Naujienos

K.Sventickas: Turime teisę žinoti visą tiesą kas laukia Punios šilo

2018 10 02 susitikimo su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku metu žmonėms buvo sakoma pusė tiesos.Liko neįvertinti mūsų perspėjimai dėl konkrečių pavojų šilo ateičiai. Visai tai sukėlė įtarimus dėl projekto iniciatorių deklaruojamų tikslų skaidrumo: Viešai provokuojant buvo klausiama - ar norite kirsti Punios šilą? Niekada nesiūlėme kirsti šilą. Siūlome vykdyti tinkamą priežiūrą ir būtinuosius sanitarinius kirtimus visoje esamo draustinio teritorijoje ir atvejais, kai yra pavojingų plintančių kenkėjų apimti medžiai, vejovartos ir kitais su aplinkosaugininkais suderintais būtinais atvejais. 2018 10 18 kaimo bendruomenių atstovai apsilankėme Belovežo girioje Lenkijos pusėje.

Pasibaisėjome - per pastaruosius dešimt metų kinivarpos ten sunaikino tūkstančius eglių milžiniškame plote tris kartus didesniame nei visas Punios šilas ! Esame informavę atsakingas už sanitarinę miškų priežiūrą institucijas apie kinivarpų židinius šile. 2018 10 24 gavome oficialų Valstybinės Miškų tarnybos atsakymą, kad pavojingų eglių liemenų kenkėjų židiniai Punios šile nustatyti ir teikiama išvada: „ Laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, žievegraužio tipografo plitimas gali kelti grėsmę ne tik Punios šile augantiems pusamžiams ir vyresniems spygliuočių medynams, bet ir paprastosios egles genetiniam medynui“ . Kodėl kompetentingų specialistų įrodytas ir Belovežo girioje matytas realus pavojus ignoruojamas? 

Visuomenei teikiama patraukli vizija: „Po 50 metų Punios šilas taps vaizdinga sengire“. Tačiau ką matome dabartiniame 457 ha rezervato plote? Kažkas panašaus į svajojamą sengirę yra gal tik 6-7 nedideliuose rezervato ploteliuose, o kitur plinta lazdynai ir kitokie „šabakštynai“. Po jais praktiškai nevyksta savaiminis mirusių medžių rūšių atsikūrimas (prašome, apžiūrėkite rezervato 9 kvartalą) . Kur - ne kur išlieka ir atsikuria pavieniai ąžuolai ir tai daugumoje tik ten, kur jie anksčiau augo. Netgi seniausioje rezervato zonoje, kur ūkinė veikla nevykdoma jau keletą dešimtmečių, nematome tinkamo pavyzdžio, kur bent kiek didesniame plote formuotųsi patraukli, gyvybinga, savaime atsinaujinanti sengirė. 

Raminama - galėsite uogauti, grybauti. Dėl lankymosi sąlygų viešai sakoma pusė tiesos, nes konkreti lankymosi tvarka bus nustatyta parko nuostatuose. Tačiau susipažinus su Lenkijos Belovežo girios patirtimi, matėme, kad ten dėl pavojingų masinių medžių išvartų, prižėlusių krūmų , aukštų žolių uogavimo ar grybavimo tikslais praktiškai nebesilankoma. Net pavojaus ženklai prie pažintinių takų pastatyti. Akivaizdu, kad po 10 -15 metų aplinkiniai gyventojai į Punios šilo rezervato teritoriją nebeįeis. Lankoma liks tik siaura rekreacinė zona. Pažadai, kad bus koreguojamas įstatymas dėl galimybės visiems, o ne tik aplinkiniams gyventojams lankytis rezervate, mūsų neįtikino. 

Sąmoningai buvo sakomas sumažintas esamo gamtinio rezervato plotas. Punios šile yra ne 200 , o 457 ha. gamtinio rezervato teritorija. Nutylima, kad visas Punios šilo plotas yra valstybės saugoma teritorija, nes kita dalis yra 2249 ha botaninis-zoologinis draustinis. Teigiama, kad rezervato projektas yra tik svarstymo stadijoje, nors iš tiesų projektas yra baigimo stadijoje. Nutylėta, kokia turės būti gamtinio rezervato apsaugos zona, kokie tai bus platai, kokie ūkinės veiklos ribojimai bus toje zonoje.

Visiškai pritariame tikslui išsaugoti unikalų Punios šilą ir jo vertybes ateities kartoms. Nesutarimas yra tik dėl priemonių. Nerimaujame, kad atmesti mūsų pasiūlymai unikaliam šilui rengti atskirą gamtosauginį projektą pasitelkiant nepriklausomus ekspertus atmesti, ignoruojamas pavojus dėl pavojingų medžių liemenų kenkėjų plėtros ir kt. Kilniam tikslui įgyvendinti būtini ir galimi kiti, patikimesni Aplinkos ministerijos kompetencijos ribose esantys sprendiniai, neplečiant rezervato teritorijos ir formuojant visuomenės lankomą gyvybingą ir vaizdingą sengirę. Konkrečius pasiūlymus 2018 10 23 raštu pateikėme Aplinkos ministrui. 

Pateikiame nuotraukas iš Belovežo girios Lenkijoje ir kviečiame ten apsilankyti.

Kazimieras Sventickas 
Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas