Naujienos

Latvijos žemės ūkio ministro K. Gerhards darbotvarkė šalies miškų sektoriui

Pastaruoju metu daug pozityvių naujienų sulaukia iš miškų politiką kuruojančios ministerijos vadovo kaimyninės Latvijos privačių miškų savininkai.  Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards susipažino su miškų sektoriaus plėtros galimybėmis ieškodamas būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, kad atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę [plačiau-čia...>>>]. Rengiami nauji Miško kirtimo taisyklių pakeitimai dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo [plačiau- čia...>>>]. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą (kaip kad Lietuvoje) net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc. mažesnis lyginant su kaimynine Lietuva.

Verta mūsų politikams susipažinti su kaimyninės Latvijos žemės ūkio ministro Kaspars Gerhards, kuruojančio ir miškų sektorių, viename paskutinių interviu portalui zemeunvalsts.lv išsakytomis mintimis:

✔ -Mano prioritetas yra užtikrinti, kad „laukai būtų gyvi“! 
✔ -Miškų sektorius yra vienas svarbiausių Latvijos ekonomikos sektorių. Šiuo metu miškas užima 52% mūsų šalies teritorijos ir sudaro apie 20% Latvijos eksporto vertės. 2018 m. miško produktų eksportas viršijo 2,5 mlrd. Eurų. 
✔ -Ūkinės veiklos apribojimai privačiai nuosavybei turi būti tinkamai atlyginami (kompensuojami)
✔ -Valdžios institucijų supratimo apie žemės ūkio, miškininkystės ir kitus procesus negalima atskirti nuo realybės, 
✔ - Mano nuostata yra ta, kad, gyvendamas ir dirbdamas kaime, žmogus gautų vidutiniškai ne mažiau kaip 1000 EUR darbo užmokestį ir kad jis nesijaustų blogiau vertinamas kaip asmuo, dirbantis Rygoje ar kituose miestuose.
✔- Aplinkosauginiai apribojimai neturi tapti biurokratine našta, kuri gali dėl neužtikrinamų ir nereikalingų reikalavimų, taip pat psichologiškai „nužudyti“ ūkininkaujančio žemės ar miško savininko norą tęsti ar plėtoti savo veiklą.

ir pora išsamesnių citatų:

[...] Klausimas- Biudžeto rengimo metu pateikėte pasiūlymą, kuriame numatyti esminiai veiklos apribojimų kompensavimo pakeitimai. Trumpai apie pasiūlymo esmę!

Atsakymas: Mano pasiūlyme yra numatytas tinkamas atlyginimas (kompensacija), jei ūkio subjektų veikla būtų apribota. Jei tai nebus padaryta, valstybės atsakomybė yra privataus turto, kurį nekompensuojame, nustatymas. Tai nėra teisinga! Valstybė turi pasirūpinti gamtos įvairove, bet jei ją atlieka privatus asmuo, turintis valstybės nustatytą draudimą, jis turi būti tinkamai kompensuojamas. Pavyzdžiui, jei pajamos iš ekonominės veiklos yra 20 000 EUR, bet mes kompensuojame 600 eurų, kaip sąžiningai tai yra?[...]

[...] Klausimas: Pastaruoju metu daugelis buvo girdėję apie įvairius biologinės įvairovės tyrimus. Kokia jūsų nuomonė apie tyrimus, išvadas ir ką su juo daryti?

Atsakymas: Jų organizuojamos įvairios organizacijos ir tyrimai. Svarbu, kad šie tyrimai būtų moksliškai pagrįsti. Žinoma, taip pat kruopščiai apsvarstyta: ir jų poveikis, ir rezultatų panaudojimas. Mokslininkai turėtų pasiūlyti galimybes. Tai neturi tapti biurokratine našta. Pernelyg didelė biurokratinė našta gali pasirodyti neprieinama ir pernelyg sudėtinga, taigi ne tik sulėtinti verslą ir jo vystymąsi, bet ir galbūt visiškai sustabdyti verslą. Tokia situacija gali kilti dėl neužtikrinamų ir nereikalingų reikalavimų, taip pat psichologiškai „nužudyti“ verslininko norą tęsti ar plėtoti savo veiklą. Reikia atsižvelgti į tai, kad miškininkui ir ūkininkui, kaip kiekvienam verslininkui, svarbu dirbti ar įgyvendinti savo verslą taip, kad įmonė būtų gyvybinga, pelninga ir kad vystymasis ir augimas vietos lygmeniu Europa ar pasaulio rinka nebūtų vien tik svajonė. Tačiau, jei tyrimas, kokie procesai yra moksliškai pagrįsti ir aiškiai nurodo visas tendencijas, turėtų būti atsižvelgta [...]

Išsamiau: https://www.zemeunvalsts.lv/atbildiba-par-vairak-neka-40-latvijas-eksporta

Sekite naujienas mūsų asociacijos paskyroje soc.tinkle Facebook: