Naujienos

dr.A.Gaižutis: Rezervų racionaliau naudoti žaliavinę medieną biokurui turime

Gerokai pabrangęs biokuras sukėlė sumaištį ir jau išaugino centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Specialistai tvirtina, kad biokuro pasiūla rinkoje padidėtų, jei savo šalies miškų ūkyje sugebėtume racionaliau tvarkytis. Rengdamas portalui DELFI.lt straipsnį "Miškuose pūva brangus turtas – galėtų atpiginti šildymą visai" žurnalistas kalbina Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentą Virginijų Ramanauską, VMU direktoriaus pavaduotoją Valdą Kaubrę ir ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininką dr. Algį Gaižutį. 

1. Koks Lietuvos miškuose biokuro potencialas, ar jį sugebame racionaliai panaudoti (pvz., sakoma, kad miškuose nerenkamos kirtimo atliekos), kad apsieitume be importo? Kokios neišnaudotos galimybės?

Atsakymas: Biologinis medienos biokurui panaudojimo potencialas yra pastoviai augantis, tačiau realus jo panaudojimas labai priklauso nuo realios ekonominės situacijos ir politinių sprendimų. Skaičiuojama, kad bendras miškuose sukauptas medienos kiekis jau ženkliai perkopė pusę milijardo kietmetrių, Valstybinės Miškų tarnybos duomenimis miškuose stovi ~21 mln. m³ sausuolių,  kasmetinis medienos prieaugis yra ~20 mln. m³ o kasmet iškertama ~10 mln. m³ (iš to kiekio ~7 mln. m³ – likvidinės rastinės medienos, kurios iki 20-25 % –malkos, o iš kirtavietėse liekančių kirtimo atliekų  (šakos, viršūnės, smulkūs medeliai, nuopjovos ir pan.) tik nedidelė dalis - iki 10-15 %-surenkama ir panaudojama biokuro gamybai. Tuo tarpu skaičiuojama, kad miško kirtimo atliekų panaudojimo energetikai potencialas, jei biokuro gamintojai mokėtų už žaliavą priimtiną kainą, yra ~40-50 %).  Taip kad kasmet panaudojame tik ~ 65% medienos prieaugio, o tvaraus ūkininkavimo galimybės yra  naudoti ~ 90-95%.

 Reikia suprasti, kad miško savininkai ir valstybinės miškų urėdijos miškininkai pagrindinę dalį savo pajamų gauna būtent iš rąstinės medienos apdirbimui bei perdirbimui pardavimo, o žaliava biokurui kol kas yra tik kaip nedidelis papildomas uždarbis, sudarantis ~10-15 % nuo pajamų už žaliavinę medieną. Miško savininkas gauna labai mažą dalį (2-8 Eur/ m³ ) nuo biokuro gamintojų katilinėms parduodamos medienos skiedros kainos (38-45 Eur/ m³).  [Čia pateikiu kainą medienos išsikirtimui.t.y. kas lieka atskaičius kirtimo bei ištraukimo į tarpinį sandėlį sąnaudas. Žinomas miškininkas doc.Albinas Tebėra yra paskaičiavęs, kad už biokurui teikiamą žaliavą (paruoštą ir išvežtą į tarpinį sabdėlį prie privažiuojamo kelio) miškininkai ir miškų savininkai gauna apie 14-18 eur/m3, iš jų medieną įsigyjantys, susmulkinantys ir nuvežantys į katilines biokuro gamintojai gauna iš šilumininkų ~40 eur/m3, o jau šilumininkai iš to kietmetrio medienos pagamintos šilumos kiekį parduoda gyventojams už ~110 eur Plačiau: /go.php/lit/Dr.Albinas-Tebera-Biokuro-brangima-lemia-objektyvios-priezastys/6091 ]

Kadangi biokurininkai dar pasiruošia nemažai žaliavos iš apleistų laukų ir pagriovių, kuriuos ūkininkai atiduoda dažnai nemokamai, o kiti dargi primoka už laukų sutvarkymą, tai noru mokėti už miško kirtimo atliekas net kelis papildomus eurus neblizga. [Pastaba- galite pasiskaičiuoti patys- (5,1 m³ = 1 tne, biokuro kainos pateikiamos: https://www.baltpool.eu/lt/tiekimo-kaina-pagal-regionus/ )

Ekspertų vertinimu,  šilumininkai gyventojams parduoda iš medienos biokuro kietmetrio pagamintą šilumą jau už 110-120 Eur. Papildomai, jei katilinės naudoja biokurą, nereikia pirkti vadinamųjų apyvartinių taršos leidimų (ATL), kurių kaina šiuo metu yra~22-25 EUR/ATL. Naudojant iškastinį kurą (naftą, dujas, mazutą ir kt.) trūkstamus ATL reikia įsigyti atviroje rinkoje, nors nemažą dalį energetikai gauna nemokamai.[plačiau pasiskaityti galite: https://www.facebook.com/martynas.nagevicius/posts/10212121626786277 ]

Todėl, norint didinti biokurui potencialiai galimų panaudoti kirtimo atliekų surinkimą pirmiausiai reikia didinti šios veiklos ekonominį patrauklumą pirminėje grandyje, išmokti dalintis energetikos sektoriuje uždirbamais pelnais padidinant žaliavinės medienos biokurui rinkos kainą, mažinti dėl perteklinio reguliavimo atsirandančias sąnaudas ir bent dalinai subsidijuoti šią veiklą jaunuolynų ugdyme.  Pirmai pradžiai būtina bent jau atsisakyti vienintelio tokio ES valstybėse 5 proc. apyvartos mokesčio miškų savininkams nuo galutinės žaliavinės medienos pardavimo kainos.

2. Ar dabartinis staigus biokuro kainos išaugimas yra ekonomiškai pagrįstas ir ilgalaikis?

Atsakymas: Kaip jau minėjau, tiesioginiai žaliavinės medienos kaštai sudaro tik nedidelę dalį galutinėje biokuro rinkos kainoje. Tačiau auga miško darbų rangovų paslaugų medienos iškirtimo ir išvežimo įkainiai,  tas pat su medienos smulkinimu ir transportavimu iki energijos gamintojų. Be to, jei pernai už popiermedžius buvo mokama beveik malkų kaina, tai šiais  metais jų kaina padvigubėjo. Tad šįmet popiermedžiai parduodami pagal paskirtį, o ne susmulkinami sukūrenimui katilinėse ar panaudojimui baldinės plokštęs gamybai. Kilo ir iš kaimyninės Baltarusijos importuojamos medienos skiedros kainos (viso iš ten praėjusiais metais importavome ~1,2 mln. m³ medienos). O juk Vilniaus ir Kauno centralizuoto šildymo katilinės didžia dalimi kūrena baltarusišką biokurą. Be to, užsidarė visa eilė smulkesnių lentpjūvių regionuose, iš kurių pjovimo atliekų buvo gaminamas biokuras. Todėl galiu tik spėti, kad jei valstybė norės investuoti į darbo vietas ir skatinti vietinių išteklių panaudojimą (vartojant biokurą iš vietinių medienos išteklių, šalies ekonomikoje pasilieka 75-80 proc. visų išlaidų), už žaliavinę medieną reiks mokėti dar brangiau (nors tas bus vis vien ženkliai pigiau, nei šildytis gamtinėmis dujomis). Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus, net jeigu metinė biokuro kaina padidėtų 50 proc., šilumos kainos augtų iki 10%. [Plačiau: https://www.vz.lt/energetika/2018/08/30/tiekejai-brangstant-biokuruisilumos-kaina-augs-nedaug#ixzz5U8OmZ5Gi ]

O kiek pagrįstas šilumos energijos kaina vartotojams- turi kiekvieną kaštų dedamąją objektyviai įvertinti  Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ši sritis juk reguliuojama ir kontroliuojama valstybės.

3.Kokią įtaką šiam kainos šuoliui padarė medienos eksporto apimčių padidėjimas?

Atsakymas: Lietuva esame valstybė su atvira ekonomika atviroje ir griežtai reglamentuojamoje, užtikrinant laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo laisvo judėjimą, ES rinkoje. Todėl įtaką nedienos kainų (ne vien žaliavos biokurui) padidėjimui turėjo išaugusios medienos eksporto ir importo kainos.

4. Premjeras tikina, kad ieškoma būdų, kaip padidinti biokuro pasiūlą, žada intervenciją į šitą sektorių. Ar realus toks pažadas, ar pajėgi VMU padidinti biokuro pasiūlą? 

Atsakymas: Kaip jau sakiau, biologinį potencialą padidinti žaliavinės Medienos ruošą tikrai turime. O ar tai bus ekonomiškai tvaru – matysime. Todėl reikia nuoseklių, aiškių ir kompetetingų sprendimų didinant viso Lietuvos Miškų sektoriaus konkurencingumą regione, kartu ieškoti bendrai priimtinų sprendimų su miškų savininkais, miškininkais ir medienos pramone. O ne užsiimti populizmu siūlant vienas kitam prieštaraujančias iniciatyvas: iš vienos pusės eina siūlymai drausti ar apsunkinti miškų naudojimą, tuo pačiu ženkliai mažinant medienos pasiūlą iš šalies Miškų (L.Balsio sumanymas uždrausti visą pagrindinį miškų naudojimą visuose į saugomas teritorijas patenkančiuose miškuose, o tokių yra apie pusė visų miškų ), siekiai įvesti diskriminacinius mokesčių tarifus parduodamai medienai (V.Vingrienės užmojis įvesti 15 proc. eksporto mokestį žaliavinei medienai), iš kitos pusės norima sumažinti medienos ir biokuro kainas. Rezultatas- kuriamas netikrumas ir chaosas, kuriame gal ir blykstels trumpai koks nors populizmu švytintis veikėjas TV ekranuose, bet tiktai tiek. Visa kita veda prie didelio “PIŠŠŠ”.

5. Seime įregistruotas Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kurio rengėjai siūlo, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti ją šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip toks pakeitimas atsilieptų biokuro rinkai?

Atsakymas: Didesnis naujojo reguliavimo poveikis būtų pirminiam medienos perdirbimo sektoriui, bet kažkiek įtakos ir biokuro rinką. Jei prie šių siūlymų dar būtų pridėta sąlyga, kad įsigyjama analogiškomis rinkos kainomis, kokias už žaliavinę medieną yra pasirengę sumokėti tokios pirmumo teisės neturintys pirkėjai, ir kad pasinaudodami pirmumo teise įsigiję žaliavinės medienos biokuro gamintojai negali jos patys neapdirbtos perparduoti- vargu ar kas galėtų paprieštarauti tokiai idėjai. Klausimas kitas- kaip tas techniškai būtų realizuota. Mat Vyriausybė jau 2017 metų lapkričio pabaigoje su panašia idėja yra pavedusi Aplinkos ministerijai parengti prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena tvarkos pakeitimus, tačiau ir šiai dienai jokio suderinto darbo grupėje pakeitimų dokumento nėra parengta. Privačių miškų savininkų naujasis reguliavimas, jei būtų įvestas, tiesiogiai nepaliestų, kadangi kol kas privačios bendrovės bei asmenys nesinaudoja elektronine medienos pardavimo sistema parduodami rinkoje žaliavinę medieną. Tačiau akivaizdu, kad netiesioginis poveikis būtų, kadangi Valstybinių miškų urėdija yra dominuojantis rinkos žaidėjas ir į urėdijos taikomas sąlygas orientuojasi kiti žaliavinės medienos rinkos dalyviai.

Pilną išsamų portale DELFI.lt 2018-10-25 publikuojamą straipsnį  "Miškuose pūva brangus turtas – galėtų atpiginti šildymą visai" skaitykite čia...>>>