Naujienos

Aplinkos ministerija kvietėsi aptarti medžiapjūtės ribojimų privačiuose miškuose

Šį pirmadienį, lapkričio 26 d., po pietųAplinkos ministerija pakvietė į pasitarimą dėl Aplinkos ministerijos inicijuojamų miško kirtimų praktikos pakeitimų privatiems miškams. Anksčiau aplinkos viceministro Martyno Norbuto vadovaujama darbo grupė suformulavo pasiūlymus dėl miško kirtimų praktikos pakeitimų valstybiniuose miškuose. Ministerija siekia, kad šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami visų nuosavybės formų miškuose. Tam pakvietė apsikeisti nuomonėmis.

Susitikime (pasitarimu to nepavadintume, nes nebuvo apie nieką tartasi) dalyvavo AM viceministras M. Norbutas, AM Gamtos apsaugos ir miškų dep. direktorius D. Dudutis, jo pavaduotojas A. Klimavičius, specialistai V. Karašauskis, N. Kupstaitis, VSTT direktorius A. Stanislovaitis.

Nuo mūsų asociacijos dalyvavo LMSA Valdybos nariai Vidmantas Čaikauskas ir Mindaugas Šilininkas bei Mantas Norkūnas, LŽŪKT miškininkystės paslaugų biuro vadovas. PMSA atstovavo direktorius Aidas Pivoriūnas.

M. Norbutas, D. Dudutis ir V. Karašauskis pristatė Darbo grupės siūlomus plynųjų kirtimų apribojimus valstybiniuose miškuose ir paminėjo, kad tie siūlymai galėtų būti taikomi ir privatiems miškams.Ministerija pristatė, kokius siekia įvesti apribojimus, tačiau nepateikė absoliučiai jokio įvertinimo- kokias ekonomines, finansines, socialines ir aplinkosaugines pasekmes tokie norimi įvesti ūkinės veiklos apribojimai miškų ūkinei veiklai turėtų. Tokią analizę ministerija dar tik rengiasi pateikti po gero mėnesio.

A. Pivoriūnas iškėlė mintį, kad labai susiaurinama darnaus miškininkavimo samprata, suvedant viską tik į plynus ar neplynus kirtimus. Vertėtų svarstyti žymiai platesnį kontekstą. Pagrindinius kirtimus vadinti atkuriamaisiais, nes kirtimas yra įžanga į naujo miško atkūrimą.

LMSA atstovai V. Čaikauskas ir M. Šilininkasklausė kokių tikslų siekiama, ar skaičiuojami pasiūlymų kaštai: tiesioginės kompensacijos dėl savininko teisių suvaržymo, negautos pajamos iš ūkininkavimo, mokestiniai praradimai, naujų investicijų į medienos sektorių neatėjimas dėl neprognozuojamos miškų politikos. Mūsų miškai yra vienas didžiausių turimų gamtos turtų, juos racionaliai ir tvariai naudojant, pritraukiant investicijas, orientuotas į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, jie galėtų duoti žymiai didesnę ekonominę naudą, nepakenkiant miškų aplinkosauginėms funkcijoms. Beje, net neaišku, kiek naujieji kirtimų suvaržymai prisidėtų prie miškų būklės gerinimo. Prisiminkime, prieš kurį laiką jau buvo papildomai apribotas miško kirtimų būdas ir laikas III grupės bei nacionalinių parkų miškuose, bet iki šiol nežinome, ar davė kokią ženklesnę naudą tie ribojimai miškui ir jo gyvūnijai. Reglamentuoti miškininkavimą derėtų remiantis moksliškai pagrįstais argumentais, ne emocijomis.

Apsikeitus nuomonėmis, buvo nutarta diskusiją pratęsti, pakviečiant prie jos prisijungti gamtosaugininkų, akademinės visuomenės, miško pramonininkų ir rangos įmonių atstovus.