško paklotėje.  Apie šių kenkėjų pavojų perspėję ir rezervato išplėtimo projektą kritikavę  tuometinės Alytaus urėdijos vadovai, pasinaudojus reorganizaciją buvo atleisti.

Per pastaruosius du metus,  esant sausringoms vasaroms,  kinivarpų pažeistų eglių ir pušų židinių kiekis Punios šile didėjo  grėsminga geometrine progresija. Ir dalinai „palikus ramybėje“ spygliuočių  medžių nykimas šile auga katastrofiškai. Miškininkai mato kinivarpų šile užpultas egles ir pušis. Tačiau bijodami visuomenės reakcijos ir aplinkosaugininkams vilkinant leidimų išdavimą, būtinąsias privalomas sanitarinės apsaugos priemones vykdo vangiai. Mat filmuojant šile nupjautų rąstų rietuves niekas nepaaiškina, kad visų tų rąstų kamienai pažeisti kinivarpų, todėl  visuomenė teisėtai labai piktinasi kirtimais valstybės saugomoje teritorijoje. 

2. K.Navicko ir ir jo kompanionų deklaruojamas teiginys, kad Punios šilo gamtiniame  rezervate po 50 metų susiformuos graži sengirė yra visuomenę jau sukiršinęs mitas.  Trijuose seniausiuose  Punios šilo rezervato kvartaluose, Dubravos rezervatinėje apyrubėje  rasite vos kelias vietas, kurias galėtume vadinti gražia sengire. Rezervatuose žūvančių  spygliuočių medžių  vietoje išauga menkaverčiai lapuočiai. Labiausiai plinta nepraeinami menkaverčių lapuočių krūmynai, auga lazdynai, aukštos žolės. Neapgaudinėkime žmonių - niekas po 15-20 metų į tokius  miškus nebeįeis nei uogauti, nei grybauti, nei norės lankyti.  Kaip rodo situacija Belovežo girios rezervate net ir specialiuose apžvalgos takeliuose ten  teko iškabinti ženklais,  nes vaikščioti labai pavojinga dėl nuolatinių paliktų žūti medžių išvartų. 

3. Manome, kad valstybės ir visuomenės interesas yra ne gamtinio rezervato išplėtimas, o  kompleksinis visų unikalaus Punios šilo  vertybių darnaus išsaugojimo ir platesnio atvirumo žmonėms priemonių projektas. Unikalaus Punios šilo gelbėjimui ir jo vertybių išsaugojimui reikalingos skubios papildomos priemonės. Moksliniams eksperimentams pakanka esamo 457 ha gamtinio rezervato  ir 460 ha kertinių buveinių, užimančių trečdalį Punios šilo ploto.   

4. Siūlome, kad  Punios šile  būtų taikomos šios  papildomas  miško vertybių  apsaugos ir atvirumo žmonėms priemones:

4.1. Leisti sveikiems medžiams šilo draustiniuose  natūraliai sulaukti „ gilios senatvės“, paliekant puvimui virtuolių tiek, kiek tai reikalinga retų rūšių patikimai egzistencijai palaikyti.         

4.2. Draustinio teritorijoje vykdyti tik griežtai gamtosaugininkų prižiūrimus sanitarinius kirtimus, apsisaugant nuo pavojingų spygliuočių liemenų kenkėjų plėtros ir laiku pašalinti  vėjovartų padarinius.        

4.3. Šilas turi būti prieinamas visiems lankytojams ir  tam sudarytos tinkamos sąlygos  (išskyrus  esamą 457 ha gamtinį rezervatą) . 

4.4. Pritariame rezervato projekte planuotai pietinio šilo pakraščio rekreacinei, pažintinei ir  edukacinei zonai,  kuri galėtų  būti dar labiau išplėsta, sudarant galimybe lankyti  senąjį ąžuolą, mineralinio  vandens šaltinį, kitus patrauklius objektus,  įrengti  sveikatingumo ir sporto alėjas ir kt.  

4.5. Rengiant šilo vertybių išsaugojimo ir atvirumo bei pritaikymo  visuomenės pažinimui ir rekreacijai projektą būtina bendradarbiauti su Alytaus rajono savivaldybe, derinti projektą  su  savivaldybės planais dėl susiekimo per Nemuną tarp Punios  šilo ir  Punios piliakalnio.    

 4.6.  Užtikrinti tinkamą Punios šilo išsaugojimo projekto priemonių viešumą vietos bendruomenėms ir visiems gamtą mylintiems žmonėms.  

Akcija „Kinivarpa“  

Daug kartų kvietėme atvykti į Punios šilą ir įvertinti grėsmes Seimo Aplinkos komiteto narius. Tačiau 2018 metais buvo atvykę tik Kęstutis Bacvinka, Virginija Vingrienė ir alytiškis Petras Valiūnas. Mūsų pakviesti  situaciją šile matė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“  atstovai, Alytaus Forumo ir Alytaus mokslininkų draugijos  nariai. Džiugu, kad gamtą mylinčių specialistų publikacijos ir nuotraukos taip išpopuliarino unikalus šilo vertybes, kad Punios šilo likimu domisi vis daugiau žmonių. Tačiau būtina matyti ir grėsmes. 

Mūsų nuogąstavimų įrodymui artimiausią savaitę Punios šile organizuojame akciją „Kinivarpa“. Bus atžymėti ir nufotografuoti 103 kinivarpų nugraužtų pilkų eglių ir pušų kamienai  bei naujai kinivarpų užpultų medžių  židiniai (tiek garbių žmonių pasirašė 2019 07 30 Peticiją Respublikos Prezidentui). Viešai paskelbsime nuotraukas, pateiksime kenkėjų židinių koordinates, kad visi,  kam iš tiesų rūpi šilas, galėtų surasti ir pamatyti kaip sparčiai miršta aplinkosaugininkų  „saugomas“  miškas.

Įvykdžius Punios šile išplitusių kinivarpų židinių atžymėjimo akciją,  lauksime, gal pagaliau atvažiuos ir Peticiją pasirašę Seimo nariai, o gal ir kiti labai garbingi, kilnių tikslų turintys, tačiau gražiais mitais suklaidinti žmonės. Lauksime  kaip reaguos Aplinkos ministerijos  Miškų sanitarinės priežiūros tarnyba. Lauksime Aplinkos ministerijos apsisprendimo dėl skubių Punios šilo gelbėjimo ir pagrįstos ilgalaikių jo vertybių apsaugos priemonių programos.  

Akcijos „Kinivarpa“ nuotraukas ir rezultatus skelbsime socialinio tinklo Facebook paskyroje Punios šilas: www.facebook.com/punios.silas/

Praniūnų kaimo bendruomenės pirmininkas Geralda Lankelienė

Genių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Karalukienė

Geniu kaimo bendruomenės „Beržynas“ pirmininkė Lina Astrauskienė

Panemuninkų kaimo bendruomenės pirmininkas Virgilijus Pranskevičius

Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“  pirmininkas dr. Kazimieras Sventickas