Naujienos

Latvijos miškų savininkai įvardino konfliktų saugomose teritorijose priežastis

Kadangi Lietuvoje netyla diskusijos- kaip ūkininkauti į saugomas teritorijas įjungtuose miškuose- susipažinkite su kaimynines Latvijos situacija. Latviai konstatuoja, kad siekiant suderinti tvarų miškininkavimą ir aplinkosaugininkų siekius, yra būtinas susitarimas tarp miškų savininkų ir gamtosaugininkų dėl deramo gamtos apsaugos valdymo.

Ar žmogaus veikla reikalinga išsaugoti Latvijos kraštovaizdžiui? Toks retorinis klausimas galėtų trumpai apibūdinti problemų, kurias tyrė Latvijos miškų savininkų asociacija (LMIB) projekte dėl miškų tvarkymo saugomose teritorijose. Latvijos aplinkos apsaugos fondo bendrai finansuojamą projektą inicijuoti paskatino daugelis konfliktinių situacijų tarp miškų savininkų ir valstybinių aplinkosauginių institucijų, susijusių su miškų valdymu.

Keletas citatų iš išsamios apžvalgos:

✔ Konfliktinių situacijų dėl miškų tvarkymo saugomose gamtinėse teritorijose priežastys kyla dėl to, kad didžioji dauguma saugomų teritorijų buvo steigiama ten, kur dėl intensyvios žmonių ūkinės veiklos susiformavo patrauklus kraštovaizdis su gausia bologine įvairove. O įsteigus saugojimo režimą, gamtosaugininkai pradėjo ūkinės veiklos ribojimo tikslų nederindami to su žemės/miško savininkais ir neužtikrindami kompensavimo už dėl apribojimų nuosavybei atsiradusius nuostolius. Net ir šiandien šios teritorijos yra apgyvendintos ir jose žmonės ūkininkauja, tačiau veiklos reglamentavimas sukuria nesusipratimus ir konfliktus, kadangi yra skirtas ekonominiam poveikiui sumažinti arba jį iš viso pašalinti. Dėl to saugomos teritorijos iš tikrųjų keičiasi, didėja miškų plotai, kartu dingsta kraštovaizdžio kokybė ir, paradoksalu, bet mažėja biologinė įvairovė bei saugomoms rūšims palankios buveinės. Taigi tikslai, kuriuos delkaruoja siekiančios saugomos teritorijos, nėra pasiekti arba pasiekti tik iš dalies.

✔ Dėl nustatytų veiklos suvaržymų iš nuosavybės naudojimo ir ūkinės veiklos negalintys gauti reiksmingesnės naudos miško savininkai nėra motyvuojamas investuoti į miškų priežiūrą ar naujos kartos miško sukūrimą. O dėl savaiminių procesų užželiantys šabakštynai ir neugdomi medynai tampa nepatrauklūs nei kraštovaizdžio, nei rekreacine prasmėmis.

✔ Tvarus miškų valdymas saugomose teritorijose galimas tik lygeverčiai užtikrinant abipusiai sutartą balansą tarp gamtosaugininkų keliamų norų ir miško savininkų tikslų. Suprantama, kad saugomos teritorijos turi būti valdomos skirtingai nei pramoniniai miškai, tačiau sąlygos turi būti suprantamos, logiškos ir taip, kad savininkas galėtų pasiekti savo nedidelius tikslus, pavyzdžiui, pasigaminti malkų savo pačių miškuose ar medienos savo reikmėms. Priešingai, jei privačioje miško valdoje yra ypatingos gamtinės vertybės, kurias reikia apsaugoti, turi būti užtikrinta tinkama kompensacija.

✔ Miško savininkai nurodo, kad jie tikisi sąžiningo elgesio iš gamtosaugos politikos formuotojų ir kad jie suteiktų savininkams daugiau praktinių patarimų ir žinių apie tai, kaip ūkininkauti konkrečiose saugomose teritorijose - kokie yra konkrečios saugomos buveinės tikslai, kokia veikla skatintina ir galima, kad abi pusės galėtų pasiekti savo tikslus. Siekiant įvertinti tvarų vystymąsi, būtina sugebėti apibrėžti rodiklius, kurie apibūdina tiek gamtos, tiek savininko kapitalo augimą.

✔ Svarbu pažymėti, kad norint plėtoti bendradarbiavimą, dalyviams turėtų būti atviri ir suprantami tikslai. Miško savininkų apklausa rodo, kad jie neslepia siekiantys gauti naudos (ir ne vien piniginės ) iš savo nuosavybės ir joje vykdomos ūkinės veiklos. Tuo tarpu aplinkosauginės organizacijos neatskleidžia, kad jie gauna pajamų iš gamtos apsaugos idėjų, o finansavimo dydis priklauso nuo jų gebėjimo sukelti ir palaikyti konfliktus.

Projekto rezultatai pateikti čia: http://www.mezaipasnieki.lv/lv/lvaf_projekts/rezult%C4%81ti/