Naujienos

Žuvinto biosferos rezervatas - vienas unikaliausių mūsų šalies gamtos kampelių. Ši saugoma teritorija labai reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai - čia randama daug retų augalų ir gyvūnų rūšių.
Aplinkosaugininkai siekia subalansuoti natūralius gamtos procesus ir žmonių veiklą. Rezervate ir jo apylinkėse vėl pradėta skatinti tam tikra ūkinė veikla. Aplinkosaugininkai siūlo saugomose teritorijose naujus, gamtai palankius ūkininkavimo būdus.

Unikali saugoma teritorija

"Apie 34 proc. Žuvinto biosferos rezervato teritorijos sudaro žemės ūkio veiklai naudojamos teritorijos, dar apie proc. - intensyvios miškininkystės zona. Nuo 2002 m. išplėsta rezervato teritorija bei pakeistas statusas. Žuvintas tapo vieninteliu Lietuvoje biosferos rezervatu. Prie senosios rezervato teritorijos, apėmusios Žuvinto ežerą ir gretimas Žuvinto bei Buktos pelkes, prijungtas Žaltyčio zoologinis draustinis, Amalvo botaninis zoologinis draustinis bei nemaži aplinkiniai plotai. Anksčiau rezervato teritorija buvo 5428 ha, dabar padidėjo daugiau nei tris kartus ir siekia 18400 ha. Į rezervato ūkinės veiklos zonas, kitaip dar vadinamas ekologinės apsaugos prioriteto zonomis, pateko ir nemažai aplinkinių žemdirbystės plotų bei miškų, kuriuose jokie ūkinės veiklos apribojimai anksčiau nebuvo taikomi. Dabar šiose zonose gyvenantiems bei ūkininkaujantiems žmonėms tenka susitaikyti su tam tikrais apribojimais, kuriais siekiama apsaugoti unikalią Žuvinto apylinkių gamtą. Tačiau šie apribojimai nėra dideli. Visų pirma jie reglamentuoja statybas - čia visi statiniai, ypač ūkiniai, gali būti statomi tik gavus atitinkamus leidimus, o didelius gyvulininkystės kompleksus čia statyti apskritai draudžiama. Žemdirbystės ir gyvulininkystės sąlygos naujai prijungtose teritorijose iš esmės nepakito, tik kontroliuojamas trąšų ir chemikalų naudojimas. Tačiau rezervato direkcija labai suinteresuota, kad ūkininkai rezervato teritorijoje dirbtų gamtai palankiu režimu - būtų suderinti ir žemdirbių, ir aplinkosaugininkų interesai", -
"Valstiečių laikraščiui" sakė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Anot direktoriaus, anksčiau aplinkosaugininkai galvojo, kad rezervate negalima jokia ūkinė veikla. Čia turėjo vykti tik natūralūs gamtiniai procesai, o aplinkotyrininkai turėjo juos stebėti. Dabar ši samprata yra pasikeitusi.

Gamta pažeista sovietmečiu

"Šimtus metų žmonės paežerių pievose šienavo, ganė gyvulius, kirto medžius, medžiojo, žvejojo, naudojo vandens augmeniją. Aplinkui mažai miškų, todėl nendrės buvo naudojamos netgi kurui, kraikui ir pašarui. Ekstensyviai žmogaus veikiama gamtinė aplinka iš esmės nenukentėjo. Didžiausias pavojus unikaliai gamtinei terpei kilo intensyvaus ūkininkavimo laikotarpiu sovietmečiu. Pavyzdžiui, Amalvo ežero aplinkoje esančios pelkės sovietmečiu buvo drastiškai numelioruotos. Aukštapelkėje buvo sumanyta kasti durpes, bet paaiškėjo, kad jos yra prastos kokybės. Žemapelkėse įrengtos kultūrinės pievos. Dabar pagal specialų planą mes stengiamės atkurti natūralų pelkių vandens režimą, grąžinti gamtai tai, kas buvo iš jos atimta", -
teigia A.Pranaitis. Anot jo, kasmet daug žmonių veržiasi į Žuvintą spanguoliauti, netgi į tas vietas, kur tokia veikla draudžiama. Atkūrus Amalvo aukštapelkės spanguolyną, kitą augmeniją, vietos gyventojai ten vėl galėtų uogauti.
Kai kurios kitos rezervato dalys, niekada nepatyrusios žmogaus veiklos, pavyzdžiui, pelkės, taip ir liko iš esmės nepakitusios. Tuo tarpu daug prieškario metais naudotų pievų sovietmečiu buvo įtrauktos į griežtos apsaugos zoną ir labai pasikeitė - apaugo karklynais, užpelkėjo. Tačiau tose pievose susiformavusi gamtinė augalija buvo vertinga. Ji sudarė sąlygas čia gyventi kai kurioms retų paukščių, vabzdžių rūšims, kurioms būtent pieva yra natūrali gamtinė terpė. Nustojus pievas šienauti, jose ganyti, ši terpė buvo pažeista.

Ūkininkavimo taisykles būtina keisti

Rezervato direkcija suinteresuota į savo prižiūrimą teritoriją sugrąžinti ūkininkus, kad jie šienautų pievas, kurios yra vertinga terpė įvairiems augalams, paukščiams, smulkiems žvėreliams ir vabzdžiams gyvuoti. Remiantis kitų ES šalių pavyzdžiu, bandoma numatyti tvarką, pagal kurią ūkininkaujantys žemdirbiai dirbtų gamtai palankiausiu režimu ir už tai gautų papildomas išmokas. Pavyzdžiui, jas galėtų gauti ūkininkas, dalį javų derliaus nenukuliantis ir paliekantis migruojantiems paukščiams. Ta pati tvarka galiotų ir ūkininkams, šalia ariamų laukų paliekantiems apsaugines juostas, kertantiems nevertingus krūmynus arba bulviakasio metu paliekantiems dirvos paviršiuje smulkias bulves, kurios yra lesalas praskrendančioms gervėms.
Šiuo metu Žuvinto apylinkių ūkininkams jau atsiveria galimybės pasinaudoti ES aplinkosaugos fondų skiriamomis lėšomis. Galima gauti išmokas už vėlyvesnį šienavimą - tuo būdu apsaugomi pievose perinčių paukščių lizdai, retesni augalai spėja išbarstyti sėklas. Deja, kol kas galiojanti Žemės ūkio ministerijos patvirtinta tvarka, anot A.Pranaičio, yra itin ydinga.
"Ūkininkai nesusigundė pasiūlymais ir negaus išmokų, nors buvo informuoti apie naujas galimybes. Žemdirbiai atvirai iš mūsų juokiasi, kai, vadovaudamiesi galiojančia tvarka, paskelbiame, jog jie gali gauti išmokas už vėlyvą šienavimą, mat tokio šienavimo ankstyviausia data numatyta… rugpjūčio 15 diena. Nesuprantu, kam galėjo šauti į galvą mintis nustatyti šią datą, kai tokiu laiku žolė yra aiškiai peraugusi, o ūkininkams rūpi ne šienapjūtės, o javapjūtės darbai. Aš, kaip gamtininkas, galiu teigti, kad šienavimą galima pradėti visu mėnesiu anksčiau, kai kone visi paukščiai jau būna išperėję palikuonis, o augalai -
išbarstę sėklas. Taigi kol kas ūkininkui labiau apsimoka natūralias pievas suarti, užsėti javais ir gauti išmokas arba tas pievas šienauti kada nori ir negauti išmokų nei jas gauti, derinantis prie nevykusių taisyklių. Tikiuosi, kad Žemės ūkio ministerija peržiūrės šiuo metu galiojančius ne visai suprantamus reikalavimus, iš esmės užkertančius kelią ūkininkams užsiimti rezervate ūkine veikla ir gauti galimas pinigines išmokas", -
viliasi A.Pranaitis.
Ekologiškai vertingose pievose suformuoti sklypai, kurie ir toliau bus siūlomi už nedidelį ar tik simbolinį mokestį išsinuomoti ūkininkams. Mokesčių už naudojimąsi jais dydį nustato Alytaus ir Marijampolės apskričių administracijos. Norintys išsinuomoti pievas ir nendrynus žmonės turės kreiptis į jas.

Nuomos mėsinius galvijus

Rezervato direkcija pati negali statytis tvartų, auginti gyvulių, užsiimti kita ūkine veikla, todėl ieško alternatyvių formų, kaip galėtų pritraukti ūkininkus. Artimiausiu metu direkcija ketina įsigyti mėsinių galvijų bandą, kuri konkurso būdu bus išnuomota vietos ūkininkams. Ūkininkas už tam tikrą mokestį galės išsinuomoti bandą, tarkime, dešimčiai metų. Per tą laiką ūkininkas privalės ganyti bandą rezervato direkcijos nustatytose vietose. Pasibaigus sutarties laikui, ūkininkas turės grąžinti bandą direkcijai. Bandą turės sudaryti daugmaž tokio paties amžiaus, įmitimo ir veislinės kokybės gyvuliai, kokius ūkininkas buvo gavęs nuomos pradžioje. Bet kokiu atveju ūkininkui tokia ūkininkavimo forma bus naudinga, nes jam liks visos pajamos už realizuotus gyvulius. Vakarų Europos šalių saugomų teritorijų administracijos tokią praktiką seniai naudoja.
Direkcija jau dabar ieško žmonių, kurie galėtų ne tik šienauti pievas, auginti mėsinius galvijus, bet ir pjauti nendres.
Žuvinto ežeras - lėtai mirštantis gamtos organizmas. Jis vis labiau dumblėja ir seklėja. Anot A.Pranaičio, dėl spartaus dumblių ir augmenijos vešėjimo kalta ir aplinkos tarša. Nors po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gamta labai išsivalė nuo teršalų (neliko masinio laukų purškimo, tręšimo, sutvarkyta daug valymo įrenginių, sumažėjo pramonės veikla), rezervato telkinius iki šiol pasiekia nešvaraus vandens dozės. Pagrindinis teršėjas - kokybiškos vandenvalos sistemos neturintis Simno miestelis, kurio teršalai Bambenos upeliu atiteka į Žuvinto ežerą.
Žuvinto biosferos rezervate rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 87 rūšys gyvūnų, 30 rūšių augalų, 6 rūšys grybų. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Iš viso rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Migracijų metu čia apsistoja įspūdingi varnėnų, šiaurinių žąsų, Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai. Rezervate taip pat užfiksuota apie 2000 vabzdžių, 5 roplių ir 10 varliagyvių, per 40 žinduolių rūšių. Žuvinto ežere gyvena Lietuvoje saugomos ūdros. Vien Žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys. Tačiau žvejų ir uogautojų veikla rezervate ribojama.