Naujienos

Miškininkas: Švelniai tariant - juokinga... kad net graudu.

Čia norėčiau pateikti tik keletą pastebėjimų dėl Aplinkos ministerijos pateikto pirminiam aptarimui Miškų įstatymo pakeitimo projekto ir trijų AM pavaldžių institucijų parengtą pažymą apie gręsiančius nuostolius dėl planuojamų naujų draudimų. Beje, įdomu ar pateikė iš viso (kuo abejoju) Aplinkos ministerija, o jei pateikė- tai kokią- informaciją apie metodikas, pagal kurias pataisų rengėjai skaičiavo jų siūlomų miškų veiklos reguliavimo pakeitimų ekonomines pasekmes? Iš pristatytos medžiagos  akivaizdu, kad jie jokių rimtesnių skaičiavimų neatliko (jau vien dėl tos priežasties, kad tai ne taip jau ir paprasta būtų). Suskaičiuoti nuostolius pagal vieną kurpalių, ir tai nerimtą, ir tegalėjo per tokį trumpą laiką,- komentarą atsiuntė nenorėjęs viešintis patyręs miškininkas.

Paėmė vidutinę planuojamos kirsti/nekirsti medienos kainą ir gavo praradimų balansą..., bet nematau (bent pateiktoje medžiagoje), kad vertino kokios/-ių medžių rūšies/ių kirtimai bus paveikti. Labai abejoju, ar tikrai tokios pat praradimų sumos gautųsi skaičiuojant detaliau (analizuojant ir pagal medienos rūšis), netgi jei vertintų ir vien tik neiškirstos medienos kiekį...

Visai neanalizuota, kiek padidės sąnaudos (paties kirtimo darbams) kertant mišką atrankiniu būdu (ten kur neleidžiama bus kirsti plynai), visai neaiškūs ekonominiai rodikliai dėl tokių miškų atkūrimo. Juk šiandieną augantys medžiai kažkada visuose miškuose (plynai ar neplynai kertamuose) vis tiek pasiekia biologinę brandą ir juos kad ir per kelis ar keliolika kartų/metų teks kirsti. Klausimas – o kokie medynai tada formuosis tuose plotuose (kol kas AM tik džiaugiamasi, kad jie bus mišresni ir ekologiškai tvaresni), bet negirdėjau, nemačiau (skaičiavimų), o kokia konkrečiai bus tokių medynų rūšinė sudėtis ar juose užaugusios medienos kiekis ir medienos vertė ateityje pvz. po 25, 50, 100 metų (akivaizdu, ypač esant pakankamai pastebimam paskutinį dešimtmetį klimato šiltėjimui, kad daugės lapuočių medžių rūšių, bet kokių, ar vertingesnių?).

Keistokai atrodo, kad įstatymo projekte planuojant kirtimo būdus, netgi nurodant kai kuriuos technologinius biržių parametrus, prisirišama tik prie to į kokią naudojimo/apsaugos kategoriją pakliūva tie miškai ir visiškai nekreipiama dėmesio į medynų rūšinę sudėtį. Nežinau ar labai protinga bus atrankiniu būdu kirsti, pavyzdžiui, baltalksnynus ..., vien dėl to, kad jie paklius į nacionalinio parko teritoriją ar jo apsauginę zoną.

Kita medalio (AM pristatymo) pusė – ekologinių paslaugų vertė: paskaičiavo irgi nesunkiai – 1 ha medynų medienos vertė yra pusantro karto mažesnė nei to paties ha ekologinių pasaugų vertė. Išvada irgi trumpa - turėsime 300 mln. eurų pelno! Švelniai tariant -  juokinga... Toks skaičiavimas man primena tokio mūsų pergyvento socializmo laikotarpio apologeto L.I. Brežnevo garsųjį argumentą (kai argumentų nebūdavo) – „Jest mnenije...“.

O jeigu rimtai, tai ekologinių paslaugų vertė dar sunkiau suskaičiuojami dalykai nei praradimai kirtimų srityje... Lietuvoje, kiek man žinoma, kompleksiškai, tokie tyrimai bei vertinimai rimtai iš viso nebuvo vykdyti. Tam tikruose segmentuose taip (kaip, kad pavyzdžiui mūsų kolegos prof. A. Augustaičio oro kokybės tyrimai miškuose, kirtavietėse, bet jie be ekonominio vertinimo dalies – daugiau fizinių rodiklių sudėties kaitos tyrimai).

AM pateikta ekologinių paslaugų vertė (matau tik vienintelį skaičių) paimti kažkur vakaruose, neaišku net kieno, neaišku kaip suskaičiuoti...  To skaičiaus automatiškas perkėlimas vertinant ir Lietuvos miškus – neatlaiko jokios kritikos: Lietuvos miškai tai ne Ispanijos, ne Skandinavijos ir ne vidurio Europos kalnų miškai (kurie tarpusavyje taip pat nėra identiški)  - jie su savo specifinėmis biocenozėmis (specifinėmis bendrijomis ir ne tik medžių). Miškai mūsų krašto geografinėje platumoje ir ilgumoje, ant mūsų kraštui būdingo geologinio pagrindo, susiformavę veikiami mūsų kraštui būdingo klimato ir ne mažiau svarbu -  šimtmečiais  veikiami čia gyvenančių žmonių ūkinės veiklos (tą faktą paprastai nuoširdžiausi miškų „gynėjai“ visiškai ignoruoja, visus nuopelnus dėl geriausių šiandieną Lietuvoje esančių miškų priskirdami tik gamtos malonei...).

Taigi, ir Lietuvos miškų ekologinių paslaugų vertė specifinė ir ją reikia skaičiuoti vertinant konkrečių Lietuvos miškų savybes ir konkrečią naudą. Deja, šitoje srityje mums dar toli iki vakariečių daromų darbų ir metodikų. Kaip pavyzdį galiu paminėti JAV sukurtą vertinimo metodiką miesto medžių vertei nustatyti (toks ITree instrumentas): štai joje medžių augančių konkrečioje gatvėje vertė (vienam parametrui – oro taršos mažinimui) gali visai nemažai skirtis, priklausomai nuo to koks toje gatvėje (rajone) oro užterštumas – jei jis didelis tai tų medžių vertė (išreikšta konkrečia pinigų suma) bus ženkliai didesnė (nes būtent čia tie medžiai ir atlieka labai naudingą oro gryninimo funkciją) nei gatvėje esančioje rajone, kuriame oras švarus (t.y. čia nėra poreikio, o ir galimybių tiems medžiams sugauti ir sukaupti medienoje, lapuose oro teršalų, nes jų tiesiog nėra). Taigi, tokių medžių poveikis, o kartu ir jų ekonominė vertė oro švarinimui įvertinamas konkrečiai toje vietoje (pagal realiai jų atliekamą funkciją), o ne vertinant teorines jų galimybes gryninti orą. Ir tokių vertinamų parametrų net vienam medžiui yra ne vienas  ir ne du, o ką jau kalbėti apie mišką (kur be medžių yra dar daug ko). Kaip minėjau, Lietuvoje mes to net nesame pabandę rimčiau daryti, o pasirodo AM turi universalią konstantą...

Tikiuosi, išsakytos pastabos perskaičiusiems galbūt pasiūlys kokią naudingą mintį diskutuojant dėl miškininkavimo reglamentavimo.

Miškininkas, stažas 32 metai.