Naujienos

Galima tik pavydėti verslininkų sugebėjimo manytis įvairiausiais būdais. Kražiuose veikiančioje UAB „Medvija“ iš medienos atliekų, šiaudų, durpių gaminamą biokurą naudoja daugelis Lietuvos katilinių, -rašo savaitraštyje LAIKAS Nr.26(96) žurnalistė Jūratė Nedveckaitė straipsnyje Kai biokuras pakeis naftą

Nuo 2001 m. veikianti UAB „Medvija“ iš pradžių neišsiskyrė iš kitų medienos apdirbimo įmonių. Tuomet buvo gaminamos lentelės padėklams ir eksportuojamos į užsienį. Tačiau įžvalgūs vadovai sugebėjo užimti perspektyvią nišą: iš medienos gamybos atliekų gaminti kurą ir tiekti katilinėms. Preke susidomėjo tik keli pirkėjai, bet vėliau jų ratas plėtėsi, ir dabar aptarnaujama 12 įvairių šilumos tinklų katilinių.

Laimėjo konkursą

Bendrovės direktorius Antanas Baliutavičius pasakoja, kad pradėjus šį verslą, įmonės savininkai Arūnas Kazakevičius ir Romas Docius sužinojo, jog galima dalyvauti biokuro tiekimo konkurse, kurį skelbė „Litesko“. Tuomet įmonės aptarnaujamose katilinėse imta diegti naujus šilumos gamybos katilus, kuriems naudojamas ne tradicinis kuras, o smulkinta mediena.

Verslininkams pasisekė. Pasinaudojus bankų paskolomis, tarpininkaujant Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, įsigyta būtiniausia įranga biokurui gaminti, transporto priemonės produkcijai pervežti. Pirmiausia biokuras pradėtas tiekti į modernizuotą Kelmės katilinę. Mat šio miesto šilumos tinklai 15 metų išnuomoti „Litesko“.

Įmonė pradėjo plėstis, sudaryti naujas sutartis su šilumos tinklais, žaliavos tiekėjais. Šiandien geografija plati: Kelmės, Telšių, Palangos, Tauragės, Šilutės, Šilalės, Raseinių rajonai. „Medvijos“ transportas rieda ir į šiaurės Lietuvą – Biržus.

Tikėjo sėkme

UAB „Medvija“ – įmonių susivienijimo „Rubicon group“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narė.

„Lietuvoje – tai naujas verslas. Daug kas netikėjo, kad jis gali pasisekti. Įmonė dirba stabiliai, perspektyva yra“, – pasakoja A. Baliutavičius. Iš viso per trejus metus investuota apie 3 mln. Lt.

Transporto parke yra 12 automobilių biokurui vežti, specialus traktorius medienai miške rinkti, naujas modernus krautuvas. Įsigyti nauji užsienietiški medienos smulkinimo įrenginiai.

Bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms. Pirkėjai žino, kad visuomet laiku gaus reikiamą kiekį sertifikuoto ekologiško kuro. Tiekėjai, sudarę ilgalaikes sutartis, gali planuoti įmonės plėtrą, investicijų poreikį. Pagrindinė žaliava biokurui – mediena, papildoma – durpės, šiaudai. Naudojamos lentpjūvių kiemus užgriozdinusios medienos atraižos, pjuvenos, malkos, miško kirtimo atliekos. Kaip juokauja direktorius, miške lieka tik kelmai, nes įmonei tinka net medžių šakos.

Stabilumo suteikia ilgalaikės sutartys, sudarytos su įvairiomis lentpjūvėmis, miškų urėdijomis, ūkininkais. Įmonė pelnė gerą vardą. Netesybų nebuvo, todėl viskas turėtų klotis gerai.

Vis dėlto ir šių žaliavų Lietuvoje gali pritrūkti. Pasak pono Antano, didelę konkurenciją sudaro baldų gamintojai ir privačių katilinių savininkai. Anksčiau lentpjūvės tiesiog prašydavo, kad kas nors išsivežtų atliekas, teršiančias kiemus, o dabar už visa tai jau tenka mokėti.

Durpes bendrovė perka iš Lietuvos, Kaliningrado srities. Mediena kertama net Latvijoje.

Bet ko neįpirši

Biokurą gaminti nėra paprasta. Jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Įmonės specialistams Lietuvos Energetikos institute rengiami seminarai biokuro gamybos klausimais. Sudėtinių jo dalių kiekis turi būti subalansuotas. Nuo to priklauso biokuro energetinė vertė, nes pirkėjai moka už galutinį rezultatą – šilumą.

Verslininkai nesitenkina vien tuo, kas laimėta. Neseniai įsigijus naujus šiaudų presus ir šiaudų smulkintuvus, į biokurą pradėti maišyti šiaudai ir jų briketai. Pastarųjų keturi presai per valandą pagamina toną. Pasak pašnekovo, geriausiai tinka rapsų, tačiau naudojami ir javų šiaudai. Mokus žaliavos pirkėjas naudingas ir ūkininkams.

Šiaudų briketai ypač populiarūs užsienyje. Tai gana kaloringas kuras. Iš kilogramo šiaudų briketų gaunama 2 780 kcal šilumos energijos. Jie tinka ir buitiniams šilumos katilams. Todėl ši produkcija turėtų sudominti privačių namų savininkus. Įsigijus papildomų įrengimų šiaudų briketams fasuoti, verslininkai juos žada siūlyti mažmeninėje prekyboje.

Auginami žilvičiai

Mūsų šalyje pradedami auginti žilvičiai kaip nauja kuro rūšis. Lietuvos energetikos institutas besidomintiesiems surengė seminarą. Pasak pašnekovo, ūkininkai teiraujasi, kaip pradėti tokį verslą. Neseniai vienas žemdirbys sakė užliejamose žemėse galintis žilvičiais apsodinti net 500 ha.

„Medvija“ – perdirbėjai. Jie negali konsultuoti ūkininkų žemdirbystės klausimais, bet garantuoja supirksiantys užaugintą žaliavą. Jeigu žilvičių bus priauginta pakankamai, įmonė investuos į techniką jiems nuimti. Gaila, kad žemės ūkio konsultavimo tarnybos dar neturi tikslios informacijos, kaip auginti šiuos augalus. Žemdirbius baugina ir tai, kad pelnas juos pasieks tik po 3–4 metų, kai žilvičiai bus pjaunami.

Nesibaigiančių išteklių nėra, o kuro šilumai gaminti visada reikės, todėl jau dabar laikas tuo rūpintis.

Paklausa didės

Ateityje daugelis katilinių bus kūrenamos biokuru, o ne krosnių kuru ar mazutu. Kol kas tokių įmonių kaip „Medvija“ – vienetai. Ji plečiasi. Per praėjusius metus biokuro gamybos apyvarta padidėjo 3,5 karto. Direktorius tikisi, kad apyvarta ir šiemet didės. Jo manymu, svarbiausia – mažinti biokuro gamybos savikainą ir didinti pelną, kad būtų galima atnaujinti kuo daugiau gamybos priemonių.

A. Baliutavičius didžiuojasi ir tuo, kad visi 44 darbuotojai laiku ir legaliai gauna atlyginimus. Vairuotojai yra uždirbę iki 3 tūkst. Lt. Kaimo vietovėje – tai išties dideli pinigai.

Direktorius apgailestauja, kad labai trūksta gerų darbininkų. Visus verslininkus kamuoja tos pačios bėdos, nes atsivėrusios sienos išviliojo daugybę darbingo amžiaus žmonių. Tačiau tai, kad įmonėje darbas nuolatinis su garantuotu ir geru atlyginimu – rimta paskata neieškoti laimės svetur.