Naujienos

dr.(HP) St.Mizaras: Komentaras dėl miškų kirtimų nutraukimo poveikio pažymos

Valstybinė miškų tarnyba, VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė pažymą apie pagrindinių ir kitų miškų kirtimų nutraukimo Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais (2019 m. sausio 23 d. Nr. 01-1). Pažymoje miškų kirtimų nutraukimo ekonominiai ir socialiniai aspektai buvo apibūdinti tokiais rodikliais: miško naudojimo sumažėjimas, neiškirstos medienos vertė nenukirsto miško kainomis, mokesčių į valstybės biudžetą sumažėjimas, kompensacijų privačių miškų savininkams padidėjimas, darbo vietų skaičiaus sumažėjimas.

Analizuojant ekonominius ir socialinius aspektus neatsižvelgta į pridėtinės vertės ir mokesčių praradimus susijusiuose su miškų ūkiu medienos pramonės bei energetikos sektoriuose, praleistas svarbus socialinis rodiklis – kirtimų nutraukimo poveikis rekreacijai.

Pažymoje nėra kirtimų nutraukimo poveikio ekologinėms miškų funkcijoms (išskyrus anglies kaupimo) analizės. Ji pakeista švietėjiška informacija apie natūralių miško buveinių pasiskirstymą šalyje bei apie jų gamtinę naudą. Bandymas analizuoti miškų ekologinę naudą remiantis įvairiais literatūroje žinomais jos ekonominiais vertinimais nėra metodiškai pagrįstas. Negalima lyginti pagal realias rinkas nustatytų miškų kirtimų nutraukimo ekonominių nuostolių su pagal hipotetines rinkas atliktų miškų ekologinių funkcijų vertinimais. Miškų kirtimų ribojimo ekonominius nuostolius bus galima palyginti su ekologinių pokyčių vertinimais, kai miškų ekologinės paslaugos taps rinkos objektu. Tokių rinkų užuomazgų pasaulyje jau yra.

Pažymoje pateiktų poveikių vertinimų nepakanka norint subalansuoti kirtimų nutraukimo ekonominius, socialinius ir ekologinius poveikius. Jei socialiniai ir ekonominiai poveikiai analizuoti pagal 3 scenarijus, tai apie šių scenarijų ekologinius skirtumus duomenų nėra. Saugomų teritorijų plotas neparodo ekologinės naudos, kuri pasireiškia tuo, kas saugoma.

Pažymos uždaviniams spręsti taikytina miškų ūkio darnumo vertinimo metodologija. Tik šiuo atveju vertintinas ne šalies miškų ūkio darnumas, o kirtimų nutraukimo darnumas t. y. suderinimas jo ekonominių, socialinių ir ekologinių pasekmių. Miškų ūkio darnumas tapo svarbiausiu miškų politikos tikslu daugelyje šalių. Jis deklaruojamas ir Lietuvos nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje: siekiama užtikrinti darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose bei VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2019-2023 metų veiklos strategijoje, siekiant kurti didžiausią ekologinę , ekonominę ir socialinę naudą visuomenei, užtikrinti darnų ūkininkavimą miškuose. Miškų ūkio darnumo tikslus deklaruojančios strategijos turėtų būti papildytos šio darnumo vertinimo ir analizės metodikomis. Čia galima remtis gausiais įvairių šalių ir tarptautiniais miškų ūkio darnumo moksliniais tyrimais ir praktiniais taikymais. Šiuo metu žinoma 11 tarpvalstybinių bei tarptautinių miškų ūkio darnumo įvertinimo procesų bei sistemų. Lietuva dalyvauja Europinėje. Miškų ūkio darnumui vertinti plačiausia taikomi daugiakriterės analizės metodai. Jų esmę sudaro kriterijų ir rodiklių rinkinių sudarymas, jų svarbumo įvertinimas, rodiklių faktinių ir tikslinių reikšmių nustatymas, vertinimo procedūros.

Norint derinti Lietuvos miškų kirtimą ir jų saugojimą, reikalingi išsamūs duomenys apie abu procesus. Lietuvoje netgi duomenys apie kirtimų apimtis prieštaringi. Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis (2016 m.) pagal kelmų apskaitą Lietuvoje buvo iškirsta 9,0 mln. m³ likvidinės medienos. 2011-2015 m. miškų ūkio statistikos duomenimis – 7,2 mln. m³. Kasmet „išgaruodavo” po 1,8 mln. m³. O per 20 metų? Tai mažiausia 100 tūkst. ha plynų biržių. Miškų kirtimų padidėjimas tapo akivaizdus. Tai gali konstatuoti kiekvienas grybavęs Lietuvos miškuose dvidešimto amžiaus antroje pusėje ir dabar. O dar pridėjus miškovežių judėjimą link Klaipėdos ir link kai kurių kaimyninių šalių, tampa visai suprantamas dalies visuomenės neigiamas požiūris į miškų kirtimus. Turėtų būti viešai skelbiami ir paaiškinami duomenys apie realias kirtimų apimtis. Nesant objektyvaus minėto 1,8 mln. m³ kirtimų nesąryšio paaiškinimo, gali kilti įvairių hipotezių: neteisėtų pajamų gavimas, galimybė rangovams dirbti už mažus įkainius ir pan.

Kartu reikalinga informacija apie saugomų miškų funkcijų pokyčius dėl kirtimų nutraukimo: ekologinių (biologinės įvairovės; šiltnamio dujų absorbcijos; vandenų, dirvų, oro apsaugos ir kt.), nemedieninių miško produktų (grybai, uogos, vaistažolės, medžioklė) bei rekreacinių (poilsiavimas, turizmas ir kt.). Juk negalima įvertinti kirtimų nutraukimo poveikio darnaus miškų ūkio elementams (ekonominis, socialinis, ekologinis) trūkstant apie juos duomenų.

Stasys Mizaras
2019-04-15