Naujienos

ŪP: Taškas kompensavimo už elektros stulpus istorijoje dar nepadėtas

Kol ūkininkai liepos pabaigoje rūpinosi greičiau pilti derlių į aruodus, Vyriausybė tuo pat metu skubėjo priimti nutarimą, nustatantį, kaip žemės savininkai, kurių sklypuose įrengti elektros stulpai ar kiti elektros tinklų operatorių naudojami įrenginiai, galės gauti vienkartines kompensacijas. Nors į sąskaitas jau pradėjo byrėti pinigai, nustatyta tvarka nepatenkinti tiek žemės savininkai, tiek ir ūkininkai. Paskelbę „tylųjį protestą“ paraiškų kompensacijai gauti jie visai neteikia, o Energetikos ministerija peržiūri dabartinę metodiką ir visuomenei ją teiks iškart po Naujųjų metų,- apie daugelį jaudinančią temą 2018-12-20 rašo "Ūkininko patarėjo" korespondentė Monika Kazlauskaitė.

Papildymas: 2019-02-01 Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškimą dėl kompensacijos dydžio už el.tinklus privačioje žemėje. Plačiau- skaitykite čia...>>>

Paraiškų nepildo

Elektros stulpai, pastotės ir kiti elektros tinklų operatorių įrenginiai – įsisenėjęs ūkininkų galvos skausmas. Kad savininkams privalu kompensuoti už jų valdose esančias elektros linijų atramas ir kitus elektros įrenginius, dar praėjusiais metais konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą pagal ūkininko Petro Šontos ieškinį valstybės bendrovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), trukusią daugiau kaip dešimtmetį. Energetikos ministerija (EM) neslėpė, kad teismo nutarimas gerokai paspartino spręsti šį klausimą.

Elektros energetikos įstatymo pataisa įpareigojo Vyriausybę parengti metodiką, numatyti tvarką vienkartinėms kompensacijoms už servitutus, nustatytus elektros tinklų operatorių, apskaičiuoti ir išmokoms sumokėti. Metodika patvirtinta šiemet, liepos 25 d., o jau nuo rugpjūčio 1 d. buvo pradėta priimti žemės savininkų prašymus dėl kompensacijos už energetikų naudai nustatytus servitutus.

Į ESO jau kreipėsi 30 tūkst. žemės ir miško savininkų dėl vienkartinių kompensacijų už energetikos infrastruktūros objektus jų žemėje. Pasiteiravus, kiek iš jų yra ūkininkų, pateiktame atsakyme nurodyta, kad prašymų buvo apie 800, taigi beveik 3 proc. jų pateikė ūkininkai. Pagal 300 prašymų apskaičiuota kompensacija. Tačiau kompensacijos suma ūpo nekelia. Mažiausia išmoka – 0,09 Eur, didžiausia – daugiau nei 350 Eur, vidutinė kompensacija – 35 Eur.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad tiek žemės savininkai, tiek ūkininkai nesutinka su tokia kompensavimo tvarka pasirinkdami savotišką protesto formą – servituto suvaržyti subjektai paraiškų apskritai neteikia.

„Žmonės mato, kad kova dėl kompensacijų netenka prasmės. Didžioji dalis žemės savininkų tyliai protestuoja ir neprašo vienkartinių kompensacijų. Jei žmogus teikia prašymą, vadinasi, jis sutinka su sąlygomis“, – dėsto pašnekovas.

Už esamus pagal įstatymą nustatytus servitutus kompensuojama apytiksliai 10 proc. servituto užimamo sklypo vidutinės žemės rinkos vertės. Už pagal sutartį su žemės sklypo savininku nustatomus servitutus kompensuojama apie 50 proc. servituto užimamo žemės sklypo ploto vertės.

Pasak R. Juknevičiaus, pasiūlyta 10 proc. žemės vertės servituto kompensacijos riba nepagrįsta, nes sklypas su prismaigstytais stulpais automatiškai praranda savo vertę. „Bandoma įteigti, kad tai yra dalinė sklypo vertės praradimo kompensacija. Tačiau siūlomas atlygis labai menkas. Reikia įvertinti tai, kad žemės su stulpais niekas pirkti nenori, todėl mažėja jos vertė. Be to, patvirtintoje metodikoje neįvertintos kasmet prarandamos pajamos. Užuot pinigus išdaliję žemės savininkams, juos verčiau būtų panaudoję požeminiams kabeliams tiesti“, – įsitikinęs Šiaulių krašto žemdirbių savivaldos atstovas.

Ruošiasi minti teismo slenksčius

Nors Elektrėnų r. ūkininko Sauliaus Stirnos žemėje stypso keliasdešimt stulpų, paraiškos dėl vienkartinės kompensacijos jis neteikė. „Kai girdžiu, kad už stulpą moka tris eurus, tai man yra asmeninis įžeidimas, nes stulpo laikymas mano žemėje kainuoja daug daugiau. Tokią sumą turėtų mokėti kasmet, o ne numesti kaulą ir sakyti, kad visiems pakaks iki gyvenimo galo“, – piktinosi ūkininkas pridūręs, kad iš tiesų kompensaciją turėtų gauti ne žemės savininkai, o tie, kas žemę dirba.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas, savininkams taip pat pataria neskubėti pildyti paraiškų. Jo nuomone, parengta faktiškais skaičiavimais ir ekonominiu vertinimu nepagrįsta metodika, savininkams turi būti kompensuojami rinkos sąlygas atitinkantys nuostoliai. Pašnekovas svarsto, kad šią tvarką EM atstovai vis tiek turės peržiūrėti, nes dalis savininkų yra pasiruošę bylinėtis teismuose.

IŠNAŠA: A. Gaižutis: „Mūsų asociacijoje kėlėme klausimą dėl periodinių kompensacijų už faktiškai patiriamus nuostolius. Reikia ne gudrauti, o laikytis įstatymų. Beje, kai kalbėjau, kad gan greitai gali tekti keisti kompensavimo tvarką, nekalbėjau tuščiai. Juk teisminis precedentas jau yra. Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl periodinės kompensacijos išmokėjimo P. Šontai.“

„Yra bendra tvarka, Civiliniame kodekse nustatanti, kaip turi būti kompensuojama už privačioje žemėje kito asmens naudai nustatomus servitutus, bet kiek anksčiau energetikai „prastūmė“ įstatymo pataisas, kad elektros tinklams servitutai būtų nustatomi įstatymu. Jie, matyt, galvojo, kad. jeigu tai bus nustatoma Elektros energijos įstatymu, kompensuoti nereikės. Tačiau LAT galiausiai nustatė, kad, jei yra servitutas, už jį žemės savininkui visais atvejais turėtų būti atlyginta. Tada EM pradėjo rengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos metodikos projektą“, – aiškina A. Gaižutis, pridūręs, kad bent keli įsigaliojusia tvarka nepatenkinti žemės savininkai pasiruošę bylinėtis teisme.

Vienas jų – Vladas Jurgutis iš Akmenės r. Keliolika aukštos įtampos stulpų ir kitų elektros linijų įrenginių it voratinklis apraizgę jo 47 ha žemės valdas (miške ir žemės ūkio paskirties žemėje), todėl pasiūlyti keli šimtai eurų jam buvo tikras akibrokštas, o dabartinę metodiką jis atvirai vadina „valstybės reketu“. „Jeigu žmogus iš valstybės ką nors ima, tai jis už tai atitinkamai ir atlygina. Tačiau kai tą patį reikia padaryti valstybei, nieko panašaus nesulaukiame“, – piktinosi jis pridūręs, kad jau tvarko dokumentus ieškiniui pateikti. V. Jurgutis viliasi, kad jam padės minėta LAT nutartis.

Metodika peržiūrima

EM nuosekliai kartoja: kompensuojamas yra žemės vertės sumažėjimas, o ne ūkininkavimo galimybių ribojimas. EM vyriausias specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša komentavo, kad vienkartinės kompensacijos galimybė už elektros tinklų operatorių naudai nustatytus servitutus buvo nustatyta, remiantis Elektros energetikos įstatymu.

Vis dėlto A. Gaižutis viliasi, kad numatyta metodika kitąmet bus peržiūrėta ir keičiama.

A. Jovaiša patvirtino, kad šiuo metu metodika peržiūrima ir tobulinama, todėl jau sausio pradžioje ji bus pristatyta derinti su visuomene ir suinteresuotomis šalimis. Planuojama papildyti metodiką nustatant nekilnojamojo objekto servituto kompensacijos tvarką (tai yra už pastatuose ir statiniuose nustatytą elektros tinklų servitutą). Tiesa, dabartinėse diskusijose nėra svarstomas punktas apie periodines kompensacijas, nes Elektros energetikos įstatyme, kuris buvo priimtas Seime 2017 m. liepą, numatyta, kad kompensacijos už elektros tinklų operatorių naudai nustatytus servitutus yra vienkartinės.

„Mūsų asociacijoje kėlėme klausimą dėl periodinių kompensacijų už faktiškai patiriamus nuostolius. Reikia ne gudrauti, o laikytis įstatymų. Beje, kai kalbėjau, kad gan greitai gali tekti keisti kompensavimo tvarką, nekalbėjau tuščiai. Juk teisminis precedentas jau yra. Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl periodinės kompensacijos išmokėjimo P. Šontai“, – įsitikinęs A. Gaižutis.

Ne esminė priežastis kainai augti

EM atstovas priminė, kad kompensacijų dydžiai nustatyti, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vertinimu. Nustatant juos buvo siekiama užtikrinti teisingą ir pamatuotą pusiausvyrą tarp žemės savininkų interesų bei elektros energijos vartotojų ir išvengti reikšmingo elektros energijos paslaugos vartotojams kainos augimo.

Pasiteiravus ESO, kiek minimos kompensacijos gali padidinti elektros kainas kitąmet, jos atstovai nuo tiesaus atsakymo išsisuko, teigdami, kad tai yra viena, bet ne pagrindinė kainų augimo priežasčių – numatomos kompensacijos už servitutus, kurios iš viso 2019 m., kaip planuojama, sudarys 16 mln. Eur. Vis dėlto pagrindinė elektros energijos kainos augimo priežastis – išaugusi didmeninė elektros energijos kaina, kuri šiemet yra vidutiniškai 35 proc. didesnė, nei buvo pernai.

Konfliktų ir dėl požeminių kabelių

S. Stirna negailėjo kritikos ESO ir dėl požeminių elektros tinklų tiesimo darbų. Anot jo, klojant naujų kabelių po žeme, neatsižvelgiama į žemėje esančius melioracijos įrenginius. Be to, kasimo darbai prasidėjo iš anksto su juo nesuderinus. Prieš dvejus metus pavasariop atvykęs apsižiūrėti laukų S. Stirna nustėro pamatęs patvinusį lauką be stulpų. Priežastis – nukarpyti melioracijos vamzdeliai. „Yra žemės gelmių įstatymas, kai, juo vadovaujantis, viršutinis dirvožemio sluoksnis nukasamas ir paskui vėl grąžinamas atgal. Deja, niekas to nepaiso ir kasa kaip išeina, gadindami dirvožemio struktūrą“, – piktinasi S. Stirna. Jis teigia, kad tik po ilgų susirašinėjimu su ESO rangovai po kelių mėnesių ištaisė padarytus defektus.

ESO tvirtina, kad, jeigu numatomų darbų teritorijoje yra drenažas, visi projektai derinami su melioratoriais. Esant poreikiui, rengiamas melioracijos dalies sutvarkymo projektas.

"Ūkininko patarėjo" korespondentės Monikos Kazlauskaitės 2018-12-20 straipsnį skaitykite laikraščio ketvirtadienio numeryje Nr.145 (3853)

Metodika gali prieštarauti Konstitucijai

Luko VITAUSKO,  Advokatų profesinės bendrijos TVINS vyriausiojo teisininko komentaras

LAT yra išaiškinęs, kad, nustatant nuostolių dėl nustatyto servituto atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo atlyginimo principu. LAT minėtas principas – teisingas atlyginimas, kildinamas iš Konstitucijos 23 straipsnio, kuriame nurodyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, o už ją teisingai atlyginama. Nors servituto nustatymo atveju nuosavybė nėra paimama, minėtą išaiškinimą galima vertinti pagal analogiją, nes servitutas, kaip ir žemės paėmimas, vienaip ar kitkaip apriboja nuosavybės teises, todėl už tai turi būti atlyginta teisingai. Taigi svarstant apie metodiką klausimas kyla ne tiek dėl galimo jos prieštaravimo Civiliniam kodeksui, kiek būtent dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Mūsų vertinimu, teismuose anksčiau ar vėliau gali kilti klausimas, ar metodika atitinka tai, kas rašoma Konstitucijos 23 straipsnyje, t. y., teismai turėtų įvertinti, ar metodikos pagrindu išmokamos kompensacijos už įstatyminį servitutą nuosavybės turėtojui yra teisingas atlyginimas. Svarstant apie prieštaravimą Civiliniam kodeksui, būtų galima įžvelgti vieną esminių Civilinio kodekso principų – galimą visiško nuostolių atlyginimo pažeidimą.

LAT minėtoje byloje pasisakė, kad servitutas pats savaime yra atlygintinas. Taip pat LAT pateikė išaiškinimą, kad, nustatant kompensacijos dydį, būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus ir teisingai juos suderinti. Teismas, nustatydamas skiriamos kompensacijos dėl servituto dydį, turi vadovautis jam suteikta diskrecijos teise, remtis konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai, vadovaudamiesi anksčiau nurodytu teisingo atlyginimo principu atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui ir visam ar tik jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeninių arba veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymų tenka šioje situacijoje aptariamo pobūdžio byloms, žemės sklypo savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galima visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja elektros tinklų savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti ir kt. svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje nurodyta, kad patvirtintos metodikos dėl kompensacijos dydžio apskaičiavimo teismų naudojamos tik kaip viena iš kompensacijos dydžio nustatymo priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kiekvienas ūkininkas, kuriam išmokėta kompensacija, manydamas, kad jam išmokėta kompensacija buvo per maža, gali kreiptis į teismą dėl papildomos kompensacijos išmokėjimo ir nuostolių atlyginimo pagal bendrąsias teisės normas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos dydžio, nuspręs, kad kompensacija privalo būti didesnė, nei jau buvo išmokėta. Šiuo klausimu itin aktyvus turėtų būti žemės sklypo savininkas, teikdamas įrodymus ir pagrįsdamas faktiškai patiriamus ar patirtus nuostolius (pavyzdžiui, negautas pajamas).