Naujienos

Mokslininkai analizavo- kiek privatūs yra privatūs miškai Europoje

Siūlome  susipažinti su tarptautinės mokslininkų grupės atlikto  Europos privačių miškų savininkų teisių vertinimo rezultatais,  pateiktais straipsnyje „How private are Europe‘s private forests? A comparative property rights analysis“ (liet. „Kiek privatūs yra Europos privatūs miškai? Lyginamoji nuosavybės teisių analizė“). Mokslininkai įvertino ir Lietuvos privačių miškų savininkų situaciją, palygino 31 jurisdikciją (24 valstybių ir 7 šalių atskirų regionų). [Pilną straipsnį anglų k. rasite čia...>>> ] 

Pagrindinė straipsnio autorių idėja buvo sistemiškai palyginti skirtingų Europos  privačių miškų savininkų teises į jų nuosavus miškus. Atsižvelgiant į Schlager ir Ostrom išplėtotas koncepcijas, buvo sudaryta speciali privačių miškų savininkų teisių vertinimo sistema pagal 5 aktualias miško nuosavybės teisių (MNT) kategorijas:

1) prieigos/patekimo teisė (savininko teisė patekti į savo miškus),
2) naudojimo teisė (savininko teisė kirsti ir ištraukti medieną, rinkti įvairius nemedieninius produktus),
3) valdymo teisė (savininko teisė planuoti veiklą savo valdoje ir pertvarkyti miško naudmenas),
4) apribojimo teisė (savininko teisė apriboti kitų asmenų galimybes naudoti privačių miškų išteklius ir juose lankytis),
5) perleidimo teisė (savininko teisė perleisti miško žemę ir miško produkciją).

Pagal šias MNT kategorijas buvo identifikuoti 37 indikatoriai, apimantys galimus privačių miškų savininkų teisių apribojimus.  Indikatorių alternatyvos buvo vertinamos procentais nuo „jokių apribojimų“ – 100 %  laisvės iki „visiškai apribota“ – 0 % laisvės.

Vertinimas buvo grindžiamas 2015 m. pab. de jure nustatytais privačios nuosavybės apribojimais, turinčiais įtakos privačių miškų savininkų sprendimų priėmimui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad straipsnyje analizuojama situacija tik ūkiniuose miškuose, neįtraukiant teisinių apribojimų, taikomų saugomose teritorijose.

Vertinimui buvo pateikti duomenys iš 24 Europos valstybių (tame tarpe ir Lietuvos) ir 7 šalių atskirų regionų (pvz., Valonijos (Belgija), Veneto (Italija), kt.). Šių jurisdikcijų palyginimas buvo atliktas ne tik pagal atskiras MNT kategorijas, bet ir taikant bendrą miškų nuosavybės teisių indeksą (MNTI).

Lietuvos privačių miškų savininkų teisės pagal bendrą MNTI buvo įvertintos 60,7 % (prieigos/pateikimo teisė – 90, naudojimo teisė – 66, valdymo teisė – 51, apribojimo teisė – 49, perleidimo teisė – 85). Aukščiausiai pagal bendrą MNTI buvo įvertintos Olandijos (84,7 %), o žemiausiai Makedonijos (38,4 %) privačių miškų savininkų nuosavybės teisės.

Pagal bendro MNTI įverčių skalę valstybės ar jų regionai buvo suskirstyti į  4 lygmenys:

1. nuo 0 iki 25,0 – ekstremaliai apribotos privačių miškų teisės (šio lygmens atvejų tyrime nenustatyta),
2. nuo 25,1 iki 50 – stipriai apribotos teisės (Makedonija, Bulgarija, Bosnija ir Hercogovina, Serbija, Rumunija, Slovėnija, Kroatija, Slovakija, Vengrija),
3. nuo 50,1 iki 75,0 – vidutiniškai apribotos teisės (Lenkija, Veneto regionas (Italija), Čekija, Argau kantonas (Šveicarija), Lietuva, Švedija, Norvegija, Latvija, Suomija, Prancūzija)  ir
4. nuo 75,1 iki 100 – aukštesnysis laisvių ir teisių lygmuo (Olandija, Danija, Valonijos regionas (Belgija), Katalonijos regionas (Ispanija), Bavarijos žemė (Vokietija), Airija, Estija, Portugalija, Baden –Viurtembergo žemė (Vokietija), Austrija, Škotija).

Tyrimas parodė, kad Europoje privačių miškų savininkų teisinės galimybės laisvai priimti sprendimus ir įgyvendinti miško valdymo bei naudojimo tikslus reikšmingai skiriasi. Į šiuos skirtumus būtina atkreipti dėmesį, nes nacionalinio lygmens teisės aktų nuostatos gali stipriai paveikti aukštesnio lygio miškų politikos įgyvendinimo kryptis bei efektyvumą. 

Parengė Rita Šilingienė
LAMMC filialo Miškų instituto
Miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriaus doktorantė