Naujienos

dr.(HP) St.Mizaras: Komentaras dėl LR miškų įstatymo pakeitimų projekto

Pagrindiniai susiję su kirtimų reguliavimu keitimai yra saugomų teritorijų miškuose išplėtimas ir kirtimų ribojimai. Siūloma išplėsti II A grupės miškus Europos bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotais ir labiau riboti kirtimus vienur juos uždraudžiant, kitur ribojant plynus kirtimus bei jų plotą ar biržių plotį. II A grupės miškuose uždraudus kirtimus, jie faktiškai tampa rezervatiniais. Visa tai susiję su miško naudojimo sumažėjimu bei išlaidų didėjimu,- vertina Aplinkos ministerijos pirminį LR Miškų įstatymo pakeitimų projektą [pakeitimų projektą rasite čia...>>>] LMSA garbės pirmininkas miškų ūkio ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras.

Prieš rengiant tokias įstatymines nuostatas reikalingas jų pagrindimas, remiantis miškų įvairiapusiškos naudos pokyčių dėl kirtimų reguliavimo vertinimais, atliekant kaštų – naudos analizę bei miškų ūkio darnumo daugiarodiklį vertinimą. Tik tuomet galima kompromiso tarp medieninės ir socialinės – ekologinės naudos paieška, kuriam įteisinti, galimai būtų reikalingi įstatyminių nuostatų keitimai. Šiame procese galėtų pasitarnauti ir visuomenės nuomonės tyrimai su aiškiu atsakymu, kiek visuomenė pasirengusi pritarti miškų kirtimų mažinimui, jei adekvačiai bus sumažintos kitos visuomenei teikiamos paslaugos (švietimo, sveikatos, socialinės ar pan.). Taipogi reikalingas pagrindimas dėl keistokai atrodančių biržių ploto šokinėjimų nuo 1 iki 8 ha bei plynų kirtimų negalimumas ten, kur taikant neplynus, kokybiškas miškų atkūrimas nebus įmanomas.

Yra ir kitokių miškų kirtimų, tarp jų ir plynų, mažinimo alternatyvų. VMT NMI duomenimis (2016 m.) pagal kelmų apskaitą Lietuvoje buvo iškirsta 9,0 mln. m³ likvidinės medienos. Paskutinių kelių metų Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis – 7,2 mln. m³. Kasmet „išgaruodavo” 1,8 mln. m³.  O per 20 metų? Tai mažiausia 100 tūkst. ha plynų biržių.

Nuostolius dėl naujų ribojimų numatoma kompensuoti. Tačiau kompensacijos iš oro neatsiras. Jos bus mokamos ir iš tų pačių biudžeto pinigų, kuriuos sumoka ir privačių miškų savininkai, įvedus 5 % papildomą mokestį. Neapsidžiaugs kompensacijų už atidėtus kirtimus gavėjai, nes kompensacijos susiejamos su banko palūkanomis ir jei palūkanos neigiamos, tai kompensacijos nemokamos. Palūkanos kompensavimui gal ir pasiteisino, kai jos buvo net iki 9 %. Šiuo metu reikalingi kitokie kompensavimo mechanizmai.

Siūlomi pakeitimai prieštarauja Vyriausybės programos nuostatai „Mažinti privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo mastą ir administracinę naštą, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miško ekosistemai turinčias miškų ūkio veiklas”. Įteisinus papildomą plynųjų kirtimų mažinimą ir kitus ribojimus privačiuose miškuose, teisinio reguliavimo mastas bus ne mažinamas, o didinamas.

Projekte siūloma Miškų įstatymą papildyti įvairių aprašų bei taisyklių nuostatomis, jį labai išplečiant. Kam to reikia? Miškų įstatyme turėtų būti pagrindinės miškų politikos nuostatos. O visi kiti reikalingi reglamentai, aprašai -  kituose dokumentuose. Kas atsitiks, jei visos ūkio šakos savo technologinius dalykus ims tvirtinti įstatymais?

Išvada. Parengtas projektas neteiktinas svarstyti nei Vyriausybei, nei visuomenei. Tai reiktų pradėti tik atlikus ir pateikus išsamią su saugomomis teritorijomis miškuose ir jų naudojimu susijusių problemų analizę. Miškų įstatymą nereikėtų daryti technologinių ar organizacinių nuostatų rinkiniu, o parengus įstatymo koncepciją, sukurti naują jo redakciją.

S. Mizaras

2019-01-21