Naujienos
Susipažinkime: “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” konkurso I-osios vietos nugalėtojai Birutės ir Guido Michelini šeima
2018-12-07 surengtoje konferencijoje “Miškas žmogui, žmogus - miškui” apdovanojome Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) ir Aplinkos ministerijos rengto konkurso “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” nugalėtojus. I-oji vieta Lietuvos Respublikoje pelnytai skirta Birutės Žindžiūtės-Michelini ir Guido Michelini šeimai, deramai prižiūrintiems 51,2 ha miško valdą Kauno apskr. Raseinių raj. Savininkams talkina miškininkas Nerijus Sutkevičius. [Siūlome susipažinti su Birutės Žindžiūtės-Michelini kalbos konferencijoje video.]
Asmeninio archyvo nuotr.:Birutės Žindžiūtės-Michelini ir Guido Michelini šeima su vaikais Emilijumi ir Martina sodyboje
Konkurso “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” nugalėtojų Birutės ir Guido Michelini šeima išties neeilinė. Guido - Parmos universiteto profesorius, žinomas lingvistas, autoritetingas baltistas, lietuvių literatūros vertėjas į italų kalbą. Birutė tame pačiame universitete dėsto lietuvių kalbą, verčia iš italų kalbos į lietuvių, ir atvirkščiai. Kai juodu susipažino su būsima žmona 1975-siais, Guidui atvykus į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos, Birutė Vilniaus universitete irgi studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1984-aisiais ji tapo ponia Michelini ir pora išvyko gyventi į Italiją.
Guido didžiuojasi, kad Parmos universitetas - pirmasis Italijoje, kuriame lietuvių kalba dėstoma kaip savarankiškas kursas. Ilgą laiką Guido vargonininkavo gimtajame mieste -Parmoje, domisi muzikos teorija, analizuoja kompoziciją. Visa jų veikla sukasi apie Lietuvą. Šeimoje kalbama dviem kalbomis – itališkai ir lietuviškai. Mama džiaugiasi, kad Michelini vaikai Emilijus ir Martina gerai išmoko ir vieną, ir kitą kalbą.
Birutė Žindžiūtė-Michelini ir jos vyras Guido Michelini su šeima visas vasaras leidžia Lietuvoje. Daugiausia laiko praleidžia atstatytoje Birutės tėvų sodyboje prie Dubysos, visai netoli Maironio tėviškės, kur Maironio apdainuoti kloniai (ten Birutės tėvo tėviškė, iš ten jis su savo motina, broliu ir seserimi buvo ištremti į Sibirą). Arba sodyboje ant Lakajos upės kranto, Labanoro girioje - ten irgi patinka, ypač jei metai grybingi. Birutė juokauja: gaila, kad dar neturėjom sodybos, kai Guido vertė Antano Baranausko "Anykščių šilelį". Tada jis labai vargo, o Birutė patarinėjo ir aiškino lietuviško miško realijas. Italas tuomet dar nė karto gyvenime nebuvo grybavęs, neįsivaizdavo, kaip tai vyksta. Dabar profesorius lietuviškus miškus išstudijavo puikiai, yra užkietėjęs grybautojas ir tikras grybų žinovas.
Mėgstamiausi profesoriaus atostogų Lietuvoje darbai – medkirčio, vargonininko, grybautojo. Jam labiausiai patinka eiti per nuosavą mišką, jį valyti, atidengti keliukus, genėti medžius, apkarpyti krūmokšnius, pašalinti vieną kitą sausuolį. O tų medžių yra visokiausių - iš šeimai priklausančių 86 hektarų didesnė pusė apaugusi mišku Tas miškas – ne toks menkas: vienoje vietoje yra apie 30, kitoje – apie 10 hektarų. Kai lieka didžiuliai medžiai, labai ten gražu, malonu. Kai Guido valo mišką, žmona turi eiti iš paskos – rinkti smulkias medžių šakas, sukrauti jas į laužus ir sudeginti. Tas darbas jai patinka. Planuoja abu su Birute, sulaukę pensijos, čia praleisti didžiąją metų dalį.
51,2 ha miško plotas nėra ištisinis masyvas, - įsiterpia dirbami žemės plotai, ribojasi su valstybiniu mišku. Atskiri lapuočių sklypeliai ištįsę palei upokšnį. Viename iš tų įsiterpusių žemės lopų stovi savininkų sodyba, priklausanti Pakalniškių kaimui. Čia yra saugoma teritorija, miškas priklauso II –ai grupei. Šios grupės miško naudojimo režimas labai atitinka šeimininkų nuostatas, - jeigu tik galima medžio nekirsti, tai jis ir nebus iškirstas. Tačiau šis požiūris nepasiekia kraštutinės ribos. Jie nori, kad būtų gražu, todėl vykdo sanitarinius kirtimus, miško valymo darbus. Pernai Guido savo rankomis nugenėjo tankaus eglės jaunuolyno apatines šakas, - kad būtų pražvalga.
Apsodintos visos aikštelės, susidariusios tarp ariamų plotų ir miško pakraščių, šlaitai, rėvos. Tam buvo panaudota ir ES parama, dalis želdinimo darbų atlikta ir savo lėšomis. Visi menkaverčiai krūmynai buvo rekonstruoti: geresni medžiai palikti, sodintos vertingos medžių rūšys – ąžuolas, eglė, juodalksnis: tuo pačiu, buvo formuojamos pamiškės. Visiškai įrengtas gruntinis kelias, suformuojant sankasą ir pakelės griovius, įrengtos pralaidos. Kelias eina ir per valstybinį mišką, ilgis, - 1,2 km. Palei upelį, miško pakraščiu, yra suoliukai, pavėsinė. Kviečia pakeleivius prisėsti.
Birutė Žindžiūtė-Michelini taip pasakojo savo giminės ir šeimos istoriją:
Glaustai apie miško savininkų Michelini šeimą:
Guido Michelini (67) gimė 1951 m. liepos 2 d. Parmoje (Italija). Lingvistas, baltistas, lietuvių literatūros vertėjas į italų kalbą, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. 1974 m. baigė Bolonijos universitetą (klasikinę filologiją), 1975–1977 m. studijavo Vilniaus bei Hamburgo universitetuose. 1978–1987 m. dirbo Milano katalikiškajame universitete. 1986 m. G.Michelini laimėjo valstybinį ordinarinio profesoriaus konkursą. 1987–1994 m. dirbo Potencos universitete. 1981 m. Vilniaus universitete apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1988 m. – filologijos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1994 m. profesoriauja Parmos universitete, kur dėsto bendrąją ir lyginamąją kalbotyrą.Parašė studijų lietuvių ir italų kalbomis apie senąją lietuvių raštiją ("Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai", 2000; "Mažvydo Gesmes chriksczoniskas: pirmas lietuviškas giesmynas", 2007; "Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos", 2009 ir kt.), įvairiuose leidiniuose paskelbė daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių. Į italų kalbą išvertė Antano Baranausko "Anykščių šilelį" (1990), lietuvių tremtinių poezijos ("Canti lituani dalla Siberia", 1991), Romualdo Granausko "Gyvenimą po klevu" (2007) ir kt. Aktyviai plėtoja mokslinio bendradarbiavimo ryšius su Klaipėdos bei kitais Lietuvos universitetais, yra kelių Lietuvoje leidžiamų žurnalų redalcinės kolegijos narys. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių įvairiuose Italijos, Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos leidiniuose, parašė keletą monografijų italų ir lietuvių kalbomis. G.Michelini tyrinėjimai bei senųjų tekstų publikacijos, paremtos itin kruopščia šaltinių analize, pasižymi originaliomis kritinėmis įžvalgomis, plačia erudicija ir korektiška moksline diskusija. Pagrindinės tyrinėjimų sritys – istorinė gramatika, baltų kalbų ryšiai su kitomis indoeuropiečių kalbomis, prūsų kalba, senieji lietuvių kalbos paminklai
***
Birutė Žindžiūtė-Michelini Parmos universitete dėsto lietuvių kalbą. Filologė parašė knygą apie Lietuvą italų kalba ("Lituania", 1990). Parengė du žodynus: Lietuvių-italų kalbų žodyną (2005) ir italų–lietuvių kalbų žodyną, "Lietuvių kalbos gramatikos" vadovėlį italų kalba (2007). Taip pat verčia iš lietuvių kalbos į italų ir iš italų į lietuvių. Į lietuvių kalbą išvertė Giulio Leoni romaną "Mozaikos nusikaltimai" (2006), Gianni Rodari kūrybos vaikams. Į italų kalbą išvertė Kęstučio Kasparavičiaus, Sigutės Ach, kitų lietuvių autorių kūrybos.
