Naujienos

Vyksta konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“ dalyvių valdų apžiūra (4)

Toliau vyksta 2018 metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“ dalyvių miško valdų apžiūra ir vertinimas.[Konkurso NUOSTATAI - susipažinti čia...>>>]. Trumpai pristatome, ką komisijos nariai aplankė ir pamatėVilniaus bei Utenos apskričių privačiuose miškuose.

Kaip niekada daug Vilniaus apskrities miško savininkų ir įmonių dalyvavo šių metų konkurse.  Tolygiai, iš visų  rajonų, tiesa, įmonių kiek mažiau, tačiau ir iš jų viena dalyvauja pirmą kartą, kita po ilgokos pertraukos. Tarp fizinių asmenų yra vienas šeimyninis duetas, kuris beveik kasmet pristato vis kitą savo sklypą, - visi kiti dalyviai dar nematyti. Visoje šitoje gausoje labai ypatingų valdų nebuvo, tačiau nebuvo ir formalių dalyvių. Visi vertinti miško sklypai prižiūrimi tvarkingai, atsakingai. Darbai planuojami ir vykdomi su tolimos ateities perspektyva. Tai labiausiai ir džiugina. Miško savininkai tampa tikrais šeimininkais, savo nuosavybės puoselėtojais, norinčiais ją išsaugoti ir kokybiškai pagerinti ateities kartoms.

Apžiūroje 2018 m. spalio 31 d. dalyvavo LMSA atstovai: Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. Valstybinės Miškų Tarnybos, Miškų kontrolės skyriaus, Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Pranas Bernotas, Henrikas Pšitulskis, Vidas Gramauskas, Romualdas Sakalauskas, Rasa Puzinienė. Kauno teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė Kristina Cicinienė. Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Romualdas Tomaševskis.

Pažymėtina UAB „Dagmedis“ veikla. Širvintų r., Žiurių k. apžiūrėtame sklype maloniai nuteikė einamųjų kirtimų eglyne įgyvendinimas. Siauri valksmai, ant medžių nėra mechaninių pažeidimų, preciziškai išsaugota miško paklotė. Kirtimų intensyvumas mažas, tačiau tai atitinka daugelio rūpestingų miško savininkų veikimo tendenciją vykdant ugdomuosius kirtimus. Tai nulėmė sustiprėję vėjai Lietuvoje. Ypač pajūrio miškininkai paniškai bijo vėjovartų. Žinomas ne vienas atvejis, kai labiau išretintus medynus, vėjas per dešimtmetį paverčia plyne. Grįžtant prie UAB „Dagmedis“, galime konstatuoti, kad ši įmonė atsakingai prižiūri visus savo miškus. Prieš keletą metų vertintame sklype Kėdainių r. taip pat labiausiai atkreipė dėmesį ugdomieji kirtimai. Ten matėme meistriškai išugdytą medyną, formuojant ąžuolyną.

Maloni pažintis įvyko Širvintų r. Ten apžiūrėjome dvi Romano Turbos  miško valdas. Jis yra miškininkas, dirba Žaliosios girininkijoje girininko pavaduotoju. Jaunas vyras nusipirko apleistus, pusiau želdintus, pusiau savaiminius, apie 20 metų jaunuolynus ir dabar užsiima jų „reanimacija“. Tai daro intensyviai ir kvalifikuotai. Manau, kad jis sulauks ir pajamų iš tų miškų. Miškas atsidėkos jam už triūsą.

Utenos apskrityje taip pat gausus dalyvių būrys. Nebuvo tik Anykščių r. atstovų. Apžiūrėjome aštuonias miško valdas, - po keturias fizinių asmenų ir privačių įmonių. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai džiaugiasi, kad vis daugiau miško savininkų gerai prižiūri savo miškus. Didžiuliai plotai želdinių žemės ūkio paskirties žemėje pervedami į mišku apaugusį plotą. Greitai augančių medžių plantacijų savininkai jau planuoja kaip efektyviau reikės panaudoti užaugusią medieną.

Utenos apskrityje miško valdų vertinimo darbe dalyvavo LMSA atstovai Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus, Utenos teritorinio poskyrio vyriausieji specialistai Valdas Žičkus, Gražina Keraminienė, Arūnas Trapikas, Jūratė Leleckienė.

Fizinių asmenų kategorijoje geriausiai įvertinta Broniaus Vidmanto Žiliuko miško valda.
Nemažas, 25,39 ha sklypas randasi Spitrėnų k., Utenos r. Miško savininkas aktyviai naudojasi ES parama. Jos pagalba buvo įveistas miškas, padaryti ugdomieji kirtimai. Bronius Vidmantas net skiria dėmesį tokiems dalykams kaip pamiškių formavimas.

Visuose apžiūrėtuose miškuose tinkamai ir laiku atliekami pagrindiniai kirtimai, laiku ir kokybiškai vykdomas miško atkūrimas ir želdinių priežiūra. Teisingai, vadovaujantis vidiniais miškotvarkos projektais, atrenkami sklypai ugdomiesiems kirtimams. Daugeliu atvejų kirtimo atliekos panaudojamos biokurui.

Rytų Aukštaitijoje miškai daugiausiai sausi, smėlėti, tad nereikalauja investicijų infrastruktūrai. Nei kelių tiesti, nei griovių kasti. Miško savininkams belieka uogauti, grybauti ir grožėtis supančia gamta.

...