Naujienos

In memoriam Evaldui Jonui Survilai (1939-08-07 - 2018-12-12)

Skaudi netektis. Š.m. gruodžio 12 d. eidamas 80-uosius metus po sunkios ligos mirė neeilinis žmogus, nusipelnęs miškininkas-pedagogas ekspertas Evaldas Jonas Survila.Netekome nuoširdaus draugo, malonaus ir įdomaus žmogaus, profesionalaus miškininko, šilto, gero žmogaus. Užuojauta šeimai, artimiesiems,draugams, bendražygiams ir visiems, pažinojusiems Velionį.

Velionio urna bus pašarvota penktadienį (gruodžio 14 d.) nuo 17.00 val.  laidojimo namuose adresu A. Juozapavičiaus pr. 1,  Kaunas. Šeštadienį (gruodžio 15 d.)  nuo 10.30 val. urna bus Prisikėlimo bažnyčioje. Šv. Mišios už mirusįjį prasidės 12.00 val.  Po Šv. Mišių urna bus vežama į senąsias kapines Kėdainiuose.  Artimieji prašo nenešti vainikų, užteks gėlės žiedo.

Evaldas Survila pasirinko miškininko-pedagogo kelią ir visą gyvenimą jo nepaliko. Vargu ar atrasime daugiau miškininkų, kurie visą savo profesinę veiklą vykdė tik vienoje darbovietėje.

Tiesa, Jo darbovietė keitė savo geografiją, pavadinimą ir statusą - iš Vilniaus miškų technikumo į Kauno aukštesniąją miškų mokyklą ir galiausiai - į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, bet Evaldas Survila visada buvo šios įstaigos dėstytojas... .

Gimė 1939 m. rugpjūčio 7 d.

Baigęs Kėdainių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą.

1961 m. įgijęs miško ūkio inžinieriaus kvalifikaciją pradėjo dirbti Vilniaus miškų technikume mokomojo ūkio valdytoju, o po dviejų metų ėmėsi dėstytojo veiklos.

Greta dėstytojo darbo visuomet turėjo daug papildomų pareigų: dvi kadencijas buvo Miškininkystės mokslinės techninės draugijos moksliniu sekretoriumi, daugiau kaip dešimt metų - mokyklos profesinės sąjungos pirmininku, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo ir valdybos nariu, Kolegijos Akademinės tarybos pirmininku, Miškininkystės katedros vedėju.

Daug skaitė ir mokėsi, mėgo leisti laiką gamtoje, keliaudamas po Sibiro platybes ar Vakarų pasaulio tolius.

Nevengė ir profesinės veiklos vizitų į užsienį - vykdavo skaityti miškininkystės paskaitų kitų šalių aukštosiose mokyklose.

Visi pažinojusieji Velionį prisimename kaip šaunų, linksmą, išlaikytą, nuolat siekiantį tobulėti kaip asmenybę, gilų ir supratingą, inteligentišką, galintį patarti, paguosti ir nieko neužgauti.