Naujienos

Akademikas St. Karazija: saugotinų buveinių inventorizuotojai persistengė

Kone 260 tūkstančių hektarų Lietuvos miškų staiga tapo augalijai ir gyvūnijai svarbiomis buveinėmis. Valstybės miškus prižiūrinčios institucijos ir privačių miškų savininkai jau skaičiuoja nuostolius. O jie gali būti nemenki – apie 3 tūkst. prarastų darbo vietų ir šimtai milijonų eurų, kurie arba nepateks į valstybės biudžetą, arba iš jo bus sumokami kompensacijoms. Tad kam prireikė tokio žingsnio?,- analizuoja "Lietuvos rytas" 20196-03-22 straipsnyje "Miškuose priviso saugomų buveinių – pasipylė ir įtarimų kruša". Žurnalistės kalbintas žinomas šalies miškininkas akademikas Stasys Karazija negaili pagrįstos kritikos.

Trumpa ištrauka iš platesnio straipsnio:
[...]

Visur prisėjo buveinių

Valdininkai skubėjo, todėl saugomomis buveinėmis virsiančios teritorijos buvo nustatytos be miškininkų, geriausiai pažįstančių konkrečias teritorijas, pagalbos. Tuo neabejoja Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija.

Jo teigimu, europinės svarbos buveinių sąrašas ir pagrindinės charakteristikos yra pateiktos vadinamajame Interpretacijos vadove. Jame suguldyti visų buveinių aprašymai, galimos radimo vietos.

„Pagal šį vadovą nesunkiai galima nustatyti kriterijus buveinių atrankai. Tačiau Lietuvoje nebuvo jų laikomasi, nes inventorizuotojai persistengė. Mūsų instituto darbuotojai buvusios Kaišiadorių miškų urėdijos prašymu (dabar – Valstybinės miškų urėdijos Kaišiadorių padalinys) atliko saugotinų buveinių patikrą Strošiūnų šile, kur jų nustatyta ypač daug. Paaiškėj

o, kad net pagal pačius žemiausius atrankos kriterijus nė vienas sklypas negali būti priskiriamas prie buveinių“, – sakė S.Karazija.

Pasak jo, Interpretacijos vadovas numato, kad kai kurie buveinių rodikliai gali truputį skirtis, nes jie priklauso nuo geografinių sąlygų, bet negalima taip žemai nuleisti kartelės, kaip tai dabar padaryta Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijoje vienas pagrindinių reikalavimų – kad medynas buveine laikomas tik tada, kai jo amžius 40 metų senesnis negu kirtimo. Pas mus amžiaus išvis nepaisoma.

„Įstatymo rengėjai aiškina, kad net 60 proc. visų Lietuvos miškų gali būti priskiriama prie Vakarų taigos. Vadinasi, nevalia jų naudoti? Interpretacijos vadove sakoma, kad mišriųjų miškų zona paliečia ir Lietuvą. Bet kriterijų aprašyme griežtai nurodoma, kad prie tokio tipo buveinių gali būti priskiriami tik natūralūs, nepaliesti, labai seni, sausuolių pilni miškai. O pas mus kelios rūšys medžių – tai jau ir taiga, jau ir rezervato režimas“, – pyko profesorius. Jo nuomone, jei Miškų įstatymo pataisų rengėjai būtų buveinės atrinkę taip, kaip pridera, ginčų nekiltų. Tačiau dabar joms atriektas milžiniškas plotas miško, nieko nesiskiriančio nuo kitų.

„Reikia tai sustabdyti – atlikti nustatytų buveinių analizę ir tik tuomet priimti įstatymą, – aiškino profesorius. – Jau vien Kaišiadorių urėdijos situacija paliudijo, kiek nesąmonių pridaryta.“ 

[...]

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/03/22/news/miskuose-priviso-saugomu-buveiniu-pasipyle-ir-itarimu-krusa-9675903/