Naujienos

“Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” konkurso nugalėtojai

Apibendrinti 2018 metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“ dalyvių miško valdų apžiūros ir vertinimo rezultatai.[Konkurso NUOSTATAI - susipažinti čia...>>>]. 

Kaip ir kasmet, kompetetinga komisija iš gausaus būrio pretendentų rinko geriausiai savo valdas prižiūrinčius ir puoselėjančius privačių miškų savininkus.

“Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” konkurso nugalėtojai:

Lietuvos Respublikoje

I-osios vietos nugalėtoja – Birutės Žindžiūtės-Michelini ir Guido Michelini šeima, Kauno apskr. Raseinių raj. – 42 balai. [video- https://youtu.be/h9M9nOLU2rk ]

Prizininkų-įmonių kategorija:

1. UAB „ŽEMAITIJOS MEDIS“, Telšių apskr. – 33 balai.

2. UAB „DAGMEDIS“, Vilniaus apskr. – 32 balai.

3. UAB „ANMADO“, Telšių apskr. – 32 balai.

Prizininkų-mažųjų miško savininkų(plotas iki 5 ha.) kategorija:

1. AURELIJA VAINĖ, Panevėžio apskr. – 30 balų.

2. MARIUS DOMARKAS, Telšių apskr. – 26 balai.

3. ANDRIUS BAJORŪNAS, Alytaus apskr. – 26 balai.

Prizininkų-stambesnių miško savininkų (plotas 5 ha ir daugiau) kategorija:

1. ANTANAS TARVYDAS, Klaipėdos apskr. – 41 balas.

2. STASYS BALČIŪNAS, Panevėžio apskr. – 40 balų.

3. ALDONA GLUODIENĖ IR RIMANTAS GLUODAS, Tauragės apskr. – 34 balai.

Nugalėtojai apskrityse:

1. ALYTAUS – UAB „LOGINTA“ – 31 balas.

2. KAUNO – UAB „DZŪKIJOS MEDIENA“ – 31 balas.

3. KLAIPĖDOS – „IRI Investments Lietuva“ UAB – 30 balų.

4. MARIJAMPOLĖS – DAINIUS JOCIUS – 34 balai.

5. PANEVĖŽIO – RAIMUNDAS NAGELĖ – 30 balų.

6. ŠIAULIŲ – STASYS ŠALKAUSKAS – 34 balai.

7. TAURAGĖS – EVALDAS KUBILIUS – 26 balai.

8. TELŠIŲ – JUSTINAS STONKUS – 32 balai.

9. UTENOS – UAB „KESTAROLIS“ – 31 balas.

10. VILNIAUS – VYTAUTAS DANIUS – 28 balai.

Daugiau informacijos rasite LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/

Keletas nuotraukų:

Trumpai apie aplankytas valdas:

Kauno apskrityje, pirmiausiai buvo apžiūrėtos ir įvertintos dvi fiziniams asmenims priklausančios miško valdos. Viena iš jų randasi Kauno r. Karmėlavos k. Tai 4,9 ha miško sklypas priklausantis Jūratei Mačiulytei.  Šalia Kauno miesto esančiame miško masyve gerai išvystyta infrastruktūra, iki pat valdos veda gruntinės dangos kelias, per sklypą eina miško keliukas, tad savininkei nėra jokio poreikio įrengti kažką papildomai. Rekreacinių objektų (suoliukų, pavėsinių) ji kratosi bijodama, kad neatsakingi iškylautojai neužšiukšlintų aplinkos. Miškininkystės požiūriu tvarkomasi idealiai. Maždaug 1 ha kirtavietėje pasodintos tikslinės medžių rūšys, vykdoma jaunuolynų priežiūra, formuojamas mišrus spygliuočių-lapuočių medynas. Nėra ir ugdomųjų kirtimų, todėl bendras įvertinimas nelabai aukštas. Vertinimo komisiją sudarė LMSA atstovas Romualdas Cicėnas ir VMT , Miškų kontrolės skyriaus, Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Gražvydas Bartkus.

Raseinių rajone šiam darbui susibūrė 4-ių asmenų grupė. LMSA atstovavo, jau minėtas, Romualdas Cicėnas bei  Raseinių r. skyriaus vadovė Skaidrutė Žuvelaitienė. VMT Miškų kontrolės skyriaus, Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Valdas Stoškevičius. Savininkų įgaliotas asmuo, prižiūrintis  jų mišką, miškininkas specialistas, Nerijus Sutkevičius.

51,2 ha miško plotas nėra ištisinis masyvas, - įsiterpia dirbami žemės plotai, ribojasi su valstybiniu mišku. Atskiri lapuočių sklypeliai ištysę palei upokšnį. Viename iš tų įsiterpusių žemės lopų randasi savininkų sodyba, priklausanti Pakalniškių kaimui. Čia yra saugoma teritorija, miškas priklauso II –ai grupei. Šios grupės miško naudojimo režimas labai atitinka šeimininkų nuostatas, - jeigu tik galima medžio nekirsti, tai jis ir nebus iškirstas. Tačiau šis požiūris nepasiekia kraštutinės ribos. Birutė Žindžiūtė-Michelini ir jos vyras Guido Michelini, gyvenantys Italijoje, Parmos mieste, vieną mėnesį per metus praleidžia šioje sodyboje. Jie nori, kad būtų gražu, todėl vykdo sanitarinius kirtimus, miško valymo darbus. Pernai Guido savo rankomis nugenėjo tankaus eglės jaunuolyno apatines šakas, - kad būtų pražvalga. Apsodintos visos aikštelės, susidariusios tarp ariamų plotų ir miško pakraščių, šlaitai, rėvos. Tam buvo panaudota ir ES parama, dalis želdinimo darbų atlikta ir savo lėšomis. Visi menkaverčiai krūmynai buvo rekonstruoti: geresni medžiai palikti, sodintos vertingos medžių rūšys – ąžuolas, eglė, juodalksnis: tuo pačiu, buvo formuojamos pamiškės. Visiškai įrengtas gruntinis kelias, suformuojant sankasą ir pakelės griovius, įrengtos pralaidos. Kelias eina ir per valstybinį mišką, ilgis, - 1,2 km. Palei upelį, miško pakraščiu, yra suoliukai, pavėsinė. Kviečiame prisėsti. 

Kauno apskrityje apžiūrėtos ir įvertintos dar dvi miško valdos Prienų r. Dalyvavo LMSA atstovai: Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas; taipogi VMT Miškų kontrolės skyriaus,  Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Ričardas Guobys.

Įmonių kategorijoje apžiūrėtas ir įvertintas 4,9 ha ploto miško sklypas, esantis Martinonių k., Prienų r. Tikrai tvarkingai atrodo ši miško valda. Kertant einamuosius kirtimus atliktas ir kruopštus miško valymas, iškirstas neperspektyvus pomiškis, - dabar jau keliasi naujas. Visos kirtimo atliekos panaudotos biokurui, idealiai sutvarkytas miško kelias prie kurio buvo sandėliuojama mediena.

Fizinių asmenų kategorijoje Prienų r. Pabališkių k. apžiūrėti Vidmanto Rasimo miškai. Įskaitinis 14-os ha plotas nesurinko daug balų, tačiau yra unikalus tuo, kad žemės ūkio paskirties žemėje, prieš 9 metus įveistame jaunuolyne, šalia ąžuolo eglės ir beržo, auga klevai, kurie sudaro iki 20 procentų medžių. Klevas garsėja tuo, kad labai sunkiai prigyja ir labai sunku jį apsaugoti nuo žvėrių. Kai kurie VMT pareigūnai įsitikinę, kad klevai sunyko visuose Lietuvoje sodintuose plotuose. 

Alytaus apskrityje apžiūrėtos ir įvertintos 9-ios privačios miško valdos. Penkios iš jų priklauso fiziniams asmenims,  keturios įmonėms. Apžiūrint ir vertinant sklypus dalyvavo du LMSA atstovai, - Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. VMT Miškų kontrolės skyriaus, Alytaus teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai: Rytis Kuzmickas, Romas Bendorius, Juozas Mockevičius, Antanas Krušniauskas, Juozas Politika.

Pirmiausia, norisi bendrai apžvelgti visas miško valdas, ne tik dėl to, kad jos visos randasi viename regione, - Dzūkijoje, visur radome labai panašius pušynus, bet dar ir dėl to, kad  jie tvarkomi vienodai: PROFESIONLIAI. Tai, žinoma, labai gerai. Kokybiškai atliekami visi kirtimai, želdinimas, želdinių priežiūra. Infrastruktūriniams darbams nėra jokio poreikio, - nei užmirkusių vietų, nei kelių stygiaus. Net mineralizuotų juostų įrengimas netenka prasmės, nes augmenija, tuose smėlynuose, labai menka. Miškininkystė irgi labai supaprastėja, kai auga viena medžių rūšis, nei pomiškio, nei antro ardo. Žinoma, Dzūkijoje yra ir kitokių miškų, tačiau tokie vyrauja ir šiemet tik tokie papuolė į mūsų konkursą. Manau, teisinga yra Alytaus teritorinio poskyrio vedėjo Gintauto Sventicko nuostata, kad gryniems pušynams konkurse turėtų būti atskiras vertinimas ir kitokie kriterijai. Deja, kol kas to padaryti negalime. Pirmiausia, dėl finansinių galimybių. Kita vertus,  profesionalus požiūris į mišką, dalinai ir nulemia tą suvienodėjimą. Pasigendu individualizmo,  asmeninio, šilto požiūrio į savo girią. Juk ir pušyne galima pastatyti suoliuką, iškelti inkilą, ar aptverti skruzdėlyną. Pasodinti kitų medžių rūšių sklypelį. Pastatyti užrašą, kad, pavyzdžiui, čia kovėsi tokio tai būrio partizanai. Ar dar kažką sugalvoti. Miškas pats pasakys, tik reikia, kaip sakydavo šviesios atminties miškininkas ir miško savininkas Antanas Šablauskis, pradėti su juo kalbėti.

Visada malonu pabendrauti su miškininkais ir miško savininkais Dainavos krašte. Kviečiu dar daugiau miško savininkų ir įmonių įsitraukti į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos veiklą, dalyvauti pavyzdingai tvarkomos miško valdos konkurse ir puoselėti savo mišką.

Marijampolės apskrityje apžiūrėti ir įvertinti visi konkursui pateikti miško sklypai. Vertinimo darbe dalyvavo LMSA atstovai Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. VMT Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Liudvikas Puskunigis, Edvilas Pėtelis.

Beveik visi dalyviai jau buvo kažkada dalyvavę konkurse“ Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“, - tai Kęstutis Dapkevičius, Justinas Maumevičius, UAB „Dzūkijos mediena“ ir K. Dapkevičiaus miško ruošos įmonė. Šviežias dalyvis tai IRI Investments Lietuva UAB, tačiau šios įmonės prižiūrimi miškai jau buvo vertinti ir pernai, tik kituose rajonuose.

Įdomiausia išlieka Dainiaus Jociaus 25 ha miško valda Juodbariškės k. Kazlų Rūdos sav. Įdomu stebėti, kaip miškas auga, kyla jo ekonominė vertė.  Prieš 6-9 metus sodintuose jaunuolynuose, kažkada buvo aktualiausia želdinių apsauga nuo žolinės augmenijos, žvėrių. Dabar jau laikas galvoti apie ugdomuosius kirtimus, būsimo medyno rūšinės sudėties formavimą. Veikia įrengtos pralaidos, sutvarkyti privažiavimo keliai. Visada iš naujo stebiesi pamatęs neįprastos rūšinės sudėties medyną, - saldi porelė: pušis ir ąžuolas. Abudu auga vienodai gerai.

Visų kitų dalyvių miško sklypuose kažko labai išskirtinio nėra. Svarbiausias darbas visose valdose yra miško atkūrimas. Jis vykdomas puikiai. Ne tik laiku pasodinamos tikslinės medžių rūšys, bet ir laiku vykdoma intensyvi želdinių priežiūra. Netikėtas pastebėjimas, - beveik visose valdose atnaujintos ribos ir riboženkliai. Linkiu Suvalkijos miško savininkams neužleisti pirmaujančių pozicijų nei aukštaičiams, nei žemaičiams.

Šiemet Tauragės apskritį atstovavo negausus miško savininkų būrys. Ypač pasigedome įmonių aktyvumo. Gal būt, žmonės pasijuto Vladislovo Petrausko iš Žygaičių (Tauragės r.), pavėsyje. Jo  miško valda su tėviškės ir Lietuvos valstybės atminimo ženklais pernai buvo pripažinta geriausia šalyje. Linkiu imti pavyzdį iš pono Vladislovo ir aktyviai įsitraukti į savo, o tuo pačiu ir visos Lietuvos miškų gerinimą ir gražinimą.

Apžiūrose ir vertinime dalyvavo LMSA atstovai Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. Valstybinės Miškų Tarnybos, Miškų kontrolės skyriaus, Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Gintautas Mauza.

Labai gerą įspūdį paliko Evaldo Kubiliaus 5,2 ha ploto miško valda Kalnėnų k., Jurbarko r. Pats savininkas pristatė savo mišką, domėjosi kaip dar geriau galima prižiūrėti miško želdinius, kokius medžius sodinti vietoje buvusio pušyno. Nutarėme, kad galima pabandyti ir eglę, ypač arčiau miško sienos, kur pušies sodinukams trukdo ūksmė. Juoba, kad greta augančios pušys yra storomis, blogai nusivalančiomis šakomis ir dideliu nulaibėjimu. Taipogi tikslinga palikti dalį beržo savaiminukų. Polajiniams želdiniams galima išbandyti ir guobą. Sodinti maumedžius savininkas nelinkęs, nes tai nėra tradicinis jų kraštų medis. Taipogi Evaldas nelinkęs statyti rekreacinių įrenginių, netgi paprasčiausio suoliuko, kuris ir pačiam pasėdėti praverstų, - bijo nekultūringų poilsiautojų; miestas šalia.

Kitos įspūdingos valdos pagrindinis prižiūrėtojas Algirdas Gluodas apžiūros metu gulėjo ligoninėje, tad itin detalios informacijos negavome, tačiau įspūdis liko nemažas. Patys įspūdingiausi, ko gero, istoriniai dalykai. Valdoje išlikę tarpukary tiesti keliai, su grioviais iš abiejų pusių, pralaidomis. Įdomiausia – kelio pakraščiais pasodintos ąžuolų alėjos. Medžiai aukšti, stori, nešakoti, nors dirvožemis priesmėlio, aplinkui vyrauja pušynai. Dabartiniai savininkai taip pat sodina ąžuolų alėjas, tik neformuoja sankasų. Išlikusi ir senoji melioracijos sistema, negilūs gana taniai išsidėstę grioveliai. Dalis jų dabar išvalyti, pagilinti. Valdoje gausu miškininkystės iniciatyvų: apželdinti, rekonstruoti miško pakraščiai, polajinis želdinimas. Iškelti inkilai.

TTT

Klaipėdos apskrityje šiemet gausiai atstovavo visi rajonai, išskyrus Skuodą, kuris liko nuošalėje, - matomai kaupia jėgas sekantiems metams.

Vertinimo darbe dalyvavo LMSA atstovai: Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. VMT atstovavo Miškų kontrolės skyriaus, Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Artūras Znutas, Benediktas Sauseris, Albinas Rimidis.

Štai, antri metai konkurse vertinami privačių įmonių miškai ir vis labiau ryškėja tendencija, kad juose tvarkomasi profesionaliai, gerai, bet iki vertinimo „labai gerai“ pritrūksta to , kas  mūsų vertinimo lentelėje įvardinta kaip „teisės aktams neprieštaraujančios, bet ir neprivalomos miško valdos pagerinimo priemonės“. Įmonėse dirba geri miškininkai profesionalai ir tvarkosi kaip ir valstybinėse girininkijose – iškirsti, atkurti, išugdyti. Skirtumai įmonių miškų vertinime sudaro 1-3 balus. Tai , žinoma, daugeliui eilinių miško savininkų dar lieka siekiamybe. Šiam tikslui propaguoti ir įsteigtas mūsų konkursas. Tačiau geriausi miško savininkai savo miškuose įgyvendina daugybę neprivalomų mišką gerinančių, saugančių ūkinių priemonių.

Antanas Tarvydas iš Tenenių k. Šilalės r. vienas iš tokių pavyzdinių miško savininkų. Jis yra aktyvus LMSA vietinio skyriaus narys, ne kartą dalyvavęs mūsų konkurse ir tapęs apskrities nugalėtoju. Šiemet, ko gero gali tapti ir respublikiniu prizininku. Jau ne kartą aprašinėjome neeilinius darbus Antano miškuose, ne išimtis ir šitas sklypas. Iškasti melioracijos grioviai, įrengtas gruntinis kelias, - bendras komunikacijų ilgis virš 3 km. Rekonstruota drebulės ir blindės retmė, - iš pomiškio, atlikus dalinį želdinimą, suformuotas eglės jaunuolynas. Nepamiršta Antanas ir paukščių, - pasodinti šermukšniai, iškelti inkilai. Žvėrių jis nelabai myli, sako, kad žvėrių gausa miškininkus padarė fermų šėrikais.

Telšių apskritis, tai miškų kraštas ir aktyvių, pilietiškų miško savininkų kraštas. Tai pasitvirtino ir šiemet.  Nors apskritį sudaro tik trys rajonai, visi finalinio etapo, fizinių asmenų kategorijoje, dalyviai šiemet konkurse dalyvauja pirmą kartą. Tai Justinas Stonkus, dar neseniai dirbęs girininku ir Janė Petrikienė iš Telšių r. Juozas Ričkus atstovavo Rietavo sav. Marius Domarkas, miško verslininkas iš Plungės.

Privačių įmonių kategorijoje, šalia jau žinomų, - UAB „Romalsa“ iš Telšių ir V. Radavičiaus prekybos įmonės iš Mažeikių, dalyvavo ir kiti mažeikiškiai, UAB „Žemaitijos medis“, bei plungiškiai UAB „Anmado“, - jiems tai pirmas kartas.

Tikiuosi, kad šios įmonės ir privatūs asmenys aktyviai įsitrauks į LMSA veiklą.

Apžiūrint ir vertinant miško valdas dalyvavo VMT Miškų kontrolės skyriaus, Šiaulių teritorinio  poskyrio vyriausieji specialistai  Virginijus Gricius ir Kristina Stripeikienė; taipogi Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Algimantas Norvaiša ir Algirdas Jurevičius. LMSA atstovavo Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas.

Visose  valdose miškas tvarkomas gerai, atsakingai, vadovaujantis miško naudojimo taisyklėmis, miškininkystės mokslu ir sveika nuovoka.   Justino Stonkaus mokyti nereikia, jis daug metų tvarkė valstybinius miškus. Panašiais principais vadovaujasi ir nuosavo miško sklype. Svarbiausia jam atrodo yra racionalus miško naudojimas, miško apsauga. Ateities kartoms palikti geresnį, kokybiškesnį mišką. Savo girioje Justinas visus darbus atlieka savo rankomis. Taip pat elgiasi ir Marius Domarkas iš Plungės, tiesa, jis būtų nieko prieš nusamdyti vieną kitą darbininką miško priežiūros darbams, tačiau ne taip lengva jų rasti, - sako nėra kam dirbti.

Visi Žemaitijos miško savininkai akcentuoja tą patį dalyką: miško atkūrimas, jeigu reikia – rekonstrukcija, želdinių ir žėlinių priežiūra, jaunuolynų ugdymas. Tai ir sudaro prielaidas palikti gerą mišką ateities kartoms.

Kaip niekada daug Vilniaus apskrities miško savininkų ir įmonių dalyvavo šių metų konkurse.  Tolygiai, iš visų  rajonų, tiesa, įmonių kiek mažiau, tačiau ir iš jų viena dalyvauja pirmą kartą, kita po ilgokos pertraukos. Tarp fizinių asmenų yra vienas šeimyninis duetas, kuris beveik kasmet pristato vis kitą savo sklypą, - visi kiti dalyviai dar nematyti. Visoje šitoje gausoje labai ypatingų valdų nebuvo, tačiau nebuvo ir formalių dalyvių. Visi vertinti miško sklypai prižiūrimi tvarkingai, atsakingai. Darbai planuojami ir vykdomi su tolimos ateities perspektyva. Tai labiausiai ir džiugina. Miško savininkai tampa tikrais šeimininkais, savo nuosavybės puoselėtojais, norinčiais ją išsaugoti ir kokybiškai pagerinti ateities kartoms.

Apžiūroje dalyvavo LMSA atstovai: Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. Valstybinės Miškų Tarnybos, Miškų kontrolės skyriaus, Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Pranas Bernotas, Henrikas Pšitulskis, Vidas Gramauskas, Romualdas Sakalauskas, Rasa Puzinienė. Kauno teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė Kristina Cicinienė. Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Romualdas Tomaševskis.

Pažymėtina UAB „Dagmedis“ veikla. Širvintų r., Žiurių k. apžiūrėtame sklype maloniai nuteikė einamųjų kirtimų eglyne įgyvendinimas. Siauri valksmai, ant medžių nėra mechaninių pažeidimų, preciziškai išsaugota miško paklotė. Kirtimų intensyvumas mažas, tačiau tai atitinka daugelio rūpestingų miško savininkų veikimo tendenciją vykdant ugdomuosius kirtimus. Tai nulėmė sustiprėję vėjai Lietuvoje. Ypač pajūrio miškininkai paniškai bijo vėjovartų. Žinomas ne vienas atvejis, kai labiau išretintus medynus, vėjas per dešimtmetį paverčia plyne. Grįžtant prie UAB „Dagmedis“, galime konstatuoti, kad ši įmonė atsakingai prižiūri visus savo miškus. Prieš keletą metų vertintame sklype Kėdainių r. taip pat labiausiai atkreipė dėmesį ugdomieji kirtimai. Ten matėme meistriškai išugdytą medyną, formuojant ąžuolyną.

Maloni pažintis įvyko Širvintų r. Ten apžiūrėjome dvi Romano Turbos  miško valdas. Jis yra miškininkas, dirba Žaliosios girininkijoje girininko pavaduotoju. Jaunas vyras nusipirko apleistus, pusiau želdintus, pusiau savaiminius, apie 20 metų jaunuolynus ir dabar užsiima jų „reanimacija“. Tai daro intensyviai ir kvalifikuotai. Manau, kad jis sulauks ir pajamų iš tų miškų. Miškas atsidėkos jam už triūsą.

Utenos apskrityje taip pat gausus dalyvių būrys. Nebuvo tik Anykščių r. atstovų. Apžiūrėjome aštuonias miško valdas, - po keturias fizinių asmenų ir privačių įmonių. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai džiaugiasi, kad vis daugiau miško savininkų gerai prižiūri savo miškus. Didžiuliai plotai želdinių žemės ūkio paskirties žemėje pervedami į mišku apaugusį plotą. Greitai augančių medžių plantacijų savininkai jau planuoja kaip efektyviau reikės panaudoti užaugusią medieną.

Utenos apskrityje miško valdų vertinimo darbe dalyvavo LMSA atstovai Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus, Utenos teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Valdas Žičkus, Gražina Keraminienė, Arūnas Trapikas, Jūratė Leleckienė.

Fizinių asmenų kategorijoje geriausiai įvertinta Broniaus Vidmanto Žiliuko miško valda.
Nemažas, 25,39 ha sklypas randasi Spitrėnų k., Utenos r. Miško savininkas aktyviai naudojasi ES parama. Jos pagalba buvo įveistas miškas, padaryti ugdomieji kirtimai. Bronius Vidmantas net skiria dėmesį tokiems dalykams kaip pamiškių formavimas.

Visuose apžiūrėtuose miškuose tinkamai ir laiku atliekami pagrindiniai kirtimai, laiku ir kokybiškai vykdomas miško atkūrimas ir želdinių priežiūra. Teisingai, vadovaujantis vidiniais miškotvarkos projektais, atrenkami sklypai ugdomiesiems kirtimams. Daugeliu atvejų kirtimo atliekos panaudojamos biokurui.

Rytų Aukštaitijoje miškai daugiausiai sausi, smėlėti, tad nereikalauja investicijų infrastruktūrai. Nei kelių tiesti, nei griovių kasti. Miško savininkams belieka uogauti, grybauti ir grožėtis supančia gamta.

Panevėžio ir Šiaulių apskrityse valdos buvo apžiūrėtos ir vertintos LMSA atstovo Stasio Uzdros kartu su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio skyrius vyr. specialiste J. Čepukiene bei vyr. specialistais V. Valma ir K. Vainiumi ir  Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio skyrius vyr. specialistėmis E. Eimantiene ir S. Paliuliene bei V. Endrijaičiu.  Viso, šiais metais, apžiūrėta 10 valdų. 6 valdos pasiūlytos iš Šiaulių teritorinio skyriaus, o 4 iš Panevėžio.

[...]