Naujienos

Nutarta, kad:

• Iki 2019 m. sausio 29 d. raštu Aplinkos ministerijai pateikti pastabas ir pasiūlymus pristatytiems Miškų įstatymo ir Miško kirtimų taisyklių pakeitimų projektams.
• Pateiktųjų pastabų ir pasiūlymų išankstiniam aptarimui bus organizuojamas platesnis pasitarimas (preliminariai 2019-01-30) 
• Rengiami projektai bus tobulinami pagal pateiktąsias ir aptartas pastabas bei pasiūlymus ir po to pateikti visuomenei susipažinti. (preliminari viešinimo data – 2019 m. vasario 6 d.)
• Vasario mėnesį APlinkos ministerija organizuos konferenciją viešam patobulintų projektų aptarimui, pakviečiant dalyvauti ir diskutuoti galimai platesnį miškais suinteresuotų visuomenės grupių atstovų ratą.
• ir galiausiai- patobulinti ir viešai aptarti projektai, prieš teikiant juos Vyriausybei, dar kartą bus apsvarstyti Miškų ūkio konsultacinėje taryboje.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją (LMSA) atstovavome asociacijos Valdybos nariai Vidmantas Čaikauskas ir Algis Gaižutis.

Po  Miškų ūkio konsultacinės tarybos išsamiai susipažinome su LR aplinkos ministerijos pateiktais dokumentais: 1) Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektu; 2)  Miškų kirtimo taisyklių pakeitimų projektu ir 3) Valstybinės miškų tarnybos kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija 2019-01-23 parengta Pažyma apie pagrindinių ir kitų kirtimų nutraukimo Europos Buveinių svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais. Aplinkos ministerijos planuojamų siūlyti teisinio reguliavimo priemonių projektai pristatyti pirminiam aptarimui Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje 2019 m. sausio 22 d., o Pažyma mums pateikta susipažinti kiek vėliau- 2019 m. sausio 24 d.

1) privalomus Lietuvai įsipareigojimus dėl Europos Bendrijos svarbos miško buveinių apsaugos;

2) 17-osios LR Vyriausybės programos punktus dėl plynų kirtimų apimties mažinimo [91.12.p.] kartu su miškų ūkio [...] ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo peržiūra, administracinės naštos mažinimu [ 91.1.p.]. Čia būtina neužmiršti ir aplinkos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-378 patvirtinto Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių 2018–2020 metų plano 24 p.: „Mažinti privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo mastą ir administracinę naštą, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miško ekosistemai turinčias miškų ūkio veiklas“, numatytas įgyvendinti 2018-2019 metais.

3) Kompensavimo priemonės už naujus apribojimus nuosavybei ir ūkinei veiklai joje bei dėl suvaržymų/ar papildomų būtinų veiklų atsirandančias papildomas išlaidas.

Visi kiti Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai yra pertekliniai, nes to nėra reikalaujama nei ES, nei Vyriausybės programoje, nei kokiame nors kitame strateginiame dokumente. Dar daugiau, nemaža dalis jų tinkamai nepagrįsti, prieštarauja miškininkystės mokslo žinioms ir elementariai ūkinės veiklos patirčiai, priėmimo atveju iššauktų didelio masto  neigiamą poveikį ekonominiu, socialiniu ir taipogi ekologiniu aspektais. Todėl siūlome jų su šiuo projektu neteikti (detaliau paaiškinama tekste žemiau).

2. Pateiktas Miškų įstatymo pakeitimų projektas kol kas negali būti teikiamas tolesniam svarstymui su visuomene bei LR Vyriausybei, kadangi:

1)  nepateikti skaičiavimai, kiek kainuos Miškų įstatymo pataisos dėl plynų kirtimų draudimų/apribojimų visuose miškuose (Pažyma parengta tik dėl EB svarbos miško buveinių),

2) projektas teikiamas pažeidžiant Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. reikalavimus- nėra privalomų lydinčiųjų dokumentų: Aiškinamojo rašto bei Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados ir kitų būtinų dokumentų.

3. Siūlomu keisti reguliavimo projektu tik imituojama, kad miško savininkams ir valdytojams už naujus apribojimus nuosavybei ir ūkinei veiklai joje  bus teisingai atlyginta, kaip tai numato LR Konstitucijos 23 straipsnis (t.y. savalaikiai, pilnoje apimtyje ir rinkos kainomis sumokėta už planuojamus ūkininkavimo suvaržymus, nuosavybės nuvertėjimą ir atsirasiančius papildomus kaštus).  

Tokių skaičiavimų nėra, nors bauginantį mastą tokiu atveju būtinų kompensacijoms išmokėti sumų ir gręsiančių nuostolių galima bent dalinai įvertinti iš Pažymos dėl EB svarbos miško buveinių. Nei Finansų ministerija, nei Vyriausybė, nei visuomenė apie galimas siūlomo reguliavimo pasekmes nėra informuojama. Netgi priešingai, bandoma formuoti klaidinančią nuomonę, neva didžiajai šių kompensacijų daliai neprireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų, o kasmetinės išmokamos sumos sieks tik iki 10 mln. eurų ir jos bus išmokamos iš ES paramos lėšų [šaltinis - AM 2019.01.22 pranešimas: http://am.lrv.lt/lt/naujienos/plyniems-misko-kirtimams-riboti-konsultacijos-su-visuomene].

1.1. Privalomi Lietuvos prisiimti įsipareigojimai dėl Europos Bendrijos svarbos miško buveinių apsaugos.

AM teigia, kad: „ LR miškų įstatymo pataisomis siekiama Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse (biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose Lietuvos miškuose) leisti tik tokius miško kirtimus, kuriais būtų užtikrinamas tų buveinių išsaugojimas. Apribojimų nenustatyti ten, kur jie nėra būtini“.

Tačiau nėra pateikiama konkreti ir aiški informacija, kokie būtent [išreikšti išmatuojamais rodikliais] yra Lietuvos įsipareigojimai ES dėl inventorizuotų (bet iki šiol neįteisintų)  EB svarbos natūralių buveinių, kaip numatomas vykdyti įteisinimas (t.y. ar miško savininkai yra/bus informauoti apie tokios inventorizacijos rezultatus ir gales dalyvauti sprendimuose- ar yra pagrindo tokias vietoves priskirti “Natura 2000” tinklui, kokios pasekmės gresia Lietuvai.

Dar daugiau, kyla rimtų abejonių dėl atskirų europinės svarbos buveinių išskyrimo pagrįstumo įgyvendinant 3 520.3 tūkst. EUR vertės Projektą VP3-1.4-AM-02-V-01-009 „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“.  Pavyzdžiui, žinomas šalies miškininkas, akademikas prof. habil. dr.  Stasys Karazija beveik prieš dešimtmetį Miškų institute atliko mokslinius darbus, kuriuose analizavo EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimui taikomus kriterijus. Mokslininkas  nustatė, kad buveinė „9010 Vakarų taiga“ Lietuvoje negali būti išskirta, šias pastabas akademikas teikė minėto projekto vykdytojams svarstant buveinių išskyrimo metodikas (rengė dr.Valerijaus Rašomavičiaus vadovaujama grupė), bet tada į pastabas neatsižvelgta... [Mokslinių darbų ataskaitos, kuriose yra analizuojama Europos bendrijos svarbos  miško buveinių sampratos europinis ir lietuviškasis variantai: 1)Europos bendrijos svarbos miško buveinių apsaugos ir tvarkymo reglamentų projektų parengimas. Liet. miškų in-tas, Vadovas S.Karazija, 2005.; 2) Parengti atitikmenis naudojamų miško tipų, augaviečių tipų, miško grupių ir pogrupių Europoje naudojamiems miško tipams ir apsauginėms miško klasėms. Liet. miškų in-tas, 2010.] Lygiai taip pat nebuvo sudaryta galimybė miškų savininkams ar miškininkams po projekto vykdytojų atliktos buveinių inventorizacijos įvertinti, ar konkrečioje miško valdoje išskirta europinės svarbos buveinė išties atitinka jai keliamus reikalavimus.

Kol negausime šios informacijos, nėra pagrįstų duomenų ir negalime vertinti- ar išties būtina VISUS inventorizuotus Europos bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotus, esančius buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kurios nustatytos tokių tipų buveinėms saugoti, priskirti IIA grupės miškams [siūlomas 2 str. 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas]. II A grupės miškuose uždraudus net einamuosius ir sanitarinius kirtimus, jie faktiškai taptų rezervatiniais, bet ar tai išties logiška, ar užtikrins tokių medynų stabilumą, įvairiaamžės struktūros formavimą ir ar būtina saugomoms vertybėms išsaugoti? Tuo pačiu būtina peržiūrėti tikslingumą esamų saugomų teritorijų, kuriose nėra saugotinių europinės svarbos buveinių.

1.2. Būtinybė užtikrinti ne selektyvų, o pilnavertišką 17-osios LR Vyriausybės programos įgyvendinimą. Svarbu pažymėti, kad Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane įvardintos priemonės turi būti realizuojamos ne selektyviai, o numatytu nuoseklumu ir kompleksiškumu.

Tad manome, kad nepakanka atsižvelgti tik į Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 91.12 papunktyje numatytą tikslą dėl tolygaus plynųjų kirtimų apimties ir vienaamžių bei vienarūšių medynų plotų mažinimo;

Tuo pat metu reikia kompleksiškai rengti, svarstyti ir įgyvendinti:

• programos 91.1 papunktyje numatytą tikslą: miškų ūkio [...] ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo peržiūra, administracinės naštos mažinimas, numatytas įgyvendinti 2019 metais;
• 17-ios LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.5.4. darbo 7 priemonę: „Privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos mažinimas, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės patiems miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miško ekosistemai turinčias miškų ūkio veiklas“  ir 6 priemonę: „Atskaitymų pagal Miškų įstatymą ir bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos tobulinimas, siekiant nustatyti, kad atskaitymai skaičiuojami ne nuo pajamų už parduotą medieną, o nuo miško vertės, taip mažinant naštą aktyvią veiklą vykdantiems privačių miškų savininkams, kartu suaktyvinant miško žemės rinką ir sudarant prielaidas formuoti racionalesnes miško valdas ir bendradarbiauti miško savininkams“, numatytas įgyvendinti 2019 metais;
• Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-378 patvirtinto Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių 2018–2020 metų plano 24 p.: „Mažinti privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo mastą ir administracinę naštą, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miško ekosistemai turinčias miškų ūkio veiklas“, numatytas įgyvendinti 2018-2019 metais.

 [bus papildyta]

Primename, kad kiek anksčiau, 2019 m. sausio 10 d.,  Aplinkos ministerijos planuojamų siūlyti teisinio reguliavimo priemonių projektai buvo pristatyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Sekite naujienas LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook: