Naujienos
2018 - 12 - 11
prof. dr. G.Brazaitis: Turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą
Miškininkai pastebi išryškėjusį paradoksą: inventorizuojant europinės svarbos miško buveines paaiškėjo, kad didžioji jų dalis susitelkusi ne anksčiau įsteigtose saugomose teritorijose, o už jų ribų – miškuose, kuriuose ūkininkaujama. Štai valstybiniuose miškuose iš viso inventorizuota 158,2 tūkst. ha EB svarbos miško buveinių. Jų rezervatiniuose miškuose yra 16,4 tūkst. ha, draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose – 42,5 tūkst. ha, apsauginiuose miškuose – 15,9 tūkst. ha, o ūkiniuose miškuose – net 83,4 tūkst. ha.
Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. dr. Gediminas Brazaitis įsitikinęs, kad turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą.
„Anksčiau saugomos teritorijos buvo steigiamos pagal principą „kaip gražu“, o dabar pagal – „oi, radau“. Nuo tarybinių laikų paveldėta tam tikra saugomų teritorijų sistema buvo daugiau skirta gražių parkinių miškų apsaugai, kraštovaizdžio draustiniams. O ES mus prašo saugoti buveines, retų ar nykstančių rūšių paplitimo vietas. Paaiškėjo, kad jų daugiausia yra ūkiniuose miškuose. Problema, kad laiku neperžiūrėjome saugomų teritorijų sistemos, ieškodami naujo balanso“, – DELFI aiškino jis.
[...]
Prognozuoja nuostolius
Aplinkos ministerija dar tik skaičiuoja galimą ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį, kurį sukels papildomas EB svarbos natūralių buveinių apsaugos režimo taikymas. O miškų sektoriaus specialistai jau pateikia savo prognozes.
„Bendras papildomai inventorizuotų miško buveinių plotas yra 171,6 tūkst. ha, o jų 20–60 proc. turės būti saugoma. Taigi papildomai saugomoms teritorijoms turės būti priskirta apie 34–112 tūkst. ha miškų, kurių didesnė dalis yra brandūs ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus galėtų būti kertami plynais miško kirtimais. Uždraudus pagrindinius kirtimus saugomose teritorijose ir stipriai juos apribojus kituose miškuose vietinės medienos pasiūla sumažėtų“, – DELFI dėstė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Jis tęsė, kad net jei kirtimus miškuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, išlaikytume dabartiniame lygyje, turėtų susidaryti 2,2 mln. kubinių metrų medienos stygius. Jį tektų kompensuoti arba intensyvinant kirtimus, arba importuojant medieną. „Jei dar bus įvedami papildomi Aplinkos ministerijos pristatyti Seimui apribojimai, prekinės medienos trūkumas gali siekti ir apie 3–3,5 mln. kubinių metrų. Tai reiškia, kad nebereikėtų apie 2000 miško darbininkų, atitinkamai darbo netektų ir transporto vairuotojai“, – prognozavo LMSA pirmininkas.
[...]
Daugiau skaitykite Vytauto Venslaviškio 2018-12-11 straipsnyje "Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais" portale DELFI čia...>>>
