Naujienos

A.Klimavičius: neįtraukus į gamtosaugą miško ir žemės savininkų, aplinkosaugininkų pastangos tampa mažareikšmės

Jeigu aplinkosaugininkai vis dar galvoja, kad vieni patys užtikrins gamtosaugą ir savo jėgomis įvykdys būtinas saugomų gamtinių vertybių išsaugojimui priemones, tai reikia pradėti galvoti iš naujo. Aplinkosauga negali būti sėkmingai įgyvendinama, jei į tai sąmoningai neįsitraukia (arba net nėra informuojami) miškų ir žemės savininkai. Todėl vienintelis teisingas kelias yra aiškinti, kalbėti, tartis ir ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybių. Tokiomis mintimis dalinosi  Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre 2019-02-05 vykusiame seminare „Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“.

Seminaras buvo išties informatyvus ir naudingas. Jį sumaniai moderavo Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondo (LGF) vykdomasis direktorius ir  Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijoje jau ilgą laiką kuruojantis saugomų teritorijų sritį. Gausiame renginyje dalyvavo Europos Komisijos, Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, mokslo ir kitų institucijų, miško ir žemės savininkus bei aplinkosaugininkus atstovaujančių NVO bei asociacijų atstovai. 

Tiek Europos Komisijos Aplinkosaugos direktorato, tiek Aplinkos ministerijos atstovai  akcentavo, kaip svarbu parengti naujajam finansiniam laikotarpiui tinkamą jau antrąją Natura 2000 Prioritetinių veiksmų programą (PAF) – nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms, būtiną pagal Buveinių direktyvos 8 straipsnio 4 dalį. Pagrindinis jos tikslas – integruotai apžvelgti priemones, kurių reikia tinklui „Natura 2000“ įgyvendinti, susiejant jas su atitinkamais ES fondais ir nurodant jų finansavimo poreikius). 

Algirdas Klimavičius paatviravo, kad tokios programos juodraštinis variantas dabar derinamas ekspertų lygmenyje ir miglotai kalbėjo apie tai, kad ateityje su tuo PAF projektu bus galima susipažinti ir platesniam ratui suinteresuotų organizacijų atstovų.

Algirdo Klimavičiaus, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjo š..m. vasario 5 d. (antradienį) Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius) vykusiame seminare „Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“ daryto pranešimo "Nacionaliniai gamtos apsaugos prioritetai ir priemonės" skaidres rasite čia...>>>

Seminaro metu kilo gan karšta diskusija dėl šiuo metu Aplinkos ministerijos paskubomis rengiamų Miškų įsyatymo pataisų, kuriomis siekiama stipriai sugriežtinti arba iš vis uždrausti ūkinę veiklą steigiant papildomas saugomas teritorijas prieš kurį laiką aplinkosaugininkų identifikuotom Europos Bendrijai svarbioms natūralioms miško buveinėms apsaugoti (kitaip tariant plečiant NATURA 2000 tinklą Lietuvoje). Reikalas tame, kad Aplinkos ministeriją labai spaudžia Natura 2000 įgyvendinimo terminai, pvz., dėl būtinų apsaugos priemonių nustatymo atskiroms Natura 2000 teritorijoms – šios priemonės turi būti nustatytos ne vėliau kaip 6 metus nuo tokios teritorijos paskelbimo Bendrijos svarbos teritorija. Seminare dalyvavusi Christina Pantazi, Europos Komisijos Aplinkos direktorato Gamtos apsaugos skyriaus specialistė, pasidalino paskutinėmis naujienomis apie Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos sudarymo sekančiam 2021-2027 m. periodui būklę ir ką reikėtų daryti nacionaliniu lygmeniu.

LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis iškėlė problemą dėl netinkamo EB svarbių buveinių identifikavimo ir tu pagrindu dabar norimo nustatyti tose vietose griežto saugojimo režimo. Miškų savininkai susirūpinę, kad rengdami buveinių inventorizavimo metodiką gamtosaugininkai galimai "pritempė" ES gamtosauginių teisės aktų metodinius reikalavimus ir tuo pagrindu išskyrė didžiuliuose plotuose buveines, kurių realiai net negali būti. Tą viešai tvirtina ir žinomas miškininkas akademikas Stasys Karazija. Su miškų savininkais ir miškininkais pats buveinių išskyrimo faktas nebuvo derinamas, apie rezultatus, kad jų miško valdose išskirtos vienokios ar kitokios buveinės, miškų savininkai irgi nebuvo informuoti. Iki šiol buvusia praktika, kad privačiuose miškuose identifikuojamos kertinės miško buveinės išskiriamos tik po to, kai suderinama su privačių miškų savininkais, irgi nesirengiama vadovautis. 

Pavyzdžiui, buveinė 9010: Vakarų taiga. Taigos Lietuvos miškuose tikrai neturime, o galėtume rasti tik keletą atskirų plotelių, kurie galėtų tikti ES Buveinių direktyvos I priede aprašytoms šios buveinės išskyrimui sąlygoms: 1) natūralūs ar beveik žmogaus neliesti perbrendę ir brandūs miškai arba 2) gaisravietėse natūraliai atsikūrę jaunuolynai. Tokių miško buveinių per visą Lietuvą gal ir surastumėme keletą plotelių. Bet tikrai ne dešimtimis ir šimtais tūkstančių hektarų, kaip šiuo metu "inventorizavo" europiniais pinigais finansuojmus keliamilijoninius projektus įgyvendinantys aplinkosaugininkai.

Toks veikimas kompromituoja pačią NATURA 2000 sistemą žmonių akyse. Todėl LMSA tikrai nestovėsime nuošalyje, o stengsime konstruktyviai atstovauti ir apginti miško ir žemės savininkų teises.

Seminarui moderavęs A.Klimavičius nesileido į detalesnes diskusijas, sakydamas, kad numatoma kalbėti apie EB svarbos buveinių apsaugai saugomų teritorijų išskyrimo ir pačių buveinių inventorizavimo problematiką artimiausiu metu VDU Žemės ūkio akademijoje planuojamoje surengti konferencijoje. Kada tiksliai ir kas per renginys tai bus - dar nežinoma. Seminaro metu minėta vasario 15 d., vėliau jau kalbėta apie vasario 21 d.

Įdomus aspektas, kad dr. Valerijui Rašomavičiui, Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vedėjui, pasiūlius peržiūrėti ir optimizuoti esamų saugomų teritorijų plotus, kuriose nėra saugomų gamtinių vertybių, A.Klimavičius neparodė didelio entuziazmo. Tačiau jis ta proga paatviravo apie nacionalines saugomas teritorijas sakydamas, kad nacionalinių saugomų teritorijų tinklas buvo kuriamas pagrindinai kraštovaizdžio (ne gamtinių vertybių) apsaugai, tą "kraštovaizdžio apsaugą" suprantat tuo metu kaip statybų ribojimą ir į tai sutekliant pagrindines pastangas. Tuo tarpu miškų ūkinė veikla, įskaitant kirtimus, iki šiol buvo laikoma nedarkančia kraštovaizdžio. Ir tik pastaraisiais pora metų visas šis traktavimas neva dėl "pasikeitusių visuomenės lukesčių" verčiamas aukštyn kojom...

Seminaras vyko išties įdomiai, daug gerų pranešimų skaityta, organizatoriai pažadėjo visą medžiagą patalpinti susipažinimui VSTT svetainėje. O iki tol jūs jau galite susipažinti su VMT direktoriaus dr. Alberto Kasperavičiaus pranešimu ir žinomo miškininko prof.Andriaus Kuliešio pasisakymu.

Tolesnė diskusija ir debatai šiuo klausimu numatomi š.m. vasario 21 d. VDU Žemės ūkio akademijoje planuojamoje konferencijoje, kur Aplinkos ministerijos užmačios nepamatuotai ir neturint tam realaus biudžeto plėsti saugomas teritorijas bei ūkinės veiklos draudimus neabejotinai susilauks aštrios kritikos.