Naujienos

2019 - 02 - 06

dr. A. Kasperavičius: NATURA 2000 ženkli plėtra kainuos daug. Miškų ūkį Lietuvoje teks dotuoti.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas dr. Albertas Kasperavičius  glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikė tarnybos specialistų atliktą įvertinimą, kokios laukia ekonominės, socialinės ir kitos pasekmės, jei būtų realizuoti Aplinkos ministerijos planai įsteigti šalies miškuose naujų saugomų teritorijų  Europos Bendrijai svarbioms gamtinės vertybėms (kurių aplinkosaugininkai miškuose išskyrė ~257 tūkst. ha plote, 2/3 jų- už esamų nacionalinių saugomų teritorijų ribų) ir taip išplėsti Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000.

Pranešimą VMT vadovas skaitė š..m. vasario 5 d. (antradienį) Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius)vykusiame seminare „Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“, kuriame dalyvavo Europos Komisijos, Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, mokslo ir kitų institucijų, miško ir žemės savininkus bei aplinkosaugininkus atstovaujančių NVO bei asociacijų atstovai.

VMT direktoriaus dr.Alberto Kasperavičiaus pranešimo "Ekonominių ir kitų praradimų vertinimas, nutraukus žaliavinės medienos gamybą medynuose, kurie kartografuoti EB svarbos natūraliomis miško buveinėmis" skaidres rasite čia...>>>

Pristatymas parengtas remiantis skaičiavimais ir vertinimais, pateiktais Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtoje LR aplinkos ministerijai Pažymoje „Apie pagrindinių ir kitų miško kirtimų nutraukimo Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais“ (67 lapai, 2019.01.23). [Pažymą atsisiųsti galite iš čia...>>>]

Pirmiausiai pranešėjas pažymėjo, kad bendras inventorizuotų Buveinių plotas yra ~270 tūkst. ha, iš jo:

  • 217 tūkst. ha – prioritetinių,   57 tūkst. ha – neprioritetinių;
  • 257 tūkst. ha – miško žemės plotas Buveinių teritorijose;
  • 100 tūkst. ha – Buveinių išskirta valstybiniuose miškuose

Neatpasakojant viso pranešimo turinio (peržiūrėsite patys), apibendrinimas nėra linksmas.

Dr. Albertas Kasperavičius pastebėjo, kad Aplinkos ministerijos užsimotas miško kirtimų nutraukimas naujai steigti norimose saugomose teritorijose EB svarbos buveinių apsaugai galėtų sukelti tokias pasekmes:

1) kasmet valstybinių ir privačių miškų nesumokamų mokesčių ir privatiems miškams skiriamų kompensacijų suma už aplinkosauginius apribojimus (vertinant realiam I-o dešimtmečio miško naudojimui) siektų: 68,7 mln. EUR (A variantas), 15,1 mln. EUR (B variantas), 29,2 mln. EUR (C variantas) .

2)  Bendras darbuotojų, dirbančių miškininkystės srityje ir medienos pramonėje, skaičius C scenarijaus atveju sumažėtų  iki 2,5-3,5 tūkst. vietų, iš jų ~0,9 tūkst. vietų miškininkystės srityje.

3)  Nepateikta į rinką mediena (1-2 mln. m3) sumažins galimybę naudoti ir užkonservuoti lietuvišką medieną ilgalaikiuose produktuose, pakeisti jais imlesnius energijos sąnaudoms produktus iš metalo, plastiko ir taip mažinti miškų indėlį į klimato pokyčių švelninimą.

Analizė rodo, kad padidės medienos ruošos ir miškų atkūrimo kaštai. Lietuvos miškininkystė susidurs su ekonominiais sunkumais, pareikalausiančiais pastovių dotacijų ir kompensacijų. [Pažymėtina- dabar miškų ūkis negauna dotacijų, o kaip tik, iš uždirbamų pajamų finansuoja ne vien ūkines, bet ir viešajam gėriui kurti skirtas veiklas,  įneša ženklias pajamas į valstybės biudžetą]

Jau dabar suprantama, kad padidėjus medienos auginimo ir ruošos sąnaudoms, Lietuvos mediena (ir medienos pramonė) praras konkurencingumą rinkoje

VMT vadovas pabrėžė, kad yra būtina peržiūrėti jau esamas saugomas teritorijas, optimizuoti plotus tų, kuriose nėra saugomų gamtinių vertybių, tęsti EB svarbos natūralių buveinių atrinkimą suformuojant bendrą saugomų teritorijų tinklą Lietuvos miškuose, siekti maksimaliai panaudoti darniam miško ūkiui svarbiausias ekonomines, socialines bei ekologines miškų teikiamas paslaugas.

Verta pastebėti, kad didžioji dalis seminare dalyvavusiųjų- iš valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir jai pavaldžių valstybinių parkų direkcijų, aplinkosaugininkų ir žaliųjų nevyriausybinių organizacijų. Visi suinteresuoti nauju ir kuo didesniu europiniu finansavimu naujiems dideliems aplinkosauginiams projektams.

Tad  didžioji publikos dalis šį pranešimą klausė priešiškai nusiteikusi arba siekdami atsirandančią problemą „į vatą vynioti“.

Vyraujantys komentarai, kad tai greičiausiai maksimalios sumos ir jos realybėje galimai bus tik mažesnės.

O Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr.patarėjas Algirdas Klimavičiaus netgi replikavo, kad nors VMT paskaičiavimai ir atlikti pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus, vis tik Aplinkos ministerija siūlys vadovautis ES NATURA 2000 išmokas reglamentuojančiomis taisyklėmis Kaimo plėtros programoje, ir  tuomet  ES finansinės paramos 6 mln. eurų/metams turėtų pakakti. Kitaip sakant,  AM atstovo pozicija neigianti realybė, neva viskas yra kontroliuojama, nieko baisaus neįvyks.

Tolesnė diskusija ir debatai šiuo klausimu pkanuojami š.m. vasario 21 d. VDU Žemės ūkio akademijoje planuojamoje konferencijoje, kur Aplinkos ministerijos užmačios nepamatuotai ir neturint tam realaus biudžeto plėsti saugomas teritorijas bei ūkinės veiklos draudimus neabejotinai susilauks aštrios kritikos, kad konstruktyviai atstovauti ir apginti miško ir žemės savininkų teises.

LMSA inf.

Plačiau apie seminarą- LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook: